Vokietijos pasirinkimas

Spausdinti Autorius: Mantas | 2013-04-30

Europos Komisijos apsisukimai jau pradeda lėtėti. Apie tai dabar daug šnekama Europos Sąjungos institucijų koridoriuose. Šiandien tokią mintį išgirdau ir vienoje iš Europos Ekonominio ir Socialinio Komiteto darbo grupių. Vienas grupės narys pareiškė, kad iki 2014 metų vidurio Komitetas turėtų daugiau dėmesio skirti „savos iniciatyvos“ (angl. own initiative) ir „žvalgomųjų“ (angl. exploratory) nuomonių rengimui, nes nei Komisija, nei Parlamentas iki to laiko didelio dėmesio naujoms iniciatyvoms neskirs. Taigi, ir Komiteto nuomonės niekas apie nieką neklaus. Taip yra dėl to, kad artėja rinkimai. 2014 metais turėsime naują Europos Parlamentą, Komisiją ir Europos Vadovų Tarybos Prezidentą. Schulzas, Barroso ir Van Rompuy turės savo kėdes užleisti kitiems. Neaišku dėl Barroso - jis dar turi minčių ir vilčių pasilikti, nepaisant vis augančių abejonių dėl jo kompetencijos tarp ES valstybės tarnautojų. Bet kokiu atveju, yra didelė tikimybė, kad po rinkimų esminiai ES politikos principai gali labai stipriai pasikeisti. Dėl to šiuo metu valdžioje esanti Komisija greičiau bando užbaigti jau pradėtas iniciatyvas, o ne pradėti naujas. 

Taip, po 2014 metų gali daug kas pasikeisti. Tačiau iki tol dar turėsime vieną įvykį, turintį didelį potencialą atnešti ne mažiau svarbių pasikeitimų - Vokietijos Parlamento rinkimus. Jau šių metų rugsėjo 22 dieną šios didžiausios gyventojų skaičiumi bei ekonomiškai stipriausios ES valstybės piliečiai eis prie balsavimo urnų ir išsirinks valdžią. Ar sugebės opozicijoje esantys socialdemokratai su Peer Steinbrucku priešakyje pasiūlyti įtikinamą alternatyvą Angelos Merkel komandos požiūriui? Kol kas atrodo, kad tai beveik neįmanoma.

 Politinė situacija Vokietijoje 

Vokietijoje užtenka pasižiūrėti į partijų populiarumą apibūdinančius skaičius. Nieko nereikia daug komentuoti. Euractiv praneša, kad šiuo metu už socialdemokratus Vokietijoje balsuotų apie 23-27 % rinkėjų, kai tuo tarpu Merkel krikščionis demokratus palaikytų 40-41 % žmonių. Dar pridedant faktą, kad nuo 1998 iki 2009 metų už socialdemokratus balsuojančių žmonių skaičius nuolat mažėjo ir per šį laikotarpį bendroje sumoje sumažėjo 10 milijonų žmonių, jų perspektyvos šiuose rinkimuose atrodo dar liūdniau. Jeigu neįvyks stebuklų, Angela Merkel liks savo soste dar kuriam laikui. 

Kodėl socialdemokratams nepavyksta atsitiesti? Yra keletas priežasčių. Pirmoji yra gana objektyvi - Angelai Merkel tiesiog visai neblogai sekasi būti valdžioje. Ji turi pakankamai tiek įžvalgumo ir išminties, tiek ir charizmos. O dar prisideda ir aplinkybės. Vokietijai pasisekė neblogai pasipelnyti iš euro, paskolinti Graikijai ir kitoms pietų valstybėms daug pinigų, o tada parduoti joms daug prekių už skolintus pinigus. Eksportas auga, ekonomika auga. Visi laimingi. Antra socialdemokratų negebėjimo konkuruoti priežastis slypi jų pačių partijoje. Pirmiausia, neatsiranda pakankamai charizmatiško kandidato į kanclerius. Dabartinis jų partijos lyderis Peer Steinbruck yra įrodęs savo išmintį pirmojoje Merkel (taip taip!) Vyriausybėje dirbdamas finansų ministru. 

 Nusimanantys finansuose krizės metu žmonėms patinka. Tačiau charizmos jam trūksta. Jis ne Gerhardas Shroderis. Rinkėjai tiesiog nėra sužavėti Steinbrucku kaip lyderiu. Kitas dalykas - socialdemokratams labai trūksta idėjų, kurias jie galėtų priešpastatyti Angelos Merkel politinėms pažiūroms. Jie, žinoma, yra gerai iškalę savo tradicines kalbas apie socialinį teisingumą. Bet socialinio teisingumo vokiečiams ir taip netrūksta. O graikams ir kitoms pietų valstybės Vokietijos rinkėjai greičiau nori ekonominio, o ne socialinio teisingumo. Būtent tokią politiką vykdo įtakingiausia pasaulio moteris - Angela Merkel. Tai kam ją keisti? Juolab, kad ir frazė "socialinis teisingumas" nelabai gerai skamba iš Steinbruck lūpų. Pats opozicijos lyderis neseniai piktinosi per mažu atlyginimu už jo viešai skaitytas paskaitas bei prasitarė, jog Kancleris gauna per mažą atlyginimą. Ne visai tai, ko tikėtumėmės iš socialisto, tiesa? 

Potencialūs rinkimų rezultatai ir jų poveikis ES 

Kalbant apie Angelos Merkel ir krikščionių demokratų populiarumą nereikia pamiršti, kad valdžios vienas dažniausiai nepaimsi. Stabiliai valdančiajai koalicijai sudaryti reikia rasti panašiai mąstančių kolegų iš kitų partijų. Beveik neabejotina, kad valdančiosios koalicijos be krikščionių demokratų sudaryti nepavyks. Jie gali būti gana ramūs. Lieka klausimas, kas bus jų partneriais. Atrodo, kad Merkel labiausiai norėtų išlaikyti dabar esančią koaliciją su liberalais. Tačiau apklausos rodo, kad Žaliųjų partija turi galimybę surinkti daugiau balsų nei liberalai. Tokiu atveju, jei reikėtų rinktis tarp žaliųjų ir socialdemokratų (kurie neabejotinai bus antroje vietoje), galime išvysti vadinamąją „vaivorykštės koaliciją“. Renkantis iš dviejų skirtingų socialistų, racionaliau pasirinkti tuos, kurių daugiau - koalicija bus tvirtesnė. O socialdemokratams tai irgi galėtų būti pirmas žingsnis į politinį atgimimą. Nors ir negalėtų per daug prieštarauti Merkel, bent jau rinkėjams galėtų rodytis žymiai dažniau.

 Kitos partijos neturi šansų bent kiek reikšmingiau lemti Vokietijos politinį procesą. Kaip ir kitose Europos valstybėse, Vokietijoje randasi antieuropietiškų judėjimų. Įdomu tai, kad kol kas tokie judėjimai visiškai nesulaukia rinkėjų palaikymo. Nors daugelis vokiečių piktinasi tuo, jog turi mokėti už pietinių valstybių klaidas, didžioji dalis rinkėjų išlaiko tikėjimą Europos projektu. Tiesiog nuostabu, kad apklausose vokiečiai vis dar nurodo taikos Europoje išlaikymą kaip vieną pagrindinių ES tikslų! Sveikintinas istorinis įžvalgumas, kurio trūksta vidutiniam Europos rinkėjui. Šiuo metu egzistuojant dideliam nepasitenkinimui ES, pravartu europiečiams pasakoti ne tik apie tai, kokią naudą mums duoda ES, bet ir apie tai, kokias pasekmes galėtų atnešti ES žlugimas. 

Kokį poveikį rinkimų rezultatai turės ES? Jeigu Vokietija pasirinks Merkel, pokyčių bus mažai. Tikėtina, kad Vokietijos Kanclerė ir toliau agituos už griežto taupymo politiką. Jeigu ji elgsis kitaip, rinkėjai kituose rinkimuose jos tikrai nepasigailės. Tačiau ar jai pavyks visos ES ekonominę politiką pasukti vien tik beribio taupymo kryptimi - nežinia. Daug kas priklausys nuo Europos Parlamento rinkimų. Jeigu EP rinkimus laimės socialistai (o tai yra tikrai įmanoma, žinant blogėjančią socialinę situaciją daugumoje ES šalių), ES ekonominė politika gali keistis, nepaisant Merkel prieštaravimų. O gal ir pati Merkel nelabai prieštaraus, matydama, kad taupymas vis vien nieko gero nedavė? 

Jei Vokietijos rinkimus netyčia laimės socialdemokratai, ES politika tikrai keisis. Manau, Hollande ir Steinbruck tikrai rastų bendrą kalbą. Būtų netgi įdomu pamatyti tokią ateitį. Galbūt ES lyderiai dar kartą po ilgo laiko pademonstruotų vienybę ir žengtų dar vieną didelį žingsnį tvirtesnės ekonominės ir politinės integracijos keliu. Bet gana svajoti - tokios ateities nebus. Griežtoji taupymo šalininkė Angela Merkel dar kurį laiką liks viena įtakingiausių ES politikių.

Komentarai

Kitos naujienos

Senovės Graikijos Tėbų miestą gynė ypatingi kareiviai. Elitinis Šventasis būrys buvo sudarytas iš 150 homoseksualių porų. Graikai vadovavosi paprasta logika – joks kareivis nepaliks savo meilužio mūšio lauke. Statistika patvirtino šį mąstymą, nes būrys buvo itin efektyvus kovose. 

Bulgariją apgaubė užsieniečio, pasiryžusio išpirkti žemę, šešėlis. Taip rašė vienas bulgarų apžvalgininkas prieš šių metų pradžią, kai šalis turėjo panaikinti draudimą žemės ūkio paskirties plotus parduoti užsieniečiams.

Baimė būti „nupirktiems užsieniečių“ tarp mažesnių Europos Sąjungos (ES) šalių nenauja. Rytų Europoje ji labai gyva, Vakaruose šis klausimas mažai ką jaudina.

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!