Dar pamenate ACTA? O kaip dėl „ACTA zombio“?

Spausdinti Autorius: Vija | 2013-01-03

Ar dar prisimenate ACTA, Tarptautinį prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu, 2012 metų pradžioje sukėlusį didžiulį ES narių pasipiktinimą?

ACTA numirė, bet įtariama, kad jos šešėlis grįžo į Europą įsikūnijęs išsamiame ekonomikos ir prekybos susitarime tarp Kanados ir Europos Sąjungos – CETA.

Šią vasarą po visuomenės pasipiktinimo ACTA atmetė Europos Parlamentas. Tačiau nutekintą CETA juodraštį skaitmeninių teisių aktyvistai įvertino kaip ACTA kopiją. Blogeris Michale Geist, pavyzdžiui, sudėjo palyginimų lentelę iš ACTA ir CETA juodraščių ir rado, kad daugeliu atvejų tekstai identiški. Kaip ACTA, taip ir CETA juodraščiuose buvo parašyta, kad interneto paslaugų tiekėjams galima įsakyti atskleisti autorių teisių savininkui informaciją apie savo klientus, kad būtų galima nustatyti jų tapatybę. Atskirais punktais CETA juodraštyje buvo nurodoma, kad civilinio proceso metu dėl intelektinių teisių apsaugos asmeninė informacija apie galimus pažeidėjus būtų prieinama autorinių teisių turėtojams apie visus asmenis bet kokiu būdu įsitraukusius į nusižengimą arba įtariamą nusižengimą (ši formuluotė, mano nuomone, apskritai atriša visas rankas informacijai apie asmenį gauti).

Nutekintame CETA juodraštyje, kaip ir ACTA, buvo numatoma galimybė bausti didelėmis baudomis už neteisėtą intelektinės nuosavybės naudojimą, įskaitant tai, kad reikėtų autorinių teisių turėtojams kompensuoti galimai prarastą pelną. Be to, remiantis M. Geisto paviešinta informacija, CETA, kaip ir ACTA, įgalintų ir baudžiamosios teisės procedūras (ne tik civilinės teisės), jeigu tikslingai kopijuojamas prekės ženklas arba užsiimama piratavimu komerciniais tikslais. Jeigu intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai taptų baudžiamosios teisės dalimi ir kas nors būtų nuteistas, tokių žmonių biografijose atsirastų teistumas, kuris neleidžia dirbti dalies darbų, jau nekalbant apie laisvės apribojimą. Šiuo metu pas mus galioja turtinė atsakomybė, o Baudžiamajame kodekse nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei yra įrašyti kaip baudžiamoji veika.

CETA netrukus buvo pavadinta „ACTA zombiu“ – neva vasarą Europos Parlamentui savo balsavimu nužudžius ACTA, jos kūnas atgijo kitoje sutartyje, CETA.

Žinoma, yra tikimybė, kad kažkas tiesiog norėjo sukelti triukšmą, o į viešumą pateko visai ne CETA originalus juodraštis.

Tačiau Komisija greitai atsakė. Pasak Komisijos, CETA sutartyje neliko aukščiau minėtų kontraversiškų dalių iš ACTA, tokių kaip įpareigojimas interneto paslaugų tiekėjams perduoti informaciją apie klientus autorių teisių turėtojams.

Savo ruožtu kanadiečiai pradėjo nerimauti, kad kartu su CETA patvirtinimu, jiems brangtų vaistai. Nes CETA gina stambiausių farmacininkų interesus – jiems būtų pratęsiamos išskirtinės teisės į vaistą, nesuteikiant galimybės jo gaminti kitiems.

Kad ir kaip būtų, po šiokio tokio kilusio triukšmo dėl CETA, diskusijos apie šį susitarimą vėl dingo iš viešumos. Planuota, kad ES ir Kanada susitars per 2012 metus, nors tai neįvyko. O šiemet gali kilti naujos intelektinės nuosavybės saugotojų, interneto vartotojų ir biurokratų bei politikų ginčai.

Baigdama šį tekstą, norėčiau paprašyti atsakyti į mano parengtos anketos klausimus, kurios atsakymus panaudosiu ir paaiškinsiu kitos savaitės tekste. Ji yra čia

Parengė Vija Pakalkaitė

Komentarai

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!