Skaitomiausias tekstas – apie keliavimą pėsčiomis 800 km

Spausdinti Autorius: Karolis | 2014-09-30

Skaitytojai praėjusį mėnesį labiausiai įvertino tekstą apie kelionę pėsčiomis 800 kilometrų – „Camino de Santiago: 800 km pėsčiomis Ispanijos keliais ir pakelėmis“.

„Sugrįžęs iš kelionių paprastai prisimenu ne pamatytas vietas, o sutiktus žmones. Einant Camino de Santiago keliu įdomiausia būdavo išgirsti motyvus, kodėl žmonės iš skirtingų šalių pasiryžta mėnesį laiko praleisti ant kojų, sužinoti, ką jie veikia ir kuo gyvena. Banali tiesa, bet ne tokie mes ir skirtingi, pasirodo. Ispanijoje esu buvęs ir anksčiau, bet šįkart ją pažinau visai kitaip: daug laiko praleidome mažuose kaimeliuose, sutikome nemažai įdomių vietinių, todėl tai buvo gana įvairiapusiška ir turtinga patirtis“, – pasakoja tinklaraščio Euroblogas.lt autorius Karolis Bareckas.

„Sunkiausia yra pati pradžia, nes dar nežinai, kaip viskas vyksta, kaip kūnas atlaikys kasdienį fizinį krūvį, bet galiausiai atsiranda užtikrintumas, įsijauti į ritmą, o pabaigoje pradedi galvoti, kad galėčiau dar tiek pat nueiti. Aišku, nuovargis tampa kasdieniu palydovu, bet žinai, kad reikia eiti – ir eini“, – teigia teksto autorius.

„Didžiausias iššūkis rašant straipsnį „Camino de Santiago – 800 km pėsčiomis Ispanijos keliais ir pakelėmis“ buvo sutalpinti visus įspūdžius į ribotos apimties tekstą. Stengiausi užgriebti ne tik asmeninę patirtį, bet ir aptarti Camino de Santiago infrastruktūrą, sudėlioti teigiamus ir neigiamus kelio aspektus. Straipsnių apie šį kelią žiniasklaidoje pasirodo daugybė, todėl nesinorėjo kartotis ir naudoti tuos pačius motyvus, bet to visiškai išvengti, ko gero, neįmanoma“, – pripažįsta Karolis.

Pasak jo, ši kelionė neapvertė gyvenimo aukštyn kojom, tačiau tik patvirtino seną tiesą, kad reikia gyventi kaip norisi, keliauti, pažinti ir nesprausti savęs į rėmus.

„Galimybė kiekvieną dieną miegoti vis kitoje vietoje ir sutikti vis kitus žmones yra itin pozityvi patirtis, kurią norėčiau dar kada nors pakartoti. Tokių dalykų fotoaparato kadrais nepamatuosi“, – pripažįsta skaitomiausio teksto autorius.

Kviečiame susipažinti su tekstu:

Camino de Santiago: 800 km pėsčiomis Ispanijos keliais ir pakelėmis

Camino de Santiago – 800 kilometrų ilgio piligriminis kelias, prasidedantis dar Prancūzijoje, Pirėnų kalnų papėdėje, ir besidriekintis per visą Ispaniją. Šią vasarą kartu su savo kelio ir gyvenimo drauge Aiste nusprendėme pamankštinti kojas bei pasinerti į kol kas fiziškai sunkiausią mūsų kelionę.

Šio kelio variacijų Ispanijoje yra bent keletas. Mes pasirinkome Camino Frances maršrutą. Skaičiuojama, kad kiekvienais metais piligrimystei išsiruošia apie 200 tūkst. žmonių. Tiesa, visą kelią nueina gal tik dešimtadalis visų einančių, kiti pasirenka trumpesnį atstumą.

Kad piligrimystė būtų įskaityta ir pabaigoje gautum tai liudijantį sertifikatą, reikia nueiti ne mažiau nei 100 kilometrų. Sklando kalbos, kad ispanai dažnai net į savo CV įsirašo šį pasiekimą.

Kėlimasis 5 val. ryte ir fizinis skausmas

Piligriminė rutina paprasta: keliamės apie 5 val. ryte, susidedame daiktus ir į kelią. Paprastai per pietus jau būname nuėję planuojamą dienos maršrutą, susirandame nakvynės vietą, daromės valgyti, ilsimės ir kitą dieną vėl viskas iš naujo. Įdienojus tampa per karšta eiti, todėl stengiamės ėjimą pabaigti iki vidurdienio. Piligrimai miega specialiuose nakvynės namuose – alberguose, kaina už lovą svyruoja nuo 5 iki 8 eurų. Kelionės pradžioje gauni albergų sąrašą ir atstumus tarp jų, kad galėtum ramiai keliauti.

Per dieną nueidavome 20-34 kilometrus. Mūsų tikslas buvo įveikti 800 kilometrų per 30 dienų, todėl toks tempas visiškai atitiko mūsų planą. Albergai paprastai turi dviaukštes lovas, internetą, virtuvę, skalbykles – kitaip tariant, viską ko reikia, kad galėtum patogiai keliauti. Dažnai būtent alberguose mezgasi naujos pažintys, sutinki žmonių iš visų šalių ir pasijauti pasaulio piliečiu. Kelyje nemažai ispanų, prancūzų, vokiečių, tačiau taip pat ir keliautojų iš toliau: amerikiečių, korėjiečių ar australų.

Pagrindinis dalykas, su kuriuo reikia susigyventi kelyje, yra nuovargis ir fizinis skausmas. Nors mūsų porelė nėra iš tų, kurios savaitgalius leidžia gulinėdama prie televizoriaus, bet nuolatos užsiima aktyvia veikla, vis dėlto pradžioje buvo sunku įsivaizduoti, kaip reaguos kūnas į kasdienį fizinį krūvį.

Labiausiai slėgė kuprinės svoris, todėl atsikratėme keletos nereikalingų daiktų, kad eiti taptų lengviau. Pabaigoje taip pripratome prie kuprinių, kad jų svorio nebejautėme. Nemažai piligrimautojų niekada nėra buvę jokiuose žygiuose ir visą įrangą įsigyja tik prieš kelionę. Tokiems dažnai nutrina batai, pradeda skaudėti sąnarius ir raumenis. Stebėjausi, kaip žmonės, niekada nesudalyvavę bent 20 kilometrų žygelyje, pasiryžta nueiti 800 kilometrų.

Prieš kelionę batus būtina panešioti. Piligrimai paprastai eina su treko batais, tačiau atsiranda ir keliaujančių su sandalais ar sportbačiais. Kiekvienam savo. Daiktų reikia imti kaip galima mažiau. Pirmosiomis dienomis tiek alberguose, tiek pakelėse buvo palikta ir drabužių, ir šampūnų, ir ko tik nori.

Susipažinti su visu tekstu galite čia.

Karolis Bareckas

Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Siųskite savo tekstą (lietuviškais rašmenimis, prisegtą kaip „Word“ ar pan. dokumentą) elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com.

Komentarai

Kitos naujienos

Spalio mėnesį tinklaraščio Euroblogas.lt skaitytojai daugiausiai dėmesio skyrė tekstui apie tai, kaip galima gauti gerą darbą Europos Sąjungos institucijose. Teksto autoriaus Manto Pupinio paklausėme,  kas yra sunkiausia, norint įsidarbinti ES institucijose:

Tinklaraščio Euroblogas.lt skaitytojai rugsėjo mėnesį labiausiai domėjosi tekstu „TOP užsienio kalbų mokymosi programos!“.

Tema: Studijos

Vaikščiodamas su žemėlapiu turistiniais maršrutais nepajausi šalies pulso, nesužinosi, kaip gyvena vietiniai žmonės ir nepatirsi įdomių nutikimų, kurie išvers iš koto namie likusius draugus. „Workaway“ – pasaulinis tinklas, siūlantis keisti požiūrį į keliavimą ir pažinti kitas šalis dirbant. Tai nėra darbas griežtąja prasme, atlyginimo čia niekas nemoka, tačiau už kelias valandas savanoriško darbo, gali gauti lovą ir maisto, o tai juk jau visa ko pradžia.

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!