Emigrantams prastos vietinės naujienos – ne tokios blogos

Spausdinti Autorius: Vija | 2013-04-29

Gyvendama Budapešte, esu užsisakiusi Vengrijos verslo naujienų portalo naujienas anglų kalba. Jų suvestinė ateina į mano pašto dėžutę, kurią peržvelgdama pirmiausiai pažiūriu į Vengrijos valiutos forinto kursą ir su juo susijusias naujienas.

Skamba žiauriai, bet man, kaip užsienietei, kuri turi šiek tiek pajamų ir savo valiuta, kuo Vengrijos ekonomikai blogiau, tuo labiau pinga forintas euro atžvilgiu ir tuo man, trumpuoju laikotarpiu, geriau. Naujienų portalų antraštės skelbia, kad „forintas apimtas skausmų“, o  tuo tarpu aš, kadangi litas surištas su euru, daugiau prekių galiu įsigyti už savo litukus. Pavyzdžiui, tie patys pietūs ir ta pačia kaina forintais man balandžio mėnesį kainavo ir 10,22 litų, ir 9,86 lito – čia tik pavyzdys. O tai nulemdavo įvairūs valiutos rinkas gąsdinantys arba raminantys Vengrijos politikų veiksmai arba bendra ekonomikos padėtis. Žinau, kad gana greitai silpnėjantis forintas atsilieps per pabrangusias importuojamas prekes ir bendrą infliaciją Vengrijoje, bet jeigu, pavyzdžiui, lankyčiausi Vengrijoje tik atostogoms, trinčiau rankas, kad taip viskas pigu čia dabar.

Tai paskatino mane susimąstyti, kad ir Lietuvoje gyvenantys „ekspatai“ (toks madingas būdas vadinti emigrantus) visai kitaip gali skaityti naujienas apie Lietuvą, nei mes. Jeigu gyvenama šalis– ne tavo tėvynė, prie jos tikriausiai yra silpniau emociškai prisirišta, ir nusivylimą, liūdesį ir pyktį dėl ekonomiką smukdančių politikų sprendimų ar per visą pasaulį besiritančios krizės paliestos vietinės ekonomikos gali pakeisti labiau racionalus mąstymas: ar galiu daugiau įsigyti, pigiau paatostogauti šioje, nei savo šalyje.

Lito kursas yra pririštas prie euro, tad tokių skaičiavimų, kiek šiandien ar rytoj kainuoja pietūs Lietuvoje gyvenantys kitų šalių piliečiai negali atlikti. Tačiau, jeigu mūsų ekonomikai sekasi prasčiau, prekės ir paslaugos ne brangsta, o gal ir pinga (vyksta defliacija), jeigu kartu su tuo nemažėja tavo pajamos – nes gauni jų iš kitos šalies ar esi susitaupęs – gyventi darosi pigiau.

Šį pusmetį butą Budapešte įsigijo mano kursiokas iš Rusijos, ketina įsigyti vieną ir kursiokė italė. Ne todėl, kad doktorantai šiais laikais labai turtingi, bet dėl Vengriją sukrėtusios ir vis dar kankinančios ekonomikos krizės butai Budapešte šiuo metu labai pigūs. Net ir labai gražiuose senamiesčio namuose. O šie kursiokai turi santaupų iš savo darbų kitose šalyse.

Dar vienas pavyzdys – jeigu Lietuvos vyriausybė staiga įsikištų į energetikos rinką ir lieptų gamtinių dujų ir elektros bendrovėms tiek ir tiek procentų sumažinti kainas vartotojams, gyvendama Lietuvoje labai pykčiau. Akivaizdu, kad per prievartą priverstos mažinti kainas bendrovės anksčiau ar vėliau nuostolius atsiims iš tų pačių vartotojų kokiu nors kitu būdu arba nutars pasitraukti iš rinkos. Tačiau, kai tai padarė Vengrijos vyriausybė, reagavau beveik abejingai. Vengrija vis dėlto nėra mano tėvynė ir reikia čia pragyventi daug daugiau metų, kad visiškai save susiečiau su šia šalimi, kiek čia gyvensiu – neaišku, o kitą mėnesį į mūsų pašto dėžutę atėjo mažesnė sąskaita už suvartotas dujas ir elektrą.

Tokias galimybes gauti naudos arba bent jau nesijausti taip prastai, kai šalies, kurioje gyveni, ekonomika duobėje, suteikia kitos šalies valiuta gaunamos pajamos (šiuo atveju mano turimi keli litai gyvenant Budapešte) arba tai, kad esi iš labiau pasiturinčios šalies, kur galėjai susitaupyti, užsidirbti daugiau. Europos Sąjungos pensijų perkėlimo tvarka, kad visose ES šalyse mokėti socialiniai mokesčiai išėjus į pensiją turėtų lemti pensijos dydį, ir laisvas žmonių judėjimas be sienų ilgainiui tarpvalstybines sienas pavers vis mažiau svarbiomis. Jeigu ES pilietis gyveno ir dirbo daugiau nei vienoje ES šalyje arba Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ar Šveicarijoje, visose šalyse išsaugomi ir vėliau skaičiuojant pensiją panaudojami jo darbo ir sumokėtų socialinių mokesčių duomenys. Kiekviena šalis, kurioje asmuo dirbo bent metus, jam išėjus į pensiją perves dalį pensijos. Jau dabar išėję į pensiją britai mėgsta važiuoti leisti dienų į Pietų Ispaniją, ateityje kur nors taip trauks ir lietuviai, ypač padirbėję kol kas turtingesnės Vakarų Europos šalyse.

Tai nereiškia, kad emigrantai, užsieniečiai, „ekspatai“ – kad ir kaip vadinami – tik ir trokšta blogo kitai ES šaliai, kad tik ne savo. Blogos naujienos gali tapti geromis naujienomis, jeigu pigesni butai ar pigesnės atostogos pritraukia pinigų iš jų daugiau turinčiųjų ir taip padeda įsukti užstrigusios ekonomikos variklius. Mano keli pietums išleidžiami litai Vengrijos ekonomiką vargu ar užsuks, bet štai ruso ir italės perkami butai gali visai pasitarnauti. Panašiai gali būti ir Lietuvoje, o didesnė ES integracija tokius „apsipirkimus“ kitose ES šalyse tik skatina.

 

Komentarai

Kitos naujienos

Jau ne už kalnų ir vasario mėnesis, kai turėčiau gauti savo išsvajotąjį magistro diplomą, tačiau nekantriai laukiant tos dienos ramybės neduoda vienas klausimas: o kas toliau? Ofisiniam darbui nuo aštuonių iki penkių mano vietoje nenustygstanti sąmonė vis dar nepasiruošusi, jai vis dar reikia naujų iššūkių ir išbandymų.

Tema: Naujienos

Šis straipsnis yra dar vienas bandymas patarimais padėti ką tik universitetus baigusiems žmonėms susirasti darbą arba praktiką. Aišku, kaip sakoma, kalbėti visada yra lengviausia. Sunku veikti. Bet galbūt šį straipsnį atradusį žmogų iki galo jį perskaityti pastūmės tai, kad straipsnio autorius pats neseniai baigė universitetą ir akis į akį susidūrė su absolventų realybe, kurią gerai apibūdina klausimas „o kas toliau?“.

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!