Pankuojanti Pietų ir Vidurio Europa

Spausdinti Autorius: Vija | 2013-03-13

„Nėra popiežiaus, nėra Vyriausybės, nėra policijos vado. Anglija, tai kas dabar pankuoja?“, – skelbia vienas iš internetu plintančių italų sukurtų pokštų. „Ar tokiu atveju Vyriausybei nebūtų lengviau atšaukti tautos ir išsirinkti naują?“, – sakoma kitame pokšte. Anksčiau nei pavasaris, Pietų ir Vidurio Europą aplankė politinės krizės. 

Vasario pabaigoje vykusiuose rinkimuose Italijoje nei viena partija netapo aiškia rinkimų lydere. Tačiau iš trijų, gavusių daugiausiai balsų, buvo ekspremjero Silvio Berlusconi partija bei komiko Beppe Grillo populistinė „Penkių žvaigždžių judėjimo“ partija. B. Grillo pasisako prieš ES primetamas taupymo priemones, o Italijos rinkėjai, panašu, pasisako prieš politikus ir balsuoja už komikus.

„Turėjo rinkimus ir negali išsiaiškinti, kas juose laimėjo. Italija, kas atsitiko?“, – politikos aktualijų apžvalgos laidoje „The Daily Show“ retoriškai klausia garsus JAV satyrikas Jonas Stewartas ir ironiškai prideda: 

„Net jeigu negalime atskirti valstybės nuo bažnyčios, bent turime jas abi“. Taip jis reaguoja į tai, kad panašiu metu popiežius Benediktas XVI-asis paskelbė apie pasitraukimą. Tuo pačiu metu Italijos policijos vyriausiasis vadas Antonio Manganellis dėl nelaimės atsidūrė ligoninėje, kur jam buvo sukelta dirbtinė koma. 

Slovėnų krizė ir Kroatijos narystė ES

Vasario pabaigoje Slovėnijos parlamentas paskelbė nepasitikėjimą Janezo Janšos centro-kairiąja vyriausybe. Slovėnų politinės krizės priežastis – antikorupcijos komisijos paviešinta ataskaita. Premjerą bei opozicijos lyderį Zoraną Jankovičių Antikorupcijos komisija apkaltino „sisteminiais, šiurkščiais ir pakartotiniais antikorupcijos įstatymų pažeidimais“. Tai sukėlė masinius slovėnų protestus, bet J. Janša atsisakė pasitraukti iš posto, todėl prireikė balsavimo ir žlugo visa Vyriausybė. Naują Vyriausybę sudaryti patikėta Alenkai Bratušek (kuriai, beje, tik 42 metai, ir kuri taptų pirmąja moterimi premjere Slovėnijoje), didžiausios partijos – kairiosios „Teigiama Slovėnija“ – parlamente vadovei.

OSW analitikų vertinimu, slovėnų politinė krizė galėjo pavėlinti Kroatijos įsijungimo į Europos Sąjungą sutarties ratifikavimą (bet mažai rizikos, kad patį įsijungimą į Sąjungą). Kroatija turi prisijungti prie kitų ES narių nuo šių metų liepos. Tačiau Slovėnija naudojo jos įstojimo kortą kaip derybinę poziciją. Kaip kad pernai skambiai pavadino EUobserver.com, slovėnai Kroatijos įsijungimą įvertino 172 milijonais eurų. Ginčas vyksta dėl dabar žlugusio „Ljubljanska Banka” ir Jugoslavijos, kuriai priklausė abi šalys, skilimo. Šis bankas, kuriame apie 130 kroatų laikė 172 milijonų eurų vertės indėlių, bankrutavo praėjusio dešimtmečio pabaigoje. Dėl šios priežasties buvo sukurtas jo įpėdinis, „Nova Ljubljanska Banka”, bet indėliai grąžinti nebuvo. Slovėnija teigia, kad šis ginčas turėtų būti sprendžiamas platesniame Jugoslavijos skilimo kontekste, kur visų problemų sprendimui tarp buvusių Jugoslavijos šalių tarpininkauja Bazelyje įsikūręs Tarptautinių atsiskaitymų bankas. Panašu, kad pastarosiomis dienomis Kroatijai su tuo teko sutikti. „Tai jau išspręsta, sutarėme, kad mes jiems atleidžiame“, - juokėsi viena mano pažįstama kroatė Budapešte. 

Bulgarijoje – nuo 1997 m. nematyti protestai

Tuo tarpu Bulgarijoje premjeras Boyko Borisovas pats paskelbė apie Vyriausybės atsistatydinimą, pareiškęs, kad negali būti Vyriausybės, kurios policija muša žmones, dalis. Per protestus dėl taupymo priemonių ir aukštų energijos kainų ir susidūrimus su policija ligoninėje atsidūrė 15 žmonių, praneša Reuters naujienų agentūra. Įšaldytos algos ir pensijos bei padidinti mokesčiai sukėlė didžiulę pykčio audrą Bulgarijoje, kuri ir taip yra viena neturtingiausių Europos Sąjungos šalių. Prieš atsistatydindamas B.Borisovas dar bandė atleisti finansų ministrą Simeoną Dyankovą.

Pasak OSW analitikų, Bulgarija nebuvo mačiusi tokio masto protestų nuo 1997 metų. Protestai prasidėjo nuo pykčio dėl aukštų elektros kainų, bet po to, neva, pavirto į protestus prieš visą socio-ekonominį Bulgarijos modelį ir visą politinę klasę, planus išgauti skalūnų dujas, korupciją, aukštas degalų kainas. Atsistatydindamas B. Borisovas nepraleido progos įkąsti ir politikos konkurentams – apkaltino opozicinio judėjimo už teises ir laisves DPS narius, kad šie esą planavę jį nužudyti. Analitikų vertinimu, Bulgarijoje nestabili politinė padėtis tvyros dar mažiausiai kelis mėnesius. Tačiau dabartinė šalies ne tokia ir bloga ekonominė padėtis ir išsigandusių politikų noras patenkinti bent dalį protestuotojų reikalavimų, jų nuomone, gali pasukti Bulgariją tolyn nuo mokestinės drausmės ir padidinti socialines išlaidas. 

Nusivylimas

Visas šias tris šalis, kurios iki politinės krizės atvedė skirtingi keliai, dalijasi panašumais – krizės krečiamoje Europos Sąjungoje jos yra po padidinamuoju stiklu ir turi taikyti taupymo priemones. Jose taip pat vyrauja nusivylimo politikos vilkais nuotaikos, todėl žmonės arba eina protestuoti į gatves, arba renka komikus.

 

Parengė Vija Pakalkaitė 

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!