Vietoje centralizacijos – decentralizacija, vietoje formalizacijos – dialogas

Spausdinti Autorius: Mantas | 2012-09-04

Po savo paskutiniojo įrašo, kuriame išreiškiau neigiamą požiūrį į Europos Sąjungos komunikacijos politikos raidą, sulaukiau kritikos dėl to, kad nepateikiau jokių pasiūlymų ar įžvalgų, kokiu būdu esamą padėtį būtų galima pagerinti. Taigi šiame straipsnyje pratęsiu diskusiją apie ES komunikacijos politiką ir pasistengsiu atsakyti į praėjusio įrašo iškeltą, bet neatsakytą klausimą – ko turėtų imtis ES komunikacijos specialistai ir politikai, kad ES viešinimo veiklos nepanašėtų į kvazi-propagandinę „nuomonių gamybą“?

Prieš pradedant, verta trumpai priminti mano praėjusio straipsnio argumentą. Trumpai tariant, aš įžvelgiau dvi pagrindines esamos ES komunikacijos politikos problemas. Pirma, ES viešinimo veiklos yra vis labiau ir labiau formalizuojamos ir mechanizuojamos. Turiu omenyje, yra sukuriamas vieningas administracinis šablonas, kaip naujienos apie ES institucijų veiklą ir kitas su ES susijusias naujienas turėtų būti perduodamos piliečiams. Antra, naujausi ES komunikacijos politikos dokumentai skatina ES institucijas priimti „partnerystės“ požiūrį į komunikaciją. Kitaip tariant, tai reiškia, kad skatinama kurti centralizuotą ES komunikacijos politiką, kuri jos įgyvendinimui pajungtų visas ES institucijas. Tokiu atveju nustatytas ES komunikacijos centras (pagal dabartinius dokumentus greičiausiai Komisija) nuspręstų, kokios bendros žinutės turi būti platinamos piliečiams, o Generaliniai Direktoratai ir kitos institucijos būtų pajungtos toms vieningoms žinutėms platinti. Taigi mano pagrindinis argumentas yra toks: šios dvi stiprėjančios ES komunikacijos srovės – formalizacija ir centralizacija – kuria vieningą ES „nuomonių gamybos“ mašiną, kuri kertasi su žmonių pasirinkimo laisve ir galų gale turės atvirkštinį poveikį nei tas, kurio siekia Europos Komisija. Kitaip tariant, piliečiai vis labiau supras žinias apie ES kaip propagandą, o tai lems atmetimo reakcijos susiformavimą. Esu įsitikinęs, ši atmetimo reakcija jau juntama ES valstybių narių viduje.

Likusioje straipsnio dalyje pasvarstysiu, kokie veiksmai padėtų išspręsti kylančias problemas.

Vietoje centralizacijos – decentralizacija

Mano pirmas pasiūlymas yra toks: ES turi radikaliai keisti kryptį ir vietoj centralizuotos komunikacijos politikos kūrimo kuo daugiau autonomijos viešinimo veiklose atiduoti atskiroms institucijoms. Pernelyg išsamūs ir visa apimantys vieningi ES komunikacijos politikos dokumentai yra nereikalingi. Kuo didesnė dalis komunikacijos veikloms skiriamo finansavimo turi būti išskirstoma atskiroms institucijoms – Generaliniams Direktoratams (kurie, nors ir yra Komisijos departamentai, didele dalimi gali būti laikomi atskiromis organizacijomis) ir kitoms. Atskiros institucijos turėtų pačios kurti savo komunikacijos strategijas ir viešinti savo veiklas, o ne perdavinėti centralizuotai sukurtas žinutes.

Decentralizacija taip pat padėtų spręsti kitą problemą, su kuria susiduria ES institucijų ištransliuojamos naujienos. Esami ES komunikacijos veiklų vertinimai, kurių nemenką pluoštą teko perversti pastaruoju metu, pastebi, kad ES institucijų internetinių puslapių skaitytojai apklausose ir interviu teigia labiausiai mėgstantys skaityti žinutes, kuriose aiškiai pristatomos ES institucijų nuveiktos veiklos. Tuo tarpu į žinutes, kuriose pateikiamos vizijos ir planai, skaitytojai žiūri neigiamai. Būtent centralizacija ir partnerystės tarp ES institucijų komunikacijos srityje požiūrio skatinimas sudaro tokią situaciją, kai pateikiamas ne veiklų pristatymas ir apmąstymas, bet vizijos. Kai bandoma sujungti žinias apie Prekybos Generalinio Direktorato (DG) veiklą su žiniomis apie Švietimo ir Kultūros DG veiklą, taip galiausiai ir nutinka, nes praktiniu požiūriu šie Direktoratai turi mažai ką bendro.

Vietoje formalizacijos – dialogas

Mano antras pasiūlymas – formalų naujienų perdavimą piliečiams, kai institucijos ištransliuoja tam tikras žinutes, o žmonės jas tiesiog priima, turėtų pakeisti dialogas. Piliečiai turi turėti galimybę diskutuoti apie ES naujienas, kritiškai žiūrėti į ES politikos gaires ir vizijas, diskutuoti su politikos formuotojais ir kritikuoti jų darbą. Galų gale ES piliečiai patys turi teisę kurti naujienas ir sulaukti politikos formuotojų ir ES tarnautojų nuomonės apie jas.

Šio pasiūlymo perspektyvos geresnės. Europos Komisija pati pabrėžia dialogo poreikį esamuose ES komunikacijos politikos dokumentuose. Vis tik kol kas formali vienpusė komunikacija dominuoja. Aišku, prie to greičiausiai prisideda ir piliečių skeptiškumas ES politikos atžvilgiu apskritai. Manau, komunikacijos, kaip dialogo, supratimas gali būti efektyvus būdas kovoti su ES piliečių skeptiškumu ir abejingumu.

Nors iš pirmo žvilgsnio šis pasiūlymas vienpusę komunikaciją paversti dialogu skaitytojui gali pasirodyti utopinėmis svajonėmis, jis yra puikiausiai įgyvendinamas praktiškai. Sprendimas – socialinė žiniasklaida. Žmonės turi būti kviečiami diskutuoti apie ES naujienas ir jas kurti socialiniuose tinklalapiuose (Facebook, Twitter ir kituose) bei bloguose ir interaktyviuose puslapiuose. ES institucijų puslapiai taip pat turėtų būti „renovuoti“ juos pritaikant interaktyviam ES ir nacionalinių politikos formuotojų, ES tarnautojų bei piliečių dialogui. Jei šiuolaikinės technologijos jau leidžia tą padaryti, būtina tuo naudotis. Tarp kitko, Euroblogas ir „Pažink Europą“ yra puikus to pavyzdys. Čia vyksta interaktyvi Lietuvos jaunimo diskusija apie ES naujienas. Europos Komisija gali užsidėti pliusą už šį projektą.

Šiame įraše pateikiau du aiškius pasiūlymus, kaip ES „nuomonių fabriką“, pagrįstą centralizuota ir formalia komunikacijos politika, paversti (ar bent pradėti versti) „kūrybinėmis nuomonių dirbtuvėmis“, kur kiekvienas pilietis galėtų įnešti savo indėlį ir taip užsitikrintų savo minčių pasirinkimo laisvę. Esu tikras, kad viešinimo veiklų decentralizacija bei dialogo, o ne vienpusės komunikacijos, skatinimas socialiniuose tinklalapiuose būtų žingsnis šia linkme.

 

Parengė Mantas Pupinis

Komentarai

Kitos naujienos

Buvęs Britanijos Europos reikalų ministras pasakoja, kad premjeras jo paprašė nekalbėti telefonu Paryžiuje, nes pokalbio išrašas nedelsiant atsidurs ant Prancūzijos ministro stalo. Jis ignoravęs patarimą, nes nesugalvojęs efektyvesnio būdo perduoti Britanijos poziciją Prancūzijos vyriausybei. Tad vienas iš atsakymų, kodėl ES politikai perdėtai rimtai nereaguoja į JAV šnipinėjimus yra toks: jie ir patys taip daro.

Birželio viduryje Kopenhagoje nebuvo itin šilta. Nors tarp kelis kartus per dieną išsitėškusių lietaus pliūpsnių saulė ir nukaitindavo, tačiau vasariškos šilumos dvelksmas buvo juntamas nebent užuovėjoje. Kitur bet kokią šilumą iš karto išvaikydavo stiprus vėjas. Sakytum, jūrinis vėjas. Nenuostabu – Kopenhaga juk uostas. Tokie žvarbūs buvo mano pirmieji įspūdžiai Danijos sostinėje šią vasarą.

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!