Ar ES gali padėti jaunimui rasti darbą? Taip, jei bus vadovaujamasi ekonomine logika

Spausdinti Autorius: Mantas | 2012-09-10

Neseniai priimtas Vengrijos Vyriausybės sprendimas sumažinti valstybės finansuojamų vietų skaičių aukštosiose mokyklose bei studentus, sugebėjusius gauti valsybės finansavimą, teisiškai įpareigoti tam tikrą laikotarpį (priklausantį nuo finansavimo dydžio) dirbti Vengrijoje iškelia daugybę įdomių klausimų, ypatingai svarbių šiuo kriziniu metu, kai Vyriausybės galvoja, kaip subalansuoti biudžetus, o žmonės (ypač jaunimas) – kaip susirasti darbą. Paminėsiu keletą tokių klausimų. Ar valstybė turi teisę „priversti“ jaunus žmones pasilikti dirbti, jei duoda jiems pinigų studijoms? O gal reikėtų laikyti, kad šiuos valstybės suteikiamus pinigus per mokesčius jau sumokėjo jaunimo tėvai, ir valstybė neturi teisės iš naujųjų studentų prašyti papildomų įsipareigojimų? Ar per prievartą valstybėje likę studentai iš tiesų sugebės pagerinti valstybės ekonomikos veikimą? Ar valstybė iš tiesų ras jiems ekonominę vertę kuriančio darbo, dėl kurio nori priverstinai pasilikti studentus savo darbo rinkoje? Gal tokiu atveju studentai kaip tik turėtų norėti pasilikti valstybėje, kuri žada jiems parūpinti darbo vietą? Koks šiuo atveju yra valstybės tikslas ir ko siekia studentai? Taip pat – kaip prie šio ginčo sprendimo galėtų prisidėti Europos Sąjunga ir jos bendrosios rinkos idėja? Paminėdamas keletą klausimų, kuriuos kelia Vengrijos atvejis, noriu parodyti, kad situacija yra žymiai sudėtingesnė, nei ją parodo dvi diskutuojančios pusės. Viena jų (remianti valstybės veiksmus) teigia, kad studentai turi atidirbti už tuos pinigus, kurie buvo už juos sumokėti. Kita pusė (daugiausia studentai) šaukia, kad taip yra pažeidžiama jų judėjimo laisvė. Ir šioje sudėtingoje situacijoje abi pusės yra iš dalies teisios.

Dvi situacijos logikos

Mano nuomone, norint iki galo išnarplioti šį valstybės ir studentų ginčą būtina suprasti, kad šiuo atveju, kaip ir visose kitose panašiose situacijose, tiek studentų, tiek valstybės argumentus veikia dvi logikos: ekonominė ir ideologinė. Ir pastaroji šiuo atveju ima viršų. Paaiškinsiu, ką turiu omenyje, pradėdamas nuo ekonominės situacijos logikos. Taigi pagal ekonominę logiką, valstybės tikslas šiuo atveju turėtų būti priversti ekonomiką augti mažinant nedarbą (ypač – užpildant darbo vietas tuose sektoriuose, kuriuose esama darbo jėga negali dirbti dėl įgūdžių trūkumo arba nenori dirbti dėl darbo „neprestižiškumo“). Studentų tikslas šiuo atveju turėtų būti studijų metu įgyti tokius įgūdžius, kurie jiems užtikrintų stabilią darbo vietą, karjeros galimybes bei orų socialinį statusą. Prieš darydamas išvadas, pristatysiu, ką turiu omenyje kalbėdamas apie ideologinę logiką. Kadangi kurį laiką man teko pagyventi Vengrijoje, gerai žinau esamos Vyriausybės istoriškai iškilusį norą išlaikyti Vengrijos valstybę tautiškai vieningą. Žodžiu, nėra abejonės, kad versdama studentus pasilikti dirbti Vegrijoje šalies Vyriausybė bando išvengti situacijos, kurioje reikėtų darbo jėgą siųstis iš svetur ir taip dar labiau paįvairinti tautinę valstybės sudėtį. Tuo tarpu studentų argumentai, mano nuomone, šiuo atveju yra paveikti liberalios ideologijos, kuri tautą laiko niekuo daugiau, tik socialiai sukonstruota „įsivaizduojama bendruomene“, aukština nesusisiejimą su jokia bendruomene ar teritorija, taigi, ir nemano, kad savo darbu turėtų prisidėti prie bendruomenė, kuri juos išugdė, gerovės.

Mano apibūdinta „ideologinė įtampa“ tarp šių dviejų mąstymo būdų tvyro daugelyje Europos Sąjungos valstybių, įskaitant Lietuvą. Esu įsitikinęs, kad šiam ideologiniam ginčui išspręsti dar prireiks daugybės laiko ir, nors tai ir yra labai įdomi tema, to šiame straipsnyje daryti nesirengiu. Mano nuomone, šį ideologine logika pagrįstą valstybės ir studentų nesutarimą išspręsti yra itin sunku. Tuo tarpu vadovaujantis ekonomine logika bent jau vienas iš sprendimo būdų yra gana aiškus ir jį siūlo Europos Sąjunga – norint išspręsti Valstybių narių ekonomines problemas reikia paskatinti Europos jaunų žmonių judėjimą į tas vietas, kur jų įgūdžiai yra reikalingiausi, bei šių įgūdžių įgijimą. Valstybei tai padėtų užpildyti darbo vietas, kurių nenori arba negali užimti jos piliečiai, o jaunimui tai leistų įgyti darbo rinkoje reikalingiausius įgūdžius (ar tuos įgūdžius, kuriuos jie nuoširdžiai nori ir svajoja įgyti) bei susirasti darbą pagal savo specialybę bet kurioje ES vietoje. Likusi straipsnio dalis nagrinės ES iniciatyvą, kuriai Europos Komisija stengiasi pastaruosius tikslus paversti realybe.

Jaunimo galimybių iniciatyva

Jaunimo galimybių iniciatyva yra kitos, daugiau veiklų apimančios Europa 2020 strategijos iniciatyvos „Judus Jaunimas“ (angl. „Youth on the Move“) dalis. Jaunimo galimybių iniciatyva yra sudaryta iš įvairių priemonių, skirtų mažinti jaunimo nedarbą. Ši iniciatyva atsirado kaip atsakas į 2008 metais prasidėjusią finansų ir ekonominę krizę ir veiks 2012-2013 metais. Jei esate žmogus, neseniai baigęs universitetą ir norintis savo pirmąją darbinę praktiką įgyti vienoje iš ES Valstybių Narių, apie esamas galimybes galite pradėti domėtis čia.

Jaunimo galimybių iniciatyva siekia keturių pagrindinių tikslų. Pirma, norima per anksti mokslus baigusius žmones (negavusius vidurinio išsilavinimo) paskatinti grįžti į vidurinę mokyklą arba į profesinio ugdymo institucijas ir įgyti darbo rinkai būtinus įgūdžius. Antrasis iniciatyvos tikslas – padėti jaunimui išsiugdyti įgūdžius, kurie padidintų jų galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje. Trečia, šiuo instrumentu Komisija siekia padėti jaunimui „įsikabinti“ į dirbančio žmogaus gyvenimą padėdama įgyti pirmosios darbinės patirties būtent per darbą juos dominančioje srityje, o ne vien per studijas. Ketvirta, iniciatyva siekia tarpininkauti tarp ką tik išsilavinimą įgijusių januolių ir darbdavių taip padėdama jaunimui įgyti pirmąjį tikrą darbą, o ne praktiką.

Dėl puikaus tikslų estetinio skambesio, pagalvosite, Europos Sąjungos dar niekas nekritikavo, tačiau turbūt norėtųsi žinoti, kas yra daroma konkrečiai. Ši iniciatyva turi bent kelias puikias priemones, kuriomis siūlyčiau pasinaudoti ką tik studijas baigusiems žmonėms. Viena labiausiai mane žavinčių programų yra „Erasmus jauniesiems verslininkams“, kuri turėtų ypatingai dominti ekonomikos bei vadybos absolventus ir kitus žmones, turinčius idėjų kurti savo verslą. Ši iniciatyva siūlo kurį laiką vienoje iš Valstybių Narių dirbti patyrusio verslininko padėjėju ir taip įgyti praktinių įgūdžių verslo valdyme. Kitos priemonės yra susijusios su Europos Socialinio Fondo finansavimo skyrimu Valstybėms Narėms tam, kad būtų sukurta apie 370 tūkstančių apmokamų stažavimosi vietų verslo įmonėse. Jaunimo galimybių iniciatyva taip pat siekia išdalinti apie 3 milijonus eurų savo smulkų verslą kuriantiems žmonėms per įvairius fondus. Žmonėms, kurie turi išorinių finansų užsitikrinti savo pragyvenimui, yra sukurta „Europos savanorystės programa“, kurioje jaunimas gali tiek prisidėti prie visuomeniškai naudingų tikslų siekimo, tiek įgyti darbo rinkoje vertingų įgūdžių. Be mano jau paminėtų, dar daugelis kitų ES Jaunimo galimybių iniciatyvos priemonių siekia spręsti šiuo metu opią jaunimo nedarbo problemą.

Apibendrinant, Europos Sąjunga tikrai siūlo vertingų sprendimų, kurie padėtų tiek valstybėms atgaivinti savo ekonomiką randant geriausius darbuotojus, tiek jaunimui įsidarbinti geriausiai jų įgūdžius ir poreikius atitinkančiuose darbuose ir taip netapti „prarastąja karta“. Tačiau, kaip minėjau anksčiau, tam pasiekti būtina savo mąstymą grįsti ekonomine logika. O ar tai įmanoma pasiekti ir ar reikia to siekti – kito straipsnio klausimas.

 

Parengė Mantas Pupinis

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!