Europos debatų čempionatas: serbai neslepia praeities

Spausdinti Autorius: Vija | 2012-08-24

Dar prieš porą metų gyvendama Lietuvoje nesitikėjau, kad nemažą dalį mano „Facebook“ kontaktų sudarys serbai ir serbės. Tam mes esame per toli nuo Serbijos, kažkur „šiaurėje“, o jie – kažkur „Balkanuose“. Tačiau nuo tada, kai, nuvykusi į Budapeštą (gerokai pavėluotai), atradau debatus, atradau ir serbus. Šį rugpjūtį dalyvavimas 2012 metų Europos universitetų debatų čempionate Belgrade mane nustebino tuo, ką gali surengti grupelė jaunų entuziastų ir serbų drąsa kalbėti apie praeitį.

Europinis čempionatas Belgrade

Antrąją rugpjūčio savaitę dalyvavau europiniame universitetų debatų čempionate Serbijos sostinėje Belgrade. Mintis surengti europinį čempionatą jiems kilo daugiau nei prieš kelerius metus, bet ir jie patys sunkiai tikėjo, kad tai įmanoma – bijojo, kad neužteks nei savanorių organizatorių ir darbuotojų, nei pinigų.

Tačiau prieš metus ankstesniame europiniame čempionate Airijoje jie pateikė paraišką, ir, kadangi buvo vieninteliai kandidatai, galimybę rengti čempionatą laimėjo. Teko įgyvendinti. Savanoriškais pagrindais 24 organizacinio komiteto nariai ir apie 100 savanorių studentų, kai kurie iš jų šiek tiek per 20 metų amžiaus ir neturintys jokios organizavimo patirties, surengė renginį, į kurį iš visos Europos atvyko daugiau nei pusė tūkstančio žmonių. Atidarymo ir uždarymo kalbas sakė ministrai arba jų atstovai, pusfinaliai vyko Belgrado parlamente, finalas – parodų rūmuose (Vilniaus „Litexpo“ atitikmuo). Jie, be abejo, iš to neužsidirbo nė dinaro, bet užmokestis atėjo per patirtį ir pripažinimą. Be kita ko, serbų surengtas Europos debatų čempionatas, pasak jų, dalyvių skaičiumi buvo didžiausias toks čempionatas istorijoje.

Štai – jų sukurtas per finalą rodytas trumpas filmukas apie šį čempionatą, kurio pabaigoje galima pamatyti jaunuosius organizatorius.

Tankai

Finalo metu buvo parodyti du filmukai, ir būtent antrasis serbus privertė slapta braukti ašaras. Po jo parodymo visi svečiai plojo atsistoję, o pagrindinis renginio organizatorius, vardu Milanas, sunkiai rinko žodžius.

Tai – filmukas apie 15 metų debatų istoriją Serbijoje. Filmas prasidėjo per miestą važiuojančių tankų vaizdais, NATO bombardavimu, besimušančiais politikais. Debatų finale sėdintys ministrai turbūt tvėrėsi už galvų, pamatę tokį „netinkamą“ šalies reprezentavimą. Filmukas baigėsi taikiais debatais, kuriuose buvo svarstomos įvairios su Serbija, Kosovu ir kitomis jautriomis temomis susijusios, temos. Serbai norėjo parodyti, kad dabar jie diskutuoja nepatogius dalykus, o ne kariauja. Beje, tas filmukas vis dar nepaviešintas, tad negaliu pasidalyti, bet anksčiau ar vėliau jis atsiras čia. Spėju, kad Europinis debatų čempionatas Belgrade buvo vienintelis per visą istoriją debatų čempionatas, kuriame būtų rodomi tankai.

Izraeliečiai priversti kalbėti už Palestiną

Nepatogių klausimų debatų čempionate nebuvo bijota. Pavyzdžiui, vienas iš atkrintamųjų turų pasiūlymų, apie kuriuos turėjo diskutuoti debatuotojai, buvo pasiūlymas suteikti Palestinai visišką suverenumą už tai, kad jie visiškai atsisakytų bet kokių karinių struktūrų ir ginklų. Čempionate dalyvavo 22 komandos iš Izraelio (turbūt gausiausias atstovavimas vienai šaliai) ir daliai jų teko kalbėti PRIEŠ šį pasiūlymą.

Mat Britanijos parlamento tipo debatuose (British Parliament) debatuotojai likus tik 15 minučių iki debatų pradžios sužino ir temą, ir pusę, kurią turės palaikyti.

Negana to, pirmasis iš aštuonių kalbėtojų užduoda toną debatams ir apibrėžia, kaip jis supranta duotą temą. Jo apibrėžimas gali visai nesutapti su tuo, kam ruošėsi vėlesni kalbėtojai, tad jiems gali tekti staigiai keisti planą. Todėl užsiėmimas debatais skatina šviestis (gėda gauti ir kalbėti tema, apie kurią nieko nežinai), greitą reakciją ir kritišką mąstymą. Visada gali tekti ginti nuomonę, su kurią visai nesutinki. Sakoma, kad tokiais atvejais debatai dažnai laimimi, nes, kad kalbėtum prieš savo įsitikinimus, pirma turi įtikinti save, o tada jau pavyksta įtikinti ir kitus. Debatai taip pat atvėsina emocijas, nors iš pažiūros debatai būna karšti ir energingi, bet tai vardan įdomumo ir įtikinamumo. Tikras pasidavimas emocijoms gali vesti į debatų pralaimėjimą.

Kaip žmonėms pavyksta pasirengti netikėtai temai per 15 minučių ir įtikinti auditoriją, kad jie išmano reikalą ir argumentuoja teisingiau, galite pažiūrėti čia – 2012 metų europinio čempionato finalą, kuriame buvo diskutuojama, ar pakeisti JAV Konstituciją ir uždrausti religinėms organizacijoms kaip nors daryti įtaką rinkimuose.

Britai turėjo parodyti žinias apie Serbiją

Pagrindinio turnyro (kuriame daugiausiai varžėsi gimtąja anglų kalba kalbantys debatuotojai) ketvirtfinalio debatuose dalyviai turėjo nagrinėti pasiūlymą Serbijos Respublikai atsiskirti nuo Bosnijos ir Hercegovinos. Serbijos Respublika yra vienas iš dviejų juridinių darinių, sudarančių Bosniją ir Hercegoviną, esanti ten nuo 1991-1992 metų. Būtent Bosnijos serbai tame regione prieš kelis dešimtmečius pradėjo tautinį valymą ir masinį genocidą (Srebrenicos žudynes). Diskusijos apie Serbų Respublikos atsiskyrimą nuo Bosnijos ir Hercegovinos dažnai atveda į diskusijas apie Kosovo (albanų) padėtį ir atsiskyrimą nuo Serbijos, nors serbai Kosovą laiko savo šalies dalimi. Taip pat būna diskutuojama, ar Serbų Respublikos atsiskyrimas nesukeltų kitų atsiskyrimų pasaulyje, ar nesukeltų naujo Balkanų konflikto.

Į ketvirtfinalį buvo patekę įvairių Airijos universitetų studentai, Oksfordo, Kembridžo universiteto debatuotojai. Jie taip pat turėjo parodyti, kad kažką žino apie šalį, kuri juos priėmė per čempionatą, ir kaip jie sugeba debatuoti jautria tema pačioje jautraus regiono širdyje.

Ir vėl apie Lietuvą

Vieni mūsų debatų trenerės pasakyti žodžiai man labai įstrigo. Anot jos, žiūrint rinkiminius politikų debatus televizijoje, akivaizdu, kad mažiausiai, ką jie daro ten, tai – debatai ir diskusijos. Debatai vyksta tada, kai abi šalys susikerta (angl. „clash“) dėl tam tikrų (svarbiausių) klausimų bei stipriausių priešininko argumentų ir bando įtikinti, kad jų požiūris teisingesnis. Tuo tarpu politikai, regis, nesiklauso vienas kito ir net nemėgina „susikirsti“, tiesiog abu varo savo iš anksto parengtas puses. Būtų įdomu patikrinti, ar bendrų susikirtimo taškų randa Lietuvos politikai?

Bet kokiu atveju, kasmetiniame ir svarbiame renginyje – Europos universitetų debatų čempionate – nedalyvavo nei vieno Lietuvos universiteto komanda. Tuo tarpu Talino universiteto komanda pateko į tų, kuriems anglų kalba negimtoji, finalą. Belgrade buvo lietuvių, bet jie visi atstovavo ne savo šalies universitetams: aš – Budapeštui, du – Rygai, viena – Amsterdamui ir viena – Londonui. Lietuvoje bent keliuose universitetuose yra įsikūrę debatų klubai, bet iki europinio čempionato jiems atvažiuoti kažkaip nepavyko.

Parengė Vija Pakalkaitė

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!