Dar keli pastebėjimai apie Cameroną, jo kalbą, Britaniją ir Europos Sąjungą

Spausdinti Autorius: Mantas | 2013-02-01

Sausio viduryje savo straipsnyje pareiškęs, kad Britanijos Premjero Davido Camerono kalba susilauks didelio dėmesio, nesuklydau. Po jos jau pasirodė daugybė straipsnių, kurie iš įvairių perspektyvų ėmė vertinti Premjero žodžius. Galima paminėti keletą iš jų. Puikiame analitiškame straipsnyje Marius Skuodis nurodė, kad esminis Camerono kalbos tikslas buvo išdėstyti alternatyvią Europos Sąjungos viziją, besiskiriančią nuo tos, kurią turi Komisija bei (galbūt) Europos Vadovų Taryba, jei ją galima laikyti vieningą nuomonę turinčia institucija. Juk į EVT įeina ir pats Cameronas bei keli kiti gana euroskeptiški ES valstybių vadovai. Tuo tarpu, kai Komisija vis stipriau agituoja už taip vadinamą „Jungtinių Europos Valstijų“ viziją, britai, anot M. Skuodžio, „jau nuo seno siūlo ES integraciją apriboti vieninga rinka, o britų premjero kalboje pabrėžiamas ir papildomas nūdienos realijas atspindintis akcentas – diferencijuotas glaudesnis bendradarbiavimas pasirinktose srityse“. Žodžiu, Cameronas nori, kad kiekviena valstybė galėtų pasirinkti, kurioje srityje ji nori bendradarbiauti, o kurioje – ne. Mano nuomone, Vokietija ir Prancūzija tikrai nesutiks to leisti. Be to, kuo tai skirtųsi nuo tradicinės daugiašalės diplomatijos? 

Į diskusiją apie Camerono išsakytą viziją įsitraukė netgi tokio aukšto kalibro politikas kaip TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius. Tiesa, jis, skirtingai nuo daugumos kitų straipsnių autorių, pažvelgė ne iš ES, o iš Lietuvos perspektyvos. Pasaulio įvykių vertinimo iš Lietuvos perspektyvos, atsižvelgiant į Lietuvos interesus, pastaruoju metu itin trūksta. Tendencija žvelgti iš teorinės, filosofinės pusės kažkodėl yra ypatingai stipri ir vis stiprėja profesionalių politologų tarpe. Kodėl taip vyksta, galėtų būti puikia tema diskusijai. Tuo tarpu, Andrius Kubilius savo straipsnyje labai aiškiai parodo, kad stipri ES yra Lietuvos nacionalinis interesas dėl mūsų geopolitinės padėties. Taip, ES integracija priverčia nacionalines valstybes atiduoti dalį savo suvereniteto. Taip, ES demokratinė sistema nėra tobula. Bet didesnė Lietuvos integracija į ES visada reiškia mažesnę Rusijos įtaką Lietuvoje. Lietuvos geopolitinė padėtis verčia siekti kuo stipresnės ES integracijos, stengtis kuo greičiau įsivesti eurą, sukurti kuo vieningesnę ES energetikos politiką ir t.t. Paskaitęs A. Kubiliaus straipsnį pagalvojau, kad yra bent viena geras dalykas jam nesant Ministru Pirmininku – jis grįžo į viešąjį diskursą. 

Žodžiu, visi pagrindiniai Camerono kalbos punktai jau yra neblogai išdiskutuoti viešojoje erdvėje, nors po kalbos praėjo dar itin nedaug laiko. Tačiau kelias įdomias ir gana nelauktas tendencijas verta pastebėti. 

Visų pirma, prieš kalbą gana vieningai pasisakę už Britanijos pasilikimą ES ir prieš referendumą, Britanijos verslininkai šiek tiek pakeitė savo požiūrį. Dabar nemaža dalis verslininkų, ypač iš Londono, teigia, jog Britanijai verta peržiūrėti narystės sąlygas. Tą pranešė įtakingas „Financial Times“. Verslininkai palaiko Camerono siekį „užbaigti“ vieningą rinką arba tiksliau išplėsti vieningos rinkos taisyklę į paslaugų, skaitmeninį ir energetikos sektorius. Taip pat jie palaiko Premjero norą sumažinti ES biurokratiją. Sunku tiksliai pasakyti, kodėl verslininkai šiek tiek pakeitė savo požiūrį. Greičiausiai, jie suprato, kad Cameronas su referendumo idėja bandys eiti iki galo, todėl bando iš šios situacijos išspausti kuo daugiau ir prisitaikyti prie susidariusios situacijos. Vis tik dalis verslininkų pasiliko prie idėjos, kad Cameronas padarė klaidą paskelbdamas apie būsimą referendumą. Jų nuomone, tai sukels investuotojų neaiškumą dėl Britanijos ekonomikos ateities. Ir aš manau, kad jie yra šimtu procentų teisus. Pagalvokite, jeigu jums pasakytų, kad dabar jau nebeaišku, kokie prekybos tarifai bus taikomi jūsų fabriko Britanijoje gaminamoms prekėms nuo 2017 metų, ar nekiltų mintis perkelti savo fabriką ten, kur dėl ateities neaiškumų nekyla? 

Kita vertus, nežinia, ar tie tarifai Britanijai keisis po 2017 metų. Tokią pikantišką mintį pasiūlė vienas svarbiausių „Financial Times“ apžvalgininkų Wolfgang Munchau. Jo nuomone, esant dabartinėms aplinkybėms, ES yra patraukli dėl dviejų priežasčių – vieningos valiutos bei laisvos prekybos, t.y. vieningos rinkos. Tačiau pasižiūrėkim į Britanijos situaciją. Jie seniai pareiškė, kad turi tiek ekonominį, tiek gal net labiau ir emocinį prisirišimą prie savo mylimo svaro sterlingų ir į jokį eurą jo nesiruošia keisti. Antra, Munchau labai įžvalgiai prisiminė planuojamą kurti transatlantinę laisvos prekybos zoną. Jeigu tokia zona, įtraukianti JAV bei ES valstybes, būtų sukurta, vieninga rinka netektų ir prasmės, juo labiau – žavesio. Taigi galbūt Cameronas ir nežaidžia tokio jau pavojingo žaidimo. Žinoma, dėl transatlantinės laisvos prekybos zonos susitarti bus sunku. Kažin, ar ES jau yra pasirengusi į savo rinką įsileisti genetiškai modifikuotus produktus. Bet strateginį ir ekonominį žavesį tokia idėja tikrai turi. 

Žymus verslininkas ir teisininkas Peter Sutherland mano, kad su savo kalba Cameronas bandė nuraminti radikalųjį savo partijos sparną ir laimėti laiko, kol sugalvos, ką daryti. Iš tiesų, vadovavimasis taisykle „ką turi daryti šiandien, geriau daryk rytoj, galbūt to apskritai nereikės daryti“ kartais veikia. Cameronas pabandė nustumti referendumą kiek įmanoma toliau ir panaudoti laiką iki 2017 metų deryboms su ES institucijomis bei kitų valstybių lyderiais. O gal pavyks išsiderėti norimas sąlygas? Bet iki to laiko Britanija gali tapti investicijų dykuma. O vėliau, išstojus iš ES, „tik sala Atlanto vandenyne kažkur tarp JAV ir Europos“.

 

Parengė Mantas Pupinis

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!