Nieko naujo: ES ir JAV bendradarbiavimas antroje prezidento Obamos kadencijoje

Spausdinti Autorius: Mantas | 2012-11-13

Plačiai sutariama, kad Baracko Obamos pergalė JAV prezidento rinkimuose daugumos Europos Sąjungos lyderių buvo sutikta teigiamai ir su palengvėjimu vien jau dėl to, kad ji reiškia JAV politikos tęstinumą ir stabilumą. Nors, savaime suprantama, ES konservatyvios partijos ir jų lyderiai iš inercijos jautė palankumą Mittui Romney, net ir jie buvo gana santūrūs išsakydami jam palaikymą. Greičiausiai taip atsitiko dėl to, kad pats Romney atrodė labai nenuspėjamas. Žodžiu, JAV gavo dar ketverius metus Obamos – puikaus oratoriaus, bet labai abejotino lyderio. O ką gavo ES? 

Mano nuomone, kalbant apie tolimesnį ES ir Obamos administracijos bendradarbiavimą, reikėtų nagrinėti atskiras sritis, o ne kalbėti apskritai. Politika, ekonomika, saugumas – visos sritys labai susijusios ir galų gale viskas greičiausiai susiveda į tą pačią politiką, bet tik kalbant apie šias sritis atskirai galima pasakyti ką nors prasmingo. 

Politika 

Obamos pergalė kiek labiau nudžiugino Europos socialistus. Demokratų prezidentas pasisako už daugiau valstybės įsikišimo į ekonomiką ir kitas sritis, įskaitant valstybinės sveikatos apsaugos sistemos sukūrimą, bei fiskaliniu stimulu grįstą ekonomikos skatinimą. Taigi, antra Prezidento Obamos kadencija reiškia dar vieną socializmo pergalę prieš laisvą rinką. Nors karas dar toli gražu nelaimėtas. Tokia situacija leidžia džiaugtis Prancūzijos Prezidentui F. Hollande ir Italijos Premjerui M. Monti, kurie agituoja už didelę gerovės valstybę ir ekonomikos skatinimą, o ne griežtą taupymą, siūlomą A. Merkel ir D. Camerono. „New York Times“ žurnalistai pastebi, kad Obamos pergalė gali prisidėti prie socialistų idėjų populiarumo Europoje ir pakenkti konservatoriams ir kitiems dešiniesiems. Tikėtina, jog Obamos ir jo idėjų įtaka gali prisidėti prie to, kad socialdemokratai ateitų į valdžią Vokietijoje, o Leiboristų partija – Didžiojoje Britanijoje. 

Ekonomika 

Iš esmės visos Obamos pirmosios kadencijos metu dominuojanti tema JAV ir ES bendradarbiavime ekonomikos srityje buvo euro zonos skolų krizė. Aukšti JAV pareigūnai ir pats prezidentas Obama ne kartą išsakė poziciją, kad euro zonos krizė šiuo metu yra pagrindinė rizika globaliai ekonomikai ir ją išspręsti yra ne tik ES, bet ir visų pasaulio didžiausių ekonomikų interesas. Šioje diskusijoje reikia ypač aiškiai pabrėžti, kad ir būdai, kuriuos Obama pasitelks JAV ekonominių problemų (milžiniško biudžeto deficito ir valstybės skolos) sprendimui, turės didelės įtakos ES ekonomikai. Šiuo metu esminis ES rūpestis yra tai, kaip Obama dorosis su vadinamąją „fiskalinio skardžio“ (angl. fiscal cliff) problema. Šių metų pabaigoje JAV yra numatomi dideli valdžios išlaidų apkarpymai tuo pačiu metu, kai suplanuota kelti kai kuriuos mokesčius. Ši situacija žiniasklaidoje plačiai vadinama „fiskaliniu skardžiu“. Ji gali suduoti stiprų smūgį ES ekonomikai. Vadinamasis „fiskalinis skardis“ gali sumažinti JAV vartotojų paklausą ES prekėms ir taip smogti per ES eksportuotojų pajamas. 

Kitas svarbi tema ekonomikos srityje – ES ir JAV prekybos susitarimas, dėl kurio dėrėtis ir kurį pasirašyti numatoma artimiausiu metu. Tokios susitarimo apmatai jau yra paruošti. Įtakinga Bloomberg naujienų agentūros svetainė praneša, kad JAV ir ES prekybos apimtys sudaro net trečdalį visos pasaulio prekybos. Taigi, tam tikrų tarifų sumažinimas bei kitų prekybos barjerų atsisakymas galėtų dar padidinti šių dviejų ekonominių gigantų prekybos apimtis ir sukurti stimulą viso pasaulio ekonomikai. „The Wall Street Journal“ analitikai teigia, kad tokio susitarimo pasirašymas leistų sukurti kelis milijardus dolerių papildomo pelno. 

Saugumas 

Šioje srityje ES ir JAV bendradarbiavimas antroje Obamos kadencijoje suksis visų pirma aplink įvykius Vidurio Rytų regione. Visų pirma – Sirija. Jau daug kas turbūt net pamiršo, kad ten prezidento Bashar al-Assado kariuomenė vis dar kovoja su sukilėliais ir reikalai niekaip nejuda iš mirties taško. „The Wall Street Journal“ praneša, kad neseniai jau pats Davidas Cameronas, Jungtinės Karalystės Premjeras, po vizito į Jordaną ir susitikimo su pabėgėliais iš sirijos pareiškė, jog Prezidentas Obama pagaliau turės imtis aktyvaus darbo Sirijos atžvilgiu ir padėti sureguliuoti situaciją. 

Kita ypatingo svarbumo tema JAV ir ES santykiuose saugumo srityje bus Irano klausimas. Kaip užkirsti kelią galimybei, kad Iranas pasigamins branduolinį ginklą, neįsiveliant į karinį konfliktą? Šį galvosūkį privalės spręsti Obamos administracija ir ES lyderiai artimiausiu metu. Europa pasisako už diplomatinio spaudimo politikos tęstinumą, t.y. vis skausmingesnių ekonominių sankcijų primetimą. Naujausios žinios rodo, kad sankcijos tikrai sugebėjo suduoti rimtą smūgį Irano ekonomikai, bet tai, atrodo, jų neatgraso nuo noro pasigaminti bombą. JAV, atrodo, turi vis mažiau kantrybės santykiuose su Iranu, ir Obamos kalbėjimas yra griežtesnis nei Europos lyderių. Dar žinant, kad Izraelio pozicija dažnai nulemia JAV veiksmus, karinio konflikto galimybės visiškai atmesti nereikėtų. 

Apibendrinant, pagrindinės JAV ir ES bendradarbiavimo temos antrosios Obamos kadencijos metu stipriai nesikeis nuo tų, kurioms daugiausia dėmesio skiriama ir dabar. Tikėtina, kad dviejų Vakarų pasaulio galybių bendravimas išliks draugiškas, nes yra tvirtas sutarimas dėl esminių principų visose srityse. Galbūt tik ekonominiai klausimai gali įnešti šiek tiek nedraugiškumo. Ypač, jei Obama sugalvos taisyti JAV ekonomiką Europos ekonomikos sąskaita.

 

Parengė Mantas Pupinis

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!