Prieš parvažiuojant reikia išvažiuoti. Apie studijų paskolas ES

Spausdinti Autorius: Vija | 2012-09-11

Studijos kitoje šalyje dažnai virsta „protų nutekėjimu“, taip dažnai manoma apie studijas ten, ir tikrai neretai taip ir būna. Tačiau ne visada. Dažnai studijos užsienyje virsta gero mokslo paragavusių lietuviškų protų „partekėjimu“ atgal.

Tai aiškiai matau kas kartą užsukdama atostogų į Lietuvą. Pirmais kartais Vilniuje susitikdavau tik su tais, kuriuos čia palikau. Šį kartą, rugsėjį, šalia senų draugų susitikau ir su keturiais lietuviais, kuriuos sutikau studijuodama Budapešte. Visi jie grįžo į Lietuvą.

Viena draugė - be penkių minučių mokslų daktarė. Kitas iki Budapešto yra gyvenęs ir studijavęs Australijoje, tobulai kalba angliškai. Dar viena ne tik grįžo, bet „importavo“ ir kanadietį draugą, kuris dabar vilniečius moko prancūzų kalbos. Ketvirtasis, regis, yra auganti naują modernių Lietuvos politikų karta. Visi jie, turėdami tiek košės galvoje, tiek ir užsienietišką diplomą (kartais ir ne vieną) būtų lengvai susiradę darbą užsienyje. Tačiau juos atgal parviliojo noras dirbti Lietuvai, kad ir kaip dramatiškai taip skamba. Ir net tas „lietuviškas“ atlyginimas jų negąsdino. Darbus Lietuvoje, jie, beje, susirado per pirmus mėnesius po grįžimo ar dar net nespėję grįžti. Tokių grįžtančių protų bus daugiau ir daugiau.

Lietuva – viena iš mažiausiai remiančių, bet moka mažuma

Studijuoti užsienyje yra naudinga, kadangi suteikia ne tik mokslinių, bet ir kultūrinių bei „išgyvenimo“ žinių ir ištraukia mus iš siauro kiauto į platesnį pasaulį. Tą manau ne tik aš, bet ir Europos Komisija. Ji šią savaitę išpublikavo didelę studiją, kurioje palygino studijų kainas ES šalyse ir kaip jos finansuojamos. EK tikisi, kad tokia lengvai prieinama palyginama informacija padidins studentų mobilumą.

Brangiausiai studijos kainuoja Jungtinėje Karalystėje (išskyrus Škotiją). Studentai Anglijoje gali pasiskolinti studijų įmokai ir neturi jos grąžinti, kol nepradeda uždirbti tam tikro santykinai aukšto atlyginimo.

Europoje yra devynios šalys, kuriose studentai, dažnai įskaitant ir studentus iš kitų ES šalių, už studijas mokėti neturi. Tai – Austrija, Kipras (bakalauras nemokamas), Danija, Suomija, Graikija ir Malta (bakalauro lygis nemokamas), Norvegija, Škotija (bakalauro lygis) ir Švedija. 

Kitą vertus, EK apskaičiavo ir proporciją, kiek tose šalyse, kur už mokslus mokėti reikia, studentų už studijas moka. Keturiose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, o dar Kroatijoje, Vokietijoje ir Slovėnijoje, mokėjo tik mažuma studentų.

Tarp Europos šalių labai skiriasi ir parama studijuojantiems. Vokietija, Šiaurės šalys ir Jungtinė Karalystė juos remia „dosniai“, o Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje ir Lietuvoje studentai sulaukia tik labai mažos finansinės paramos.

Apie finansavimą

O dabar – apie pinigus. Išvažiuoti studijuoti į užsienį išeina, jeigu: a) susitaupei pinigų tam, b) finansiškai padės šeima, c) užsienio universitetas atleidžia nuo metinio mokesčio ir suteikia stipendiją arba išlaidas padengia koks nors fondas arba d) susirandi toje užsienio šalyje darbą ar e) pasiskolini pinigų. Jeigu pirmų dviejų-trijų punktų nėra, tenka skolintis. Tenka skolintis, ir jeigu universitetas suteikia stipendiją, nes dažniausiai jos užtenka tik skurdžiam pragyvenimui ir ne visų universitetų darbotvarkės sudaro galimybes dirbti papildomai.

Deja, pasirinkus studijas užsienyje, turimą darbo sutartį dažniausiai tenka nutraukti, jeigu toks darbas apskritai yra. Į tai reaguodamas bankas jau nebeduos paprastos paskolos, nepratęs kredito kortelės galiojimo laiko arba nepadidins limito. Kadangi nuo tos akimirkos jau „negaunamos nuolatinės pajamos Lietuvoje“.

Valstybinis studijų ir mokslo fondas suteikia valstybės remiamas paskolas studijoms užsienyje iki 7800 litų, išmokamų vienu ypu. Vėl deja, Valstybės remiamos paskolos į užsienį studijuoti išvykusiems asmenims neteikiamos, išskyrus jeigu vykstate dalinėms studijoms pagal tarptautines sutartis (pvz. ERASMUS programa).

Kai prieš porą metų išvažinėjau studijuoti į Vengriją, prasukau ir pro kelis Lietuvos komercinis bankus. Jie nelabai ką turėjo man pasiūlyti. Vienas iš bankų tuo metu turėjo specialų pasiūlymą, mokėjo po 500 litų „stipendiją“ kas mėnesį (paskolą, kurią vėliau reikia grąžinti). Tačiau, kad galėčiau tokios paskolos kreiptis turėjau studijuoti Lietuvoje. Tad man galiausiai teko pasiskolinti „privačiai“, ir visų studijų metų šį bei tą dirbti, kad „prisidurčiau“.

Tai tiek tos ES bendros rinkos. Užtenka pervažiuoti vieną sieną, ir užsitikrinti finansavimą tampa daug sunkiau. Nors, žvelgiant iš bankininkų pusės, užsienyje ketinantys studijuoti lietuviai turėtų atrodyti patrauklūs klientai. Jie, tikėtina, baigę studijas lengviau ras darbą Lietuvoje arba dirbs geriau apmokamą darbą užsienyje. Tad bankas tarsi turėtų būti labiau suinteresuotas tokiam skolinti.

Iš esmės tai yra padėtis be išeities, jeigu gyvenimas nedavė turtingų tėvų ar sugebėjimo planuoti toli į priekį ir taupyti. Mano nuomone, padėtį reikėtų keisti ir sudaryti sąlygas išvažiuoti, kad išsilavinę ir gyvenimo ten, užsienyje, pamatę lietuviai, kaip tie mano keturi Budapešte sutikti draugai, parvažiuotų.

Parengė Vija Pakalkaitė

Komentarai

Kitos naujienos

„Mano pirmoji stipendija buvo 5500 eurų. Kai ši suma atsirado mano sąskaitoje, sau pagalvojau: „O, karamba, aš niekada dar nebuvau tokia turtinga!“ – taip pasakoja tinklaraščio Euroblogas.lt autorė Giedrė Simanauskaitė savo tekste „Stipendijų medžioklės gidas“, kurį skaitytojai lapkričio mėnesį skaitė dažniausiai.

Jungtinės Amerikos Valstijos jau seniai linksniuojamos kaip svajonių šalis. Nors patį titulą galimą kvestionuoti, neginčytina yra tai, kad nesuskaičiuojama galybė moksleivių bei studentų paslapčia svajoja ten nuvykti metams ar keleriems, bet dėl finansinių sumetimų šio plano atsisako. Tad pristatau keletą stipendijų mainams, studijoms bei praktikai JAV.

Vienas iš pagrindinių klausimų, kamuojančių prieš pradedant doktorantūros studijas – kur gauti pinigų? Jeigu tau nenusišypsojo sėkmė loterijoje ir jeigu nepadoru vėl prašyti tėvų pinigų, tuomet reikia apsispręsti, kaip finansuosi ketverių metų (o gal ir ilgesnes) studijas.

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!