Nacionaliniai britiško maisto ypatumai

Spausdinti 2014-08-14

Mano pirma pažintis su britišku maistu buvo gana šokiruojanti. „Dešrelės pusryčiams? – bambėjau gerą savaitę. – Kaip galima pasitikėti žmonėmis, kurie pusryčiams valgo dešreles?“ Paskui apsipratau: gal todėl, kad prie tokių pusryčių priklauso ir stambiai tarkuotų bulvių paplotėliai (angl. hash browns). O bulves ir jų valgymą aš suprantu ir pateisinu.

Labai apsidžiaugiau sužinojusi, kad britai švenčia nacionalinę bulvės dieną. „Tai bent integruosiuosi: maloniai ir užtikrintai“, – mąsčiau sau patenkinta. Pasirodo, be reikalo: britai yra „netikri“ bulvių garbintojai. Nacionalinė bulvės diena – ne valgytojų, o augintojų šventė: nacionalinės sodininkų asociacijos (angl. National Allotment Society) remiamas bulvėms populiarinti skirtas renginys, kur keičiamasi auginimo patirtimi ir bulvių gumbais.

O „bulvių valgytojas“ kaip terminas ir reiškinys nėra madingas, nes vis dar reiškia neturtingą valgytoją. Taip kažkada vadinti airiai, kurie iš neturtingos tėvynės darbo ieškoti keliavo į Angliją. Bet ir juos bulvių valgymas Anglijoje turėjo nuvilti: čia didelės įvairovės nėra. Vis bulvių košė, bulvių lazdelės ir ta pati bulvių košė ant ko nors: taip gaunamas piemens pyragas, žuvies pyragas, kaimiškas pyragas (angl. shepherd‘s pie; fish pie, cottage pie). O štai airiai turi visai neblogus virtų bulvių blynus (angl. potatoe farls). Jei vistik norite išbandyti aukščiau paminėtus tradicinius patiekalus, jų ragauti geriausiai eiti į pub‘ą. Bet ne tradicinį, kur maistas dažnai ne toks svarbus kaip gėrimai, o į gurmanišką (angl. gastro pub). Ten tikrai gali būti skanu.

O štai mėsos valgytoju Anglijoje būti ir lengva, ir populiaru. Ko vertas vien sekmadienio kepsnys orkaitėje (angl. Sunday roast). Jis taip pat randamas pub‘e, bet tik sekmadieniais. Kitu nacionaliniu britų patiekalu dažnai tituluojamas viščiukas tika masala (angl. chicken tikka masala). Manoma, kad jis buvo sukurtas britams į tradicinį indišką karį (angl. curry) pridėjus kečupo aštrumui numalšinti. Tiesa, pub‘e tokio patiekalo griečiausiai negausite (nors įmanoma), teks eiti į karį siūlančias vietas. Kitas labai britiškas patiekalas, žuvis su bulvių lazdelėmis, taip pat randamas beveik visur. Čia daug nepakomentuosi, bet pasiruoškite itin sočiai vakarienei ir nesivežkite tokio maisto viešuoju miesto transportu. 

Visada mėgstu bet kurioje šalyje apsilankyti maisto parduotuvėje. Ne tik gurmaniškų lauktuvių pirkti, bet ir visokių įdomybių pasižiūrėti. Apie žmones, apie maistą. Italijoje sužavėjo sūrių pasirinkimas, Graikijoje džiugino marinuotos alyvuogės, Dubajuje – saldumynų kalnai kalneliai. Kuo išsiskiria Didžioji Britanija? Ilgomis konservuotų pupelių lentynomis. Pupelės ant paskrudintos baltos duonos – vienas nacionalinių patiekalų. Kitas – karštoje suvožtuvėje (angl. toaster) keptas sumuštinis su bulvių traškučiais (beje, skanu.)

Traškučių pasiūla parduotuvėje tęsiasi keliolika lentynų metrų. O šalimais glaudžiasi eilės padažų, kur tradicinis rudasis padažas (angl. brown source) savo stiklinius šonus trina su keliolika mėtų padažo rūšių ir pikaliliu (angl. piccalilli). taip pat Britų imperijos palikimas: egzotiškų kraštų prieskoniai, gardinantys kuklaus skonio tradicinį kiaulienos pyragą (angl. pork pie). Dar viena įdomybė: visiems mums pažįstami viščiukai „kijievietiškai“ yra beveik toks pat įprastas patiekalas kaip kokios dešrelės. Ir jis čia jau seniai, ne dabar atkeliavęs su naujais rytų europiečių pulkais kaip kokia kalėdinė silkė ar meškiuko Kubuš sultys. Vistik nė vienas britas šio patiekalo nesieja su Kijievu, o man susiejus baisiai nustemba.

Buvo ir puikių atradimų. Nepamirškime geriausio britiško išradimo: sūrio torto. Taip pat – karo metų išradimo morkų torto. Ak taip, ir rabarbarų pyrago – visiškai netikėtai puikaus skonio kepinio. Ar minėjau bananų duoną? Net labai nebloga.

Kad jau prakalbome apie duoną, papasakosiu dar vieną istoriją. Stradforde, Londono rytuose, viename didžiausių prekybos centrų „Wesfield“ prekiaujama gurmaniška lietuviška duona. Daugiausiai juoda, su visokiais prieskoniais: ajerais, kmynais bei pagardinta išradingais pavadinimais, pavyzdžiui, „Borodino“ duona. Pasiteiravau, ar perka ir britai, ar tik rytų europiečiai. „Oi perka, perka, Jėzau Marija, kaip perka“, – nesudvejo pardavėja. Žinoma, menkas čia rinkos tyrimas, bet ar tik nebus lietuviškam maistui atsivėrusios naujos rinkos ir perspektyvos?

Gana aktualu dabar, atsiradus eksportuojamo maisto pertekliui. Sekmadieniame Brick Lane turguje Londone mačiau ir lietuviško maisto stalą. Pirmą kartą atspėjau tik iš pavadinimo, iš patiekalų (labai išradingų ir įdomių) pažinau tik kopūstus. Vėliau radau labiau pažįstamą meniu: zrazų, koldūnų ir viščiuką, marinuotą pagal mamos receptą. Sakė, kad bandė ir cepelinus, ir bulvinius blynus, bet nelabai pavyko. Ar nebus tik globalizacija ir lietuviško maisto užgriuvus?

Geriausios Londono vietos paragauti įvairiausio maisto:

Borough market

Brick Lane

Įveskite į „Google“: „lunch markets“, „street food markets“

Jurgita Meškauskaitė

Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Siųskite savo tekstą (lietuviškais rašmenimis, prisegtą kaip „Word“ ar pan. dokumentą) elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com.

Komentarai

Kitos naujienos

„Baisiųjų“ kalėdinių megztukų diena biure – puikus britiško gyvenimo būdo pavyzdys. Jie nepraleidžia progos pasijuokti ir iš to išspausti dar ir kokį pinigėlį. Pageidautina – ir geriems darbams.

Europos Komisijos (EK) pirmininku tapus užkietėjusiam federalistui iš Liuksemburgo Jeanui Claude‘ui Junckeriui, Britanijos premjero Davido Camerono santykiai su Europos Komisija tampa vis labiau konfliktiški. Bet ar tai lemia tik nesutarimai dėl Europos Sąjungos ateities?

Londone darbo pasirinkimas platus net studentui: galite dirbti, taip sakant, kūnu, galite įdarbinti protą. Tačiau bet kokiam darbui gauti labiausiai trukdys vietinės patirties ir rekomendacijų trūkumas.

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!