Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetai: šališka apžvalga

Spausdinti Autorius: Mantas | 2013-01-29

Jau labai greitai, 2013 metų vasarą, Lietuva stos prie Europos Sąjungos Tarybos vairo. O norint atsakingai ir tikslingai vairuoti, reikia turėti aiškias gaires – pirmininkavimo prioritetus. Nors plačios prioritetinės pirmininkavimo kryptys Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintos jau kadaise, dar 2011 metų pabaigoje, dėmesio žiniasklaidoje joms buvo skirta mažokai. Gal dėl to, kad mažos šalies pirmininkavimo prioritetai net ir tos pačios šalies žiniasklaidos yra vertinami nerimtai. Kaipgi maža šalis apskritai gali pasiekti savo prioritetinius tikslus didžiųjų valstybių vairuojamoje Sąjungoje? O gal dėl to, kad jie yra tokie savaime aiškūs, jog žiniasklaidai net neįdomūs. Pastarasis teiginys gali būti visai teisingas. Vis tik artėjant pirmininkavimo pradžiai prioritetines kryptis verta apžvelgti jei ne didžiuosiuose šalies dienraščiuose, tai bent jau čia, kur renkasi publika, susidomėjusi Lietuvos ateitimi ES.

Bendras požiūris

Kaip galima įskaityti aukščiau minėtame Seimo nutarime, pagrindinis Lietuvos pirmininkavimo uždavinys bus ne pasiekti kažkokių didelių proveržių, tačiau greičiau nieko nesugadinti. Toks yra daugumos pirmininkaujančių šalių (ypač neseniai įstojusių valstybių) pagrindinis tikslas – išlaikyti nepertraukiamą ir sklandų ES Tarybos darbą. Kad tokį siekį turės ir Lietuva, patvirtina Lietuvos nuolatinis atstovas ES, ambasadorius Raimundas Karoblis. Jis pritaria Seimui, kad „užimtumo didinimas, finansų tvarumo ir energetinio saugumo užtikrinimas yra gyvybiškai svarbūs ES prioritetai dabar ir Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu siekiant pastovaus ES ekonomikos  augimo  ir konkurencingumo“. Taigi ambasadoriaus teigimu, Lietuvos atstovai pirmininkaudami dėmesį sutelks į aktualiausių ES kankinančių problemų sprendimą: ieškos būdų skatinti ekonominį augimą, kovos su euro zonos krize, galvos, kaip kurti darbo vietas. Tačiau Seimas savo nutarime pastebėjo, kad ne visos sritys bus vienodai svarbios ir „reikalingų sprendimų“ bus siekiama „ypač Lietuvos Respublikos pasirinktose prioritetinėse srityse“. Kokios yra tos pasirinktos prioritetinės sritys?

Prioritetinė sritis numeris vienas: energetinis saugumas 

Energetikos svarba Lietuvos politinėse diskusijose nuolat kyla. Ir ne tik todėl, kad kyla šildymo ir elektros kainos. Greičiau todėl, kad kai kurie įžvalgūs politikai supranta, jog tos kainos dažnai auga ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl vienos mūsų amžinos nelaimės Rytuose, su kuria turime arba nuolankiai draugauti, arba apeiti gudrumu. Lietuva, atrodo, renkasi pastarąjį kelią. Jos pasirinkimas, žinoma, buvo stipriai lemtas praeitos Andriaus Kubiliaus Vyriausybės. Naujai išrinkta Vyriausybė, atrodo, su minėtu kaimynu iš Rytų yra pasirengusi ne tik draugauti, bet ir ieško artimesnių santykių išraiškų. Laimei, prioritetus dar suspėjo patvirtinti buvusi Vyriausybė. Žodžiu, Lietuva pirmininkavimo metu sieks pasistūmėti bendros ES vidaus energijos rinkos kūrime, konkrečiai konsoliduojant ES energetikos infrastruktūrą bei integruojant nacionalines Europos šalių energetikos sistemas. Kai bendros energijos rinkos kūrimas yra daugiau techninis klausimas, taip pat bus siekiama ir politinių tikslų. Lietuva sieks toliau judėti link bendros ES energetikos išorės politikos kūrimo. Kitaip tariant, bus siekiama pasirašyti konkrečius dokumentus bei įsteigti institucijas, leisiančias ES su trečiosiomis šalimis kalbėti vienu balsu. 

Prioritetinė sritis numeris du: Baltijos jūros regiono šalių bendradarbiavimas 

Regioninis bendradarbiavimas plinta visame pasaulyje. Ne išimtis ir ES. Šalys supranta, kad kartu gali pasiekti daugiau nei veikdamos atskirai. Bendra istorinė praeitis, kultūra bei geografija sudaro prielaidas vaisingam dialogui. Todėl Lietuva pasirinko savo pirmininkavimo metu ypatingą dėmesį skirti ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimui bei sustiprintam regioniniam bendradarbiavimui. Lietuvos pirmininkavimo programoje bus išdėstytos konkrečios iniciatyvos, kurių bus imamasi norint užtikrinti gerą Baltijos jūros ekologinę būklę (kiek tai dar yra įmanoma žinant, kad ši jūra – užterščiausia pasaulyje) bei gerą susisiekimą keliais regione. Taip pat bus siekiama didesnio gyventojų saugumo regiono šalyse bei ekonomikos augimo, ypač remiant mažas ir vidutines įmones. 

Prioritetinė sritis numeris trys: rytų kaimynai 

Sekantis Lietuvos pirmininkavimo prioritetas – „Rytų partnerystės valstybių suartėjimas su ES įgyvendinant reformas ir sudarant numatytus susitarimus“. Lietuvos politikai (bent jau kai kurie) gerai supranta, jog demokratiniai procesai Ukrainoje, Baltarusijoje ir kitoje Rytų partnerystės šalyse dirba Lietuvos naudai mažiausiai dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, kuo daugiau Europos tose šalyse, tuo mažiau Rusijos. Tuo Lietuva saugesnė ir jaučiasi jaukiau tarp savo kaimynų. Antra, Ukraina ir Baltarusija yra didelės šalys, kurios po daug daug metų (kai joms pavyks įstoti į ES) gali turėti nemažą balsą. Taigi, Lietuvai yra palanku imtis lyderiaujančio vaidmens atvedant šias šalis į ES. Tokiu atveju ilguoju laikotarpiu galime turėti labai įtakingų draugų, kurie padės siekti savų interesų. Su Baltarusija ir Ukraina turim daug istorinių sąlyčio taškų, suprantam jų kultūrą, mokam rusų kalbą – atrodo, kad Rytų partnerystės srityje lyderių vaidmuo yra tiesiog subalansuotas Lietuvai. 

Prioritetinė sritis numeris keturi: saugosim Europos sienas 

Saugoti sienas yra svarbu. Tą Lietuva žino kaip niekas kitas. Be to, turime dvi sienas su trečiosiomis valstybėmis – Rusija (Kaliningrado sritimi) ir Baltarusija – kurias jau kurį laiką puikiai saugo mūsų pasienyje budintys kariškiai ir kiti pasienio darbuotojai. Taigi, turime ką šioje srityje papasakoti Europai ne tik teoriškai, bet ir iš patirties. Todėl Seimo nutarime rašoma, kad Lietuvos tikslas – „efektyvi ES išorės sienų apsauga įgyvendinant integruotą išorės sienų valdymą ir kartu stiprinant kovą su kontrabanda ir sukčiavimu.“ Kovoje su kontrabanda ir sukčiavimu neabejotinai prisidės ir Europos Komisaras Algirdas Šemeta, kuris Komisijoje kaip tik kuruoja su tuo susijusią sritį. 

Prioritetai bus patikslinti 

Šiame straipsnyje pristačiau tik esmines, plačias prioritetines pirmininkavimo kryptis. Atskiros ministerijos šiuo metu sunkiai dirba rengdamos konkrečius pirmininkavimo savo srityse planus, strategijas, prioritetinius klausimus bei planuodamos konkrečias teisėkūros ir politines iniciatyvas. Galutinis šio darbo rezultatas bus pirmininkavimo ES programa, su kuria Vyriausybė jau netrukus turėtų supažindinti visuomenę. Manau, nieko stebinančio ar nelaukto ten neperskaitysim. Bent jau tuo atveju, jei naujoji Vyriausybė neįterps nelauktų (ir nereikalingų) pakeitimų.

 

Parengė Mantas Pupinis

Komentarai

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!