Galas mokesčiams už mobilųjį ryšį užsienyje – laukti liko iki 2015-ųjų pabaigos

Spausdinti Autorius: Eglė | 2014-04-09

Daug keliaujančius ar šiaip mėgstančius kalbėti mobiliaisiais telefonais pasiekė gera žinia iš Briuselio. Nuo kitų metų pabaigos ruošiamasi panaikinti papildomus mokesčius už skambučius užsienyje.

Už tai aktyviai kovojusi eurokomisarė Neelie Kroes džiūgauja - tokie pokalbiai bus gerokai mažesnė finansinė našta žmonėms. Mobiliojo ryšio operatoriai irgi pripažįsta, kad iš to daugiausia išloš vartotojai, bet įspėja turėsiantys apriboti investicijas į infrastruktūrą, kadangi gaus mažesnes pajamas. Puse lūpų kalbama ir apie galinčias kilti kainas.

Papildomas mokestis – tik išskirtiniais atvejais

Europos Parlamentas (EP) praėjusią savaitę pritarė siūlymui nuo 2015 m. gruodžio 15 d. panaikinti tarptinklinio ryšio mokestį. Norima nebeleisti mobiliojo ryšio operatoriams taikyti padidintą tarifą už mobiliųjų telefonų skambučius, trumpąsias žinutes ir duomenų perdavimą išvykus į kitą Europos Sąjungos (ES) valstybę (angl. roaming fee). Daugiau apie tarptinklinį ryšį galite paskaityti čia

Kitaip tariant, kad ir kur Europoje keliaus vartotojas, skambindamas mobiliuoju telefonu, rašydamas SMS arba naudodamasis pokalbių programa mokės tiek pat, kiek namie. Tiesa, jei tuo būtų piktnaudžiaujama, operatoriai tam tikrais atvejais galėtų taikyti nustatyto dydžio mokestį.

Kaip pažymėjo EP pranešėja ispanė Pilar del Castillo iš Europos liaudies partijos, kartu norima išplėsti radijo spektro valdymą, leisiantį Europoje išplėsti 4G ir 5G ryšį.

Be to, atnaujintos elektroninių ryšių taisyklės turėtų apriboti interneto prieigos paslaugų teikėjų galimybę blokuoti arba sulėtinti konkurentų programų veiklą. Prieš dvejus metus Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC) nustatė, jog kai kurie minėtų paslaugų teikėjai blokuodavo ar sulėtindavo pokalbių programos „Skype“ veiklą. Projekte numatyta, kad geresnės kokybės specializuotas paslaugas (vaizdo įrašymo, duomenų saugojimo ir panašias) vartotojams bus galima siūlyti tik tuomet, kai pakaks tinklo pajėgumo ir dėl to nenukentės kitų įmonių lygiaverčių paslaugų kokybė.

EP sutrumpino Europos Komisijos pasiūlytą atvejų, kai leidžiama blokuoti ar sulėtinti internetą, sąrašą. Tai gali būti pateisinama tik teismo sprendimu, noru išlaikyti tinklo saugumą ar užkirsti kelią perkrovai. Europarlamentarų teigimu, šios priemonės turi būti taikomos skaidriai, būti proporcingos ir nediskriminacinės, neturi trukti ilgiau nei būtina.

Dėl galutinio taisyklių teksto dar bus deramasi su ES Taryba. Kadangi gegužės pabaigoje vyks EP rinkimai, galutinį sprendimą priims jau naujos kadencijos europarlamentarai.

Kainos gali šoktelti

Numatomi pakeitimai reiškia, kad mobiliojo ryšio vartotojams teks mokėti mažiau. Bet neoficialiai kalbama, esą tai gali paskatinti operatorius padidinti savo paslaugų kainas. Pavyzdžiui, Lietuvoje, kur jos yra žemiausios. Europos Komisija (EK) pernai paskelbė, kad mūsų šalyje mobiliųjų telefonų skambučių tarifai yra mažiausi Bendrijoje, o Nyderlanduose – didžiausi. Jų dydžių skirtumas – net 774 proc. Vidutinė minutės pokalbio kaina ES siekia 9,1 euro cento, Lietuvoje - tik 1,9 euro cento, o Nyderlanduose – 14,7 euro cento. EK teigimu, šių skirtumų negalima paaiškinti kokybės, sąnaudų ar vartotojų perkamosios galios skirtumais.

„Euroblogo“ kalbinti Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių atstovai pripažino, jog kainų augimo tikimybė yra. Tačiau kol kas iš numatomo pokyčio vartotojai esą tik išloš.

„ES siekia nustatyti vienodą kainų lygį. Vartotojams nuo to bus geriau“, - pažymėjo bendrovės „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Andrius Baranauskas.

Anot jo, tarptinklinis ryšys reikalauja tam tikrų technologinių sąnaudų. Mat pervažiavus iš Vokietijos į Austriją, pastarosios operatorius turi sukurti naują numerį. Mokestis už tarptinklinį išlikęs ir dėl tradicijos. Kai visi naudojosi tik laidiniais telefonais, skambinti į svečias šalis išties kainavo brangiau. Pavyzdžiui, norint susisiekti su JAV, reikėjo vandenyno dugnu nutiesto kabelio.

„Tarptinklinio ryšio mažmeninės kainos priklauso nuo didmeninių užsienio judriojo ryšio operatorių kainų, tarptautinių sujungimų kaštų ir duomenų centrų apdorojimo kaštų“, - paaiškino bendrovės „Omnitel“ ryšių su visuomene vadovė Daiva Selickaitė.

Dar viena mokesčio priežastis – operatorių susitarimai tarpusavyje. Daugiau tokių galimybių turi didesnių ir Pietų šalių operatoriai. „Kiek jūsų draugų yra buvę Italijoje ir Ispanijoje? O kiek ispanų pas mus? – retoriškai klausė A. Baranauskas. – Ispanų operatoriai žino, kad lietuviai važiuos pas juos, kad mums jo reikia labiau. Kuo operatoriai turi didesnę įtaką, tuo nustato didesnę kainą. Su tuo susiduria visa Šiaurės Europa, kurios žmonės važiuoja į Pietų šalis. Arba neturi galimybės paskambinti, arba moki, kiek prašo.“

Pasak „Tele2“ atstovo, kai 2007-aisiais buvo pradėtos mažinti mobiliojo ryšio skambučių užsienyje kainos, bent iš pradžių pokalbių padaugėjo tiek, kad paslaugų vartojimo augimas pranoko praradimus.

D. Selickaitė neatskleidė pajamų ir klientų elgesio pokyčių, pasiteisinusi, kad tai yra vidinė „Omnitel“ informacija. O tyrimų, kaip gali keistis vartotojų elgesys, kai visa nebeliks papildomo mokesčio, bendrovė nėra dariusi.

„Jei didmeninės tarptinklinio ryšio (roamingo) kainos tarp operatorių nebus sumažintos, mažiausias mobiliojo ryšio kainas siūlančių šalių, kaip Lietuvos, operatoriai turės nemažų nuostolių“, - pažymėjo bendrovės „Bitė“ atstovė ryšiams su visuomene Rūta Latinytė. Jos žodžiais, EP nariai, suprasdami šią situaciją, įpareigojo EK surasti sprendimą.

„Ekonominė beprotybė“

Pasak eurokomisarės, atsakingos už skaitmeninę darbotvarkę, ir EK viceprezidentės N. Kroes, kuri aktyviai kovojo už tarptinklinio mokesčio panaikinimą, šis balsavimas yra EP duoklė Bendrijos piliečiams. „Tai yra galimybė atsikratyti barjerų ir padaryti gyvenimą pigesnį“, - taip ji komentavo europarlamentarų poziciją. Visą jos komentarą galite pamatyti čia. http://ec.europa.eu/avservices/video/player.cfm?ref=I088198

Prieš gerą mėnesį mokestį už mobilųjį ryšį užsienyje N. Kroes pavadino „ekonomine beprotybe“, kuri žalinga tiek vartotojams, tiek verslui. Tokios kritikos ji pažėrė, vos pasirodžius ES tyrimui apie žmonių elgesį, naudojantis mobiliuoju ryšiu užsienyje. Iš viso buvo apklausta 28 tūkst. žmonių. Kone pusė prisipažino kitose šalyse niekada nesinaudojantys mobiliuoju internetu, o net 90 proc. – kad niekada nesinaudoja elektroniniu paštu taip, kaip namie. Daugiau nei ketvirtadalis apskritai išjungia savo telefonus.

Mobiliųjų operatorių vadovams ir lobistams, kurie aršiai pasipriešino planams naikinti mokestį už tarptinklinį ryšį, pernai rudenį N. Kroes atsikirto: „Negalite lyg iš meniu išsirinkti tik gardžiausius gabalėlius. Čia ne restoranas.“

Nors pastaraisiais metais jau būta nemažai pokyčių, dėl kurių pasikeitė telekomunikacijų paslaugų teikimas ir mokesčiai už tai, šiame sektoriuje vis dar veikia 28 atskiros nacionalinės rinkos. Nėra nė vieno visoje ES dirbančio mobiliojo ryšio operatoriaus, todėl tiek jiems, tiek klientams taikomos skirtingos taisyklės ir kainos.

Todėl N. Kroes pernai užsimojo sukurti vieningą ES mobiliųjų paslaugų rinką. Čia galite perskaityti keletą pareigūnės žinučių šia tema socialiniame tinkle „Twitter“.  Esminis iš jos pasiūlytų žingsnių – visiems Bendrijoje veikiantiems operatoriams užtikrinti galimybę naudotis jų paslaugoms teikti reikalingais bangų dažniais. Paprastai tariant, pašalinti kliūtis operatoriui konkuruoti ne monopolizuojant paslaugų teikimui būtiną infrastruktūrą, o kainomis.

Kitas eurokomisarės pasiūlytas ir jau senokai įgyvendinamas žingsnis – kainų „lubos“. Dar prieš keletą metų, skambinant į Lietuvą iš kitos ES šalies minutė kainuodavo keletą litų, perduoti duomenis – dar daugiau. Dabar minutė pokalbio turi kainuoti ne daugiau kaip 24 euro centus, o nuo liepos ši riba sumažės iki 19 euro centų. Atsiliepti užsienyje kaina netrukus nuo 7 euro centų sumažės iki 5, o trumposios žinutės siuntimas - iki 6 euro centų. Duomenų perdavimo kaina nuo liepos sumažės iki 20 euro centų. Visus tarifus galite rasti čia

Investicijos į infrastruktūrą mažės?

Mokesčiai už tarptinklinį ryšį Europoje buvo aktualūs prieš du dešimtmečius, kai mobiliojo ryšio paslaugos buvo išskirtinės, tad operatoriams jos tapo būdu gauti papildomų pajamų. Dabar, kai ES gyvena bemaž 500 mln. mobiliojo ryšio paslaugų vartotojų, o technologijos stipriai pasikeitė, nebeliko reikalo jas papildomai apmokestinti.

Naikinti mokestį už tarptinklinį ryšį EK pasiūlė ne vien siekdama pigesnių skambučių. Kurdamas bendrą telekomunikacijų rinką, Briuselis viliasi, kad įmonės paspartins investicijas. Teigiama, esą Bendrijoje veikia per daug mobiliojo ryšio kompanijų, o tai yra kliūtis investuoti.

Šios tam kategoriškai prieštarauja, skųsdamosi ne tik prarasiančios pajamas (kurios pastaraisiais metais esą ir taip traukiasi), bet ir neturėsiančios lėšų taip laukiamoms investicijoms į infrastruktūrą. Lobistai mojuoja analizėmis, kad tarptinklinio mokesčio panaikinimas pajamas kasmet sumažins iki 2 proc., o visam sektoriui iki 2020 m. kainuos apie 7 mlrd. eurų. Mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai aiškina, esą augimas yra 7-9 kartus lėtesnis nei JAV ir Azijoje, o dėl to kaltina „pasenusį ir įkyrų“ ES reguliavimą.

Europos telekomunikacijų tinklų operatorių asociacijos (ETNO) duomenimis, pastaruosius penkerius metus investicijos į infrastruktūrą mažėjo maždaug 2 proc. kasmet – 2012-aisiais buvo investuoja 3,5 mlrd. eurų mažiau nei 2008-aisiais. O dėl to esą darosi neįmanoma pasiekti EK tikslą, kad 2020 metų visur būtų pasiekiamas greitesnis nei 30 megabaitų per sekundę plačiajuostis internetas.

Eglė Digrytė

Komentarai

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!