Europos Sąjungos reikalai „Eurovizijos“ dainų konkurse

Spausdinti Autorius: Vija | 2013-01-31

Europos Sąjungos ekonomikos krizė gali paveikti skirtingų ES narių gyventojų požiūrį į vieni kitus – gyventojai jaučiasi artimesni arba tolsta, rodo mokslininkų tyrimai. O prie tokių išvadų prieita... išanalizavus „Eurovizijos“ dainų konkurso balsavimo rezultatus.

Kad ir kaip „popsiškai“ atrodytų „Eurovizijos“ dainų konkursas, o ten skambančių kai kurių dainų nelinkėčiau ir priešui girdėti, šis konkursas – tai daugiau nei tiesiog grupelės dainininkų susibėgimas padainuoti, o Europos (ir ne tik) gyventojams prisėdus prie televizorių pabalsuoti. Šis konkursas jau daugelį metų domina politikos mokslų atstovus kaip „natūralus eksperimentas“, kuriame galima išvysti tikrąjį gyventojų požiūrį į kitas šalis, kaimynes. „Eurovizijos“ dainų konkursas vyksta nuo 1956 metų, ir nuo to laiko surinkta vis daugiau šalių apimta duomenų bazė (daugiau nei pusę amžiaus apimantys duomenys), kaip šalių gyventojai balsuoja ir finaluose, ir pusfinaliuose.

Pasirodo, „Eurovizijos“ dainų konkursas ne tik gali, bet ir tampa magistro politikos mokslų bei nacionalizmo studijų darbų tema, kuriuos parašius ir apgynus suteikiami diplomai. Iš vienos garbios politikos mokslų dėstytojos Vidurio Europos universitete išgirdusi, kad universitete jau parašytas ir apgintas ne vienas magistro darbas šia tema, pasiknisau po magistro darbų ir mokslinių straipsnių archyvus.

Euroskeptikai, proeuropiečiai ir balsuotojų „klikos“

„Europos politinės ekonomikos“ žurnale Victoras Ginsburgha ir Abdulas G. Nourybas teigia priešingai: politinės priežastys balsavimo „Eurovizijos“ dainų konkurse nelemia. Tam nustatyti jie taip pat naudojo statistinius metodus. Šie mokslininkai teigia, kad balsuojant „Eurovizijos“ dainų konkurse dainų kokybė visada vaidina svarbų vaidmenį, o taip pat kalbinis ir kultūrinis artimumas, kai politiniai motyvai (arba „apsikeitimas balsais“) nedaro žymios įtakos.

Tuo tarpu Danielis Fennas ir kiti tikrino, ar euroskeptiškumu pasižyminčios ES narės euroskeptiškai balsuoja ir „Eurovizijoje“, ir atvirkščiai. Jie atrado, kad, nepaisant pagarsėjimo euroskeptiškumu, Didžioji Britanija savo balsais jaučiasi artimesnė Europai, tuo tarpu Europos Sąjungos branduolyje esanti Prancūzija nustebino savo neprijautimu Europai (tik metodo, kaip jie tai nustatė, nelabai supratau). Šie mokslininkai taip pat patvirtino „įsitvirtinusią nuomonę“, kad tarp balsuojančios Eurovizijoje šalys yra susigrupavusios į „klikas“ – balsuoja vienos už kitas – ir tai ne visiškai galima paaiškinti geografiniu artimumu. Atskiroms balsuotojų „klikoms“ priklausė: a) Graikija ir Kipras, b) Danija, Švedija, Islandija, Norvegija, Suomija ir Estija, c) Bosnija ir Turkija, d) Kroatija ir Malta, e) Jungtinė Karalystė ir Airija (pastaroji šliejasi ir prie Skandinavijos šalių balsuotojų „klikos“), f) Belgija ir Nyderlandai bei g) Prancūzija ir Portugalija.

Krizė keitė požiūrį

Esame įpratę regėti, kad „Eurovizijos“ dainų konkurse geografiniai kaimynai balsuoja  už kaimynus, balsai dalijami ir šalims, turinčioms panašias kalbas. Tai atrodo kaip jau seniai susiklosčiusi tvarka, bet ar svarbesni politiniai įvykiai, tarkime, valstybių skolų krizė ES ir priemonės jai sustabdyti, gali išjudinti seniai nusistovėjusią pusiausvyrą? 

Davidas Garcia ir Dorianas Tanase šiemet paskelbtoje ataskaitoje naudodami skaičiavimo modelius išanalizavo, kaip plėtojasi kultūros suvokimas „Eurovizijos“ dainų konkurse bei kaip ES įvykiai paveikia balsavimus per šį konkursą. Ieškota, ar šalys tolsta viena nuo kitos, ar grupuojasi. Tyrimas šiuo aspektu atliktas tik tarp „senųjų“ ES narių. Davidas Gracia ir Dorianas Tanase sudarė balsavimo „tinklus“ tarp 15 senųjų ES narių 2009, 2010, 2011 ir 2012 metais (žr. paveikslą). Kiekvienas burbuliukas reiškia šalį, mėlynos jungtys rodo jaučiamą artimumą tarp šalių, raudonos – tolimumą (spręsta pagal balsavimo rezultatus).

Šis tyrimas parodė, kad finansinei ir valstybių skolų krizei ES plėtojantis 2010 ir 2011 metais euro zonos narės tolo vienos nuo kitų, ir įtaką pasirinkimui už ką balsuoti darė ne vien dainų kokybė (bet, matyt, ir politiniai motyvai). 

Jie pastebėjo nelygiavertį balsavimą tarp Vokietijos ir Graikijos ir per krizę, ir ankstesniais metais: Vokietija skiria balsų Graikijai, bet Graikija tuo pačiu neatsako. Krizės metu šalys susigrupavo pagal suteikiamus balsus. Į vieną grupę susibūrė euro zonos „skolininkės“ Ispanija, Portugalija, Italija ir Graikija, į kitą – šalys kurių „dar“ nepalietė krizė (Nyderlandai, Vokietija, Švedija ir Suomija). „Skolininkė“ Airija vis dėlto atsidūrė antrojoje grupėje, o Jungtinė Karalystė kažkur tarp dviejų grupių.  Autoriai priėjo prie išvados, kad politinis klimatas ES gali daryti įtaką supratimui apie kultūrą kitose ES šalyse, o ekonominiai sprendimai gali pakeisti vienos šalies gyventojų požiūrį į kitos. 

Po šiokios tokios apžvalgos, trumpa ir šališka mano išvada būtų tokia: mokslininkai suka galvas, ieškodami to, ką ir be jokių mokslinių tyrimų jaučiame. Kaimynai balsuoja vieni už kitus, kalbinis artumas turi įtakos, dainos kokybė taip pat. Nustebino tai, kad svarbūs įvykiai, tokie kaip vienų ES šalių prasiskolinimas ir spyriojimasis tvarkyti finansus, o kitų ES šalių „primetamos“ taupymo priemonės pakeičia šalių gyventojų tarpusavio artumo jausmą. 

 

Parengė Vija Pakalkaitė

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!