ES ir propaganda

Spausdinti Autorius: Vija | 2012-07-27

Vieną vakarą „užsikabliavau“ ir youtube.com peržiūrėjau seną sovietinį filmą, sukurtą 1962 metais. Filmas vadinasi „713-asis prašo leidimo leistis“.

Tas filmas – tai išskirtinė, nepaslėpta, akis badanti, primityvi propaganda. Skrydžio į JAV metu įbėrus vaistų užmigdomas visas ekipažas. Lėktuvui lemta nukristi, bet keleiviai sugeba jį nutupdyti. Tam, kad jis būtų nutupdytas, sovietinis herojus (kovotojas, šnipas, medikas), kurį gaudo viso pasaulio tarnybos, prisipažįsta, kas esąs, nes jo profesija – gydytojas, todėl turi padėti pilotams. Kai lėktuvas nusileidžia JAV, šis herojus suimamas. Pasirodo, visas ekipažas buvo užmigdytas, nes tuo lėktuvu turėjo skristi „raudonoji delegacija“, kuri paskutinę sekundę nutarė atsisakyti kelionės. Toks buvo bejausmių ir žiaurių „priešų“ planas – jie norėjo nužudyti visą delegaciją. Kas tie „priešai“ – aišku, vakariečiai.

Pavyzdžiu gali būti vienas šio filmo epizodas. Jame matomo pilotų kabinoje esantys išsigandę keleiviai, mėginantys susisiekti su žeme ir taip netyčia pagaunantys radijo pranešimą iš „Vakarų“ (kas be ko, rusų kalba, nes taip vakariečiai turbūt siųsdavo slaptus pranešimus): „Ką tik išbandėme naują raketinį ginklą, kurio poveikio spindulys neįtikėtinas. Užtaiso sprogimas gali sunaikinti viską, kas gyva 500 kvadratinių mylių plote. Šis eksperimentas suteikia naujų galimybių ginant didįjį demokratijos reikalą“. Toks mažas nukrypimas ir taip propagandinio filmo viduryje rodo, kaip demokratiją ir jos gynimą buvo bandoma nupaišyti Sovietų Sąjungoje: kuriant viską naikinančias raketas, nes esą būtent viską išnaikinant įvedama demokratija. Sunku įsivaizduoti, kad kas nors iš tikro galėjo tikėti tokia visiškai primityvia propaganda.

Kadangi Sovietų Sąjungoje gyvenau tik vaikystėje, paklausiau mamos, ar tokio pobūdžio propaganda turėjo poveikį. Ji atsakė, kad buvo savoje aplinkoje iš lūpų į lūpas perduodama tiesa, ir buvo propaganda per televiziją, radiją ir spaudą, o intuicija padėdavo vieną nuo kito atskirti. Dabar esame Europos Sąjungoje, ar galime jaustis saugūs, kad mus pasiekia nešališka ir tiksli informacija?

Sprendimai be debatų

Deja, ir Europos Sąjungoje (ES) nesame apsaugoti nuo realybės „paskaninimo“. Galbūt mes mažiau priešinami su kitais pasaulio kraštais, todėl žiniasklaidoje sudėtingiau aptikti tikros juodosios propagandos (dažnai klaidinančios informacijos, naudojamos reklamuojant ar viešinant specifinį politinį požiūrį, apjuodinti kitą), bet teigiamų pompastikos elementų – apstu.

Pavyzdžiui, naujienų agentūros „Agence Europe“ pranešimas apie praėjusių metų ES Tarybos sprendimą Europos Komisijai suteikti įgaliojimą ES vardu derėtis su Turkmėnistanu ir Azerbaidžanu dėl Kaspijos dujų tiekimo. „ES taryba be debatų nutarė suteikti įgaliojimą...“. Pranešime parašyta „be debatų“ turėtų pabrėžti sprendimo svarbą, jo teigiamą naudą ir ES narių vienybę šiuo klausimu. Tačiau išties frazė „be debatų“ rodo, kad sprendimas buvo neapsvarstytas, neišdiskutuotas, o tai – vargu ar demokratijos, kuria turėtų būti paremta ES, požymis. Smalsumo apimta įvedžiau „be debatų“ į šios agentūros duomenų bazę nuo 1995 metų. Toks posakis buvo pavartotas šimtus ar net tūkstančius kartų. Šis atvejis yra mažytė smulkmena. Tačiau jo svarba padidėjo, kai pamėginau susirasti šio išgirto ES Tarybos sprendimo originalą ir kelias dienas praleidau google.com bei Eur-lex ES sprendimų duomenų bazėje, kol sužinojau, kad dokumentas yra riboto naudojimo, viešai neplatinamas, ir dabar pagal nustatyta procedūrą turiu kreiptis čia ir mėginti jį gauti. Riboto naudojimo viešai neplatinamas dokumentą ES taryba priima be debatų?

Daug triukšmo sukėlė kitas pavyzdys – ES filmukas apie Sąjungos plėtrą „Augame kartu“. Jis turėjo teigiamai nušviesti Europos Sąjungos vertybes, taiką ir siekį plėstis, bet buvo pavadintas rasistiniu, seksistiniu ir imperialistinu. Merginą, apsirengusią kaip Uma Thurman iš filmo „Nužudyti Bilą“, apsupa agresyviai nusiteikę kinas, indas ir juodaodis (gal brazilas?). Mergina išlieka rami, pati klonuojasi, apsupa pikčiurnas, ir įsivyrauja taika. Pabaigoje dvylika klonuotų geltonai apsirengusių merginų ir trys melsvai nušviesti buvę piktadariai pavirsta į ES simbolines žvaigždutes. Nors sukurti šį filmuką kainavo 127 tūkstančius eurų, Europos Komisiją jį atšaukė. Filmuką Komisija atsiėmė praėjus trims dienoms nuo jo išleidimo.

Krūvos pinigų

Švedijos idėjų kalvė „Timbro“ 2009 metais atliko studiją, kurioje suskaičiavo, kiek lėšų ES išleidžia viešinimui, ko viešinimui, knygoms, televizijai, mokymams, kurių tikslas vienas – didinti europinę integraciją ir bendradarbiavimą. Šie analitikai įspėjo, kad tokios informavimo pastangos yra pavojingai artimos propagandai.

Čia negaliu nepaminėti, kad ir pati rašau tinklaraščio įrašus idėjų apie Europą viešinimo kanalui „Euroblogas“, bet pridėsiu, kad temas sumanau ir parašau pati.

Grįžtant prie tyrimo, Švedijos idėjų kalvė susilaukė ir atsako. Pavyzdžiui, „Euranet“, ES finansuojamos žiniasklaidos priemonės, padalinio vadovas Richardas Walkeris savo komentare tyrimą pamėgino sumalti į miltus ir paaiškinti, kad ES finansuojama žiniasklaida – ne tik propaganda, bet ir naujienų pateikimas, kurios kitu būdu ES gyventojų apskritai nepasiektų. Be to, jis tikino, kad jo žiniasklaidos priemonė vertina ES sprendimus taip pat kritiškai, kaip ir kitos, tad nesvarbu, iš kieno kišenės mokama. R.Walkerio atsakymas buvo pavadintas vienu rimčiausiu atsaku į šį tyrimą.

Taigi išėję iš Sovietų Sąjungos netapome labiau apsaugoti nuo šališkų naujienų, ginančių kokią nors vieną politinę sistemą, turime sugebėti kritiškai vertinti viską, ką skaitome, girdime ir matome žiniasklaidoje. Tačiau įgūdžių atskirti pelus nuo grūdų, nešališką informaciją nuo pernelyg palenktos į kurią nors pusę juk nepraradome. Svarbiausias „Timbro“ tyrimo rezultatas buvo tai, kad jis sukėlė diskusiją apie ES bei propagandą ir sulaukė atsakymų – kai kurių labai piktų. „Karštą vasarą kilusi dar karštesnė diskusija“ 2009 metais paskelbus tyrimą, kaip ir šį pavasarį po kritikos atšauktas reklaminis filmukas „Augame kartu“ rodo, kad informacijos apie ES užsakovams ir skleidėjams rūpi jos gavėjų nuomonė, o išsami gili diskusija padeda nuomonei išryškėti. 

 

Parengė Vija Pakalkaitė

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!