Savaitės temos

Kelionės

2014-06-30

Šią savaitę keliausime mikriuku į Londoną ir į kelionę aplink Europą. Taip pat prisiminsime, kaip tarpukariu iš Berlyno skraidydavo lėktuvai į Kauną ir diskutuosime, ką šiandien sakyti Nepale sutiktiems vietiniams, kurie mano, kad Europa – graži šalis.

„Čia gyveni ar esi turistė?“ – šis klausimas, prisipažinsiu, man visada sukelia nedidelę pykčio bangą. Mintyse į šį klausimą atsakau pasipiktinusi, arogantiška intonacija: „Turistė?! Aš – ne turistė, aš ... keliautoja!“ Na, o ką išreiškiu garsiai, dažniausiai yra mažiau įžūlu: „Ne, tik keliauju, matot...“, sakau nudelbusi akis, koja kukliai paspirdama kokį akmenėlį.

Jeigu Eurotrip‘as būtų patiekalas, manau, galėtų atrodyti kaip tapas – užkandžių rinkinys, meistriškai manevruojantis skonių ir kvapų įvairove. O kad išsiaiškinčiau su kuo Eurotrip‘ą skaniausia valgyti, įvykdžiau apklausą. Bene šimtas apklaustųjų atsakė, su kuo mieliausiai keliauja ir kodėl.

Iš Lietuvos į Londoną galima paprastai ir nesunkiai nuskristi lėktuvu. Tačiau tie, kam visada norisi kraštutinumų, mieliau renkasi rizikingą ir įspūdžiais perpildytą kelionę „kitaip“. Aš – vienas iš tokių.

Berlynas, kuri nuo Vilniaus skiria vos 800 kilometrų, tikrai nėra lengviausiai pasiekiamas iš Lietuvos Europos didmiestis. Vienintelė alternatyva varginančiai kelionei autobusu, kai tenka patirti visus neaprėpiamos Lenkijos „autobanų“ ypatumus, ar geležinkeliu su begalybe persėdimų civilizacijos nepaliestose vietovėse, kaip ir tarpukario laikais, išlieka oro susisiekimas. Per bemaž šimtą metų mažai kas pasikeitė. Tik skirtingai nuo dabar, Laikinoji Lietuvos sostinė tuo metu buvo tikrasis europinės reikšmės transporto mazgas, per kuri driekėsi oro linijos iš Vokietijos į kitas Baltijos šalis ir Sovietų Sąjungą.

Didžiausias mano kelionių košmaras – ne vėluojantys lėktuvai (kas tos kelios valandos, palyginti su trimis paromis tarp žemės ir dangaus vietoj vienos nakties skrydžio – turėjau ir tokių nuotykių dėl 15 minučių pavėlavusio piloto), byrantys lėktuvai (skrendant su indais, kartais tenka prilaikyti nuolat iš laikiklio virstančius ekranus – juokas, bet iš kur man žinoti, kad nieko panašaus nevyksta variklyje?), remonto reikalaujantys viešbučiai (Azijoje kone kiekviename reikia paprašyti tai sujungti vamzdžius, tai priversti veikti dušą, tai sutvarkyti spyną), angliškai nemokantys ar visai į kitą pusę nuvežantys taksistai. Košmaras Nr. 1 yra diskusijos apie mano tautybę.

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!