Moterys, valdžia ir istorinis nesusipratimas

Spausdinti Autorius: Daiva | 2014-10-07

Moterys sudaro pusę bet kurios demokratiškos valdžios elektorato, bet Europoje jų dalis parlamentuose ir vyriausybėse yra kiek mažesnė nei ketvirtis. Išrinkto Europos Komisijos (EK) pirmininko Jeano Claudo Junckerio pažadas į formuojamą Komisiją įtraukti daugiau moterų apskriejo pasaulio žiniasklaidą, o jo kančios „zirziant“, kad valstybės narės nominuotų moteris politikes, kai kuriems davė progą suabejoti kvotų prasme.

Tačiau liuksemburgiečiui į nugarą kvėpavo ką tik buvęs jo konkurentas rinkimuose, Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas: socialdemokratas teigė, kad EP nepatvirtins Komisijos sudėties, jei kvotos nepavyks užpildyti. Aukščiausi ES politikos sluoksniai pamažu pradeda susiprasti, kad moterų išstūmimas iš galios pozicijų yra istorinis nesusipratimas, darantis gėdą bet kuriai politinei sistemai, bet švelniais metodais pusiausvyros pasiekti nesugeba, o drastiškais – sukelia abejonių.

Ko gero nė viena daug pasiekusi moteris nenorėtų galvoti, kad atsakingas pareigas gavo dėl lyties – daug maloniau tikėti, kad stiklines lubas pramušti padėjo asmeninė kompetencija. J. C. Junckerio pažadai, kad moterims kandidatėms skirs geresnes pareigas, nuolatinis sunkiai užpildomos kvotos Europos Sąjungos „vyriausybėje“ akcentavimas sulaukė daug šmaikščių pastabų: pavyzdžiui, „The Wall Street Journal“ tinklaraščio autoriai praleido progą patylėti apie britų politikės aprangą.

Suabejota ir paskirtų politikių kompetencija. Pavyzdžiui, italę ES atstovę užsienio reikalams Federicą Mogherini taršė (taip pat ir tinklaraštyje Euroblogas.lt) dėl nepakankamos patirties, bet mažai kam užkliuvo, kad iš verslo atėjęs britas Jonathanas Hillas, gavęs netikėtai svarbų finansinių paslaugų reguliavimo portfelį, turėjo dar mažiau patirties politikoje ir premjero pasitikėjimą laimėjo darbu versle, be to, tokiame, kuriam gresia interesų konfliktas, nes tai dažnas EK rangovas.

Įvairūs socialinių mokslų tyrimai rodo, kad vien galva stiklines lubas pramušti sunku – versle, moksle ir politikoje lyderiai mėgsta į atsakingas pareigas skirti kuo panašesnius į save. Škotijos moterų verslumo agentūros (Women's Enterprise Scotland) atstovės Jackie Brierton teigimu, net ir paskolų verslui teikimą veikia stereotipai: „Kaip pakeisti kultūrą, kuri teigia: verslas atrodo šitaip ir jam vadovauja tokie?“ Grįžtant prie EK kandidatų nominavimo, vieša paslaptis, kad valstybių vyriausybės į EK siunčia politikus, kuriems nori atsidėkoti arba... išsiųsti kuo toliau.

Į pagalbą ateina lobistinės organizacijos. Europos moterų lobistinė organizacija per kampaniją „50/50 už demokratiją“ pateikė lyčių auditą, ataskaitų, patarimų ir peticiją. O tinklalapio „Europolitics“ komanda surinko aukščiausios kompetencijos moterų politikių sąrašą beveik visose ES narėse – nieko nerado tik Vengrijoje ir Lietuvoje...

Liuksemburgo laikraštis „Wort“ pažymėjo, kad ankstesnės kadencijos EK narės reikšmingai pakeitė europiečių gyvenimą: olandė Neelie Kroes pasiekė, kad atpigtų tarptinklinis ryšys, danė Connie Hedegaard gynė principingą poziciją dėl klimato kaitos, liuksemburgietė Viviane Reding apgynė IT vartotojų privatumą, o Catherine Ashton, nors ir nesužibėjo, visgi tarpininkavo Serbijai ir Kosovui pasirašant istorinę taikos sutartį, taip pat Iranui grįžtant prie derybų stalo dėl branduolinės programos. Nė viena iš jų nebuvo paskirta antrai kadencijai.

Pirmos dvi moterys į EK buvo paskirtos tik 1989 m. 2004 m. trijų iš dešimties naujai priimtų narių pirmosios EK narės buvo moterys. 2012 m. EK pasirašė Moterų chartiją ir taip įsipareigojo siekti pusiausvyros, kuria laikoma bent 40 proc. kiekvienos lyties atstovavimas. Lyčių lygybė yra tarp ES prioritetų jau daugiau kaip pusšimtį metų, todėl vis daugiau daroma spaudimo pavyzdžiu parodyti, kaip tai veikia.

Šiemet iš patvirtintų EK narių moterų trys buvo paskirtos vicepirmininkėmis. Dvi yra išrinktos Europos Parlamento narės. Belgė Marianne Thyssen, atsakinga už užimtumą, socialinę apsaugą ir darbo jėgos judėjimą, vadina save feministe. Yra pagrindo tikėtis, kad naujosios EK narės pateisins lūkesčius ne blogiau nei jų pirmtakės. O kada nors bus gėda prisiminti, kad, atrandant valstybių vyriausybėms į galvą neateinančias kompetentingas politikes, prisireikė baksnoti į lyties faktorių – tikrai lygioje visuomenėje J. C. Junckeris subalansuotą komandą surinktų be tokių didelių pastangų.

Daiva Repečkaitė


Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Siųskite savo tekstą (lietuviškais rašmenimis, prisegtą kaip „Word“ ar pan. dokumentą) elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com.

Komentarai

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!