Stop „Erasmus“ Šveicarijoje: migracijos kvotos ir ribojami švietimo mainai

Spausdinti Autorius: Daiva | 2014-04-08

Daugeliui buvo staigmena, kad užuot, kaip įprasta diplomatijoje, reiškusi „didelį susirūpinimą“ ir reikalavusi „imtis visų priemonių padėčiai ištaisyti“, Europos Komisija į Šveicarijos sumanymą griežtinti imigracijos taisykles sureagavo principingai.

Vasarį Šveicarijos kantonuose surengtu referendumu apribojus laisvą žmonių judėjimą į Šveicariją, ši šalis nebegalės naudotis Europos Sąjungos (ES) teikiamomis švietimo ir mokslo mobilumo galimybėmis lygiomis teisėmis su šalimis narėmis, kandidatėmis ir Europos ekonomine erdve.

Apribojimai paveiks „Erasmus+“ (visų švietimo sektorių besimokančiųjų, pedagoginio ir administracinio personalo mainai, partnerystės, jungtinės magistro programos ir kt.) ir „Horizon 2020“ (jungtinės doktorantūros programos, mokslininkų mainai ir bendri tyrimai). Programose, įskaitant „Erasmus+“, dalyvaujančios valstybės skirstomos į programos šalis ir šalis partneres. Pagal ankstesnius susitarimus Šveicarija dalyvavo kaip programos šalis lygiomis teisėmis su ES narėmis, kandidatėmis ir Europos ekonomine erdve.

Į Šveicariją „Erasmus“ studentai nevyks bent 2 metus

Kaip „Euroblogą“ informavo „Erasmus+“ programą Lietuvoje administruojantis Švietimo mainų paramos fondas, Šveicarijos kaip šalies partnerės tapimas trečiąja šalimi reiškia, kad iš esmės programos vykdymas nukeliamas 2 metams. Tai yra, dabartiniu vertinimu, iki 2016 metų studentai pagal „Erasmus+“ programą vykti į Šveicariją negalės, o taip pat iš jos atvykti. Be to, su trečiosiomis šalimis vykdomi mainai tik aukštojo mokslo srityje, o tai reiškia, kad platesnė ir kitas veiklas apimanti naujoji „Erasmus+“ programa Šveicarijai reikš pristabdytus mainus bendrojo ugdymo, profesinio rengimo, suaugusiųjų švietimo ir kitose srityse.

Kaip teigiama Komisijos informaciniame pranešime, referendumu priimtas sprendimas prieštaravo laisvam žmonių judėjimui tarp ES ir Šveicarijos. Referendumas surišo rankas šalies vyriausybei pasirašyti bet kokius tarptautinius susitarimus, kurie prieštarautų sugriežtintoms taisyklėms. Pagal referendumo sprendimą užsieniečių apsigyvenimą Šveicarijoje ribotų kvotos. Vadinasi, galiojantys susitarimai nebegalės įtraukti vėliausiai prie ES prisijungusios Kroatijos.

Europos studentų sąjunga reikalauja, kad Šveicarijoje priimti apribojimai negaliotų studentams, studentai ir akademinė bendruomenė protestuoja, bet daryti išimtis iš referendumu priimto sprendimo tokį sprendimų priėmimo būdą plačiai taikančioje šalyje vyriausybei sunkiai pavyktų. Negalėdama įgyvendinti laisvo žmonių judėjimo, Šveicarija tapo trečiąja šalimi ir įsijungė į Rytų partnerystės ir kitų šalių gretas.

Jau keletą dešimtmečių pagal dvišalius susitarimus Šveicarija gauna naudos iš laisvo prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimo tarp jos ir ES narių. Susitarimuose numatyta, kad, pažeidus vieną iš šių laisvių, reikia iš naujo derėtis dėl likusiųjų. UNESCO duomenimis, kasmet Šveicarijos universitetuose studijuoja beveik 30 tūkst. studentų iš Europos Sąjungos. Kas dešimtas iš jų – pagal „Erasmus“ programą. Maždaug tiek pat šveicarų išvyksta studijuoti kitur. Gerai reitinguojami Šveicarijos universitetai, kuriuose vartojamos populiariausios Europos kalbos, populiarūs tarp ES piliečių, ypač vokiečių. Kai kurie po studijų svajoja likti dirbti itin aukštais gyvenimo standartais besimėgaujančioje šalyje.

Mainai tarp Lietuvos ir Šveicarijos iki šiol nebuvo labai aktyvūs lyginant su kitomis šalimis. Nuo 2007 iki 2013 metų į Šveicariją išvyko 41 studentas (nuorodoje – duomenys „Excel“ formatu), tuo tarpu į populiariausią šalį Vokietiją išvyko 1678. Per tą patį laiką iš Šveicarijos atvyko 5 studentai. Daugiausia į Lietuvą per tuos metus atvyko studentų iš Turkijos – 1203.

Svarbūs piniginiai klausimai

Pažvelgę giliau pamatysime, kad ES ir Šveicarijos ginče dėl pamatinių laisvių svarbūs ir finansiniai klausimai. ES kaip tik baigėsi finansinis laikotarpis, kuriuo galiojo ankstesni susitarimai. Nuo šių metų pradžios prasidėjo naujas, kuris tęsis iki 2020 metų. Taigi net dėl tęsiamų veiklų (tokių kaip „Erasmus“ studentų mainai) turės vykti nauji konkursai ir reikės pasirašyti naujas sutartis.

Europos Komisija, krizės sąlygomis kurdama naujas švietimo ir mokslo programas, nusprendė, kad užteks dalyti pinigus į kairę ir į dešinę – būtina sugriežtinti reikalavimus kurti pridėtinę vertę. Tokia pridėtinė vertė – tai augantis paramą gaunančių dalyvių gebėjimas pritraukti pinigų iš kitur arba konkretūs išliekamąją vertę turintys produktai. Stengdamasi taupyti ir pagrįsti visas savo išlaidas, Komisija nuo šių metų reikalaus daugiau lėšų ir aiškesnio strateginio požiūrio ir iš dalyvaujančių valstybių. Pasak tinklalapio „SwissInfo“, dar iki referendumo Šveicarijos vyriausybė nesutarė su Komisija dėl nacionalinio įnašo į „Erasmus+“ ir „Horizon“ biudžetą.

Šveicarijos statuso pakeitimas nereikš, kad studentai ir dėstytojai negalės dalyvauti mobilumo programose. Tiesiog jų statusas bus panašus kaip dalyvių iš Gruzijos, o ne, pavyzdžiui, Švedijos ar Norvegijos.

Sprendimas pakeisti Šveicarijos statusą rodo mažėjančią Komisijos kantrybę tiems, kas mielai iš jos pasiima pinigų, bet nenori įnešti reikalaujamo įnašo ir gerbti kitų ES laisvių. ES finansinės paramos principas „daugiau už daugiau“ („more for more“ angl.), taikomas teikiant paramą skurdesnėms šalims (daugiau reformų – daugiau pinigų ir pan.), pagaliau principingai pritaikytas ir turtingai šaliai.

Daiva Repečkaitė

Komentarai

Kitos naujienos

Tai buvo prieš keletą vasarų, kai susigundęs pasakojimais apie keturženkles algas eurais nutariau užsidirbti vasarą viename Olandijos mieste. Atlikęs paiešką nusprendžiau pasinaudoti darbo agentūros paslaugomis, tad kiti du gyvenimo mėnesiai buvo vienas puikiausių, nuostabiausių gyvenimo pasibjaurėjimų, kokius tik gali patirti jaunas žmogus.

„Jūs – vyras ar moteris?“ – tokį klausimą išgirdo Kornelija Ramanauskaitė Lenkijoje, kai nemokėdama lenkų kalbos neteisingai užpildė dokumentus.

Vienas iš feminizmo ekonomikos teiginių skamba taip: finansų krizės yra iš esmės vyriško tvarkymosi su finansais padarinys. Kaip žinia, testosterono hormonas, kurio dažniausiai apstu vyrų organizme, yra atsakingas, be kita ko, už rizikos prisiėmimą. Išbandyti stabilumo receptą, atrodo, nusprendė ir Europos centrinis bankas. Į naujai sukurto Vieningo bankų priežiūros mechanizmo vadovės kėdę atsisėdo nauja „geležinė ledi“ - santūrioji prancūzė Daniele Nouy.

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!