Europos Sąjungos nuomonių gamykla

Spausdinti Autorius: Mantas | 2012-07-23

Kadangi pastaruoju metu darbo reikalais teko nemažai pasidomėti Europos Sąjungos komunikacijos politika, nusprendžiau parašyti komentarą apie šią žiniasklaidos priemonėse mažai minimą ES politikos sritį. Nors populiaria kalba apie ES komunikacijos politiką parašytų straipsnių atrasti yra ganėtinai sunku, mano nuomone, ES piliečiai turėtų žinoti apie šią politikos kryptį, norėdami tinkamai įvertinti apie ES skleidžiamas naujienas. Ypač tas, kurias tiesiogiai sukuria ES institucijos. 

Pirmas klausimas, kuris šauna į galvą atsiradus reikalui per trumpą laiką pasidaryti komunikacijos politikos ekspertu, yra šis: kodėl šiai politikos sričiai yra skiriama tiek mažai dėmesio? Žiniasklaida apie tai beveik nerašo. Taip pat nesu matęs, kad ši tema būtų įtraukiama universitetuose dėstant kursus apie Europos integraciją. Taip galėtų būti dėl kelių priežasčių. Galbūt pirmiausia ši sritis yra daugiau susijusi su forma nei su turiniu, todėl sukelia mažai susidomėjimo tarp žurnalistų bei akademikų. Turbūt žmonėms yra žymiai įdomiau tai, kas komunikuojama, o ne tai, kaip daroma. Antra, taip galėtų būti dėl komunikacijos politikos naujumo. Galima sakyti, kad kaip atskira ES politikos sritis komunikacijos politika atsirado tik 2005 metais priėmus Veiksmų Planą, kurio tikslas – padėti ES Komisijai tobulinti tai, kaip ES naujienos yra pristatomos ES piliečiams. Žodžiu, komunikacijos politika vis dar yra formavimosi stadijoje. Trečia galima priežastis, kodėl taip mažai girdime apie ES komunikacijos veiklas, galėtų būti paprasčiausias žiniasklaidos priemonių nenoras išsamiai nagrinėti tai, kuo jos pačios užsiima, kokių tikslų (nuomonių kaitos) siekti yra spaudžiamos ES institucijų. Kartais atviras siekiamų tikslų pristatymas, matyt, gali stipriai pakenkti paties tikslo pasiekimui. 

Nepaisant visų šių priežasčių esu įsitikinęs, kad ES piliečiams yra pravartu žinoti, kokiais principais vadovaujasi ES institucijos teikdamos įvairias su ES susijusias žinias Europos žmonėms. Todėl pirmiausia pasižiūrėkime, kaip formavosi ES komunikacijos politika, o tada bus galima padaryti kelias išvadas. 

ES komunikacijos politika 

Nors apie ES naujienų pateikimą europiečiams jau buvo kalbama nuo pat ES susikūrimo, ši tema pasidarė ypatingai svarbi dvidešimt pirmojo amžiaus pirmajame dešimtmetyje, kai atsirado ženklų, kad ES darosi vis mažiau ir mažiau įdomi Europos žmonėms. 2004 metų Europos Parlamento rinkimų lankomumas buvo rekordiškai žemas, o 2005 metais prancūzų ir olandų rinkėjai referendumuose atmetė ES Konstitucinę sutartį. Po šių referendumų Europos lyderiai paskelbė „apmąstymų laikotarpį“. Mąstyti reikėjo apie tai, kaip padaryti ES artimesnę Europos žmonėms. O kad mąstoma būtų teisinga kryptimi, buvo sukurta ES komunikacijos politika. 

Aukščiau minėtas 2005 metų Veiksmų Planas paskelbė komunikacijos politiką savarankiška ES politikos sritimi. Taip pat jame paskelbtas naujas Komisijos požiūris į komunikaciją su ES piliečiais. Šis požiūris remiasi trimis principais. Pirmiausia buvo paskelbta, kad komunikacija turi remtis dialogu tarp ES institucijų ir piliečių, o ne vienpusiu informacijos pateikimu. Antra, ES veiklos žmonėms turi būti pristatomos suprantama kalba. Trečia, komunikacija turėtų būti vykdoma kuo arčiau žmonių, t.y. naujienos piliečiams turėtų būti pristatomos per jų šalių žiniasklaidos priemones. Kitas svarbus ES komunikacijos politikos dokumentas – Baltoji knyga dėl ES komunikacijos politikos – buvo priimtas 2006 metais ir pridėjo dar tris principus: įtraukimą, įvairovę ir dalyvavimą (angl. inclusiveness, diversity and participation). Pirmasis principas nurodo, kad visi žmonės turi turėti prieigą prie žinių apie ES. Antrasis principas teigia, kad visos nuomonės turi būti gerbiamos ir pristatomos kalbant apie ES naujienas. Trečiasis principas skelbia, kad visiems ES piliečiams turi būti sudarytos galimybės išsakyti savo nuomonę ir būti išgirstiems sprendimų priėmėjų. Pagaliau ES komunikacijos politikos įtvirtinimas dokumentuose buvo baigtas 2008 metais, priėmus Baltąją knygą papildantį dokumentą „Communicating Europe in Partnership“. Šis dokumentas, nors ir nepasakė daug naujo, nemažai prisidėjo prie aiškumo, ko turėtų būti siekiama vykdant ES komunikacijos veiklas. Pirmiausia dokumente teigiama, kad ES komunikacijos politika turi sustiprinti ES matomumą valstybėse narėse. Antra, ES komunikacijos veiklos turėtų atlikti didelį darbą bandant Europos žmones įtikinti esant ES piliečiais. Mano nuomone, su šiuo dokumentu ES komunikacijos politika žengė žingsnį netinkama kryptimi. Į komunikaciją buvo pradėta žiūrėti labai mechaniškai – kaip į nuomonių gamybą. 

Tokio požiūrio į komunikaciją stiprėjimas tarp ES tarnautojų gali būti gerai matomas ir stebint komunikacijos veiklų vertinimų plitimą, kai ES komisija samdo tyrimų kompanijas įvertinti, kaip veikia vienas ar kitas komunikacijos instrumentas. Tai rodo požiūrio į komunikaciją „mechanizaciją“, kuri, mano nuomone, gali atsisukti ir prieš pačią ES. 

Kas blogai su ES komunikacijos politika? 

Pagrindinė ES komunikacijos politikos problema yra užslėpta po jau minėta žinių apie ES pateikimo „mechanizacija“. Šią problemą galima tiesiai šviesiai pavadinti nepagarba žmonių pasirinkimo laisvei. Žinoma, „nuomonių gamyba“ yra plačiai paplitusi ir visuotinai iki tam tikros ribos pateisinama verslo sektoriuje, kur tokia veikla yra vadinama marketingu. Esu įsitikinęs, kad tai netinka viešajam sektoriui. Kol žmonės, kurių nuomonėms yra bandoma daryti įtaką, nesupranta, kad tokia veikla yra vykdoma, tol problemų gali nekilti. Tačiau jiems supratus, kad ES institucijos, padedamos žiniasklaidos priemonių, jiems mechaniškai bando įteigti tam tikrą nuomonę ar netgi naują tapatybę, neabejotinai kyla atmetimo reakcija. Ar nepagalvojate, kad dauguma naujienų apie ES dažnai skamba kaip propaganda? Aš tą pastebiu ganėtinai dažnai. Manau, kad tai yra būtent mechaniško požiūrio į komunikaciją pasekmė. 

Mano nuomone, bandymas mechaniškai žmonėms įskiepyti meilę Europos Sąjungai gali tą meilę kaip tik ir paversti nepasiekiamu uždaviniu. Ypatingai naujosiose ES narėse, kurių piliečiai dar prisimena Sovietų Sąjungos komunikaciją ir su kuria nejučia norisi lyginti žinių apie ES oficialų pateikimą pastaruoju metu. Komunikacijos politika turėtų gerbti ES piliečius ir žinias pateikti kuo nešališkiau, paliekant žmonėms teisę patiems jas įvertinti ir susidaryti savo nuomonę. Suplanuota nuomonių gamyba vaisių neduos, nes Europos piliečiai nėra tokie kvaili, kad nejaustų propagandiško ES komunikacijos „poskonio“.

 

Parengė Mantas Pupinis

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!