EP sprendimas "kelia grėsmę aplinkosaugos tikslams"?

Spausdinti Autorius: Ieva | 2013-04-26

Praeitą savaitę Europos parlamente vyko balsavimas, kurio metu Europos Parlamentas priėmė sprendimą, jau dabar įvardijamą kaip „keliančiu grėsmę Europos Sąjungos aplinkosaugos tikslams“. Europarlamentarai balsavo prieš aplinkos taršos kvotų sistemos pakeitimus, tiksliau – prieš anglies dioksido leidimų, kitaip dar vadinamų taršos kvotomis, pabranginimą.

Apyvartiniai taršos leidimai

Taršos kvotos yra laikomos pagrindiniu ES ramsčiu, skirtu kovai prieš CO2 išmetimą. Jų veikimas remiasi idėja, kad šalys turi priimti įsipareigojimus „žalinti“ savo gamybą ir mažinti išmetamų CO2 kiekį, tačiau kartu yra suprantama, jog ne visoms tai pavyks pasiekti taip pat lengvai ir greitai. Visgi, kokios bebūtų lėtesniųjų teršėjų priežastys, geriausiu akstinu paspartinti procesą buvo pripažintos finansinės priemonės. Kitaip sakant – gamintojai, kurie nesugeba patenkinti ES taršos mažinimo reikalavimų, turi už tai mokėti iš šalių narių vyriausybių pirkdami vadinamuosius taršos leidimus. Kompanijos, kurios teršia gerokai mažiau, nei yra apibrėžiama, taip pat gali savo „sutaupytas“ CO2 tonas parduoti didesniems teršėjams. Taršos leidimus kompanijos vėliau gali viena iš kitos perpirkti, arba neišnaudotus pasilaikyti ateinantiems metams. Tokia yra pagrindinė ES Apyvartinių taršos leidimų (ATL) sistemos veikimo esmė.

ATL yra didžiausia funkcionuojanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų leidimų mainų sistema, nuo 2005 m. jungianti 11 tūkst. jėgainių ir gamintojų 31-oje šalyje. Kasmet mažinant leidžiamą išmetamų CO2 dujų kiekį, planuojama, kad 2020 m. jis bus 21 proc. mažesnis nei 2005 m., kadangi leidžiama tarša kasmet sumažinama 1,74 proc. Vienas leidimas atitinka vieną toną CO2 dujų, o nuo 2009 m. taršos leidimai parduodami aukciono principu. Tai reiškia, kad šalių vyriausybės, užuot paskyrusios kiekvienai įmonei atitinkamą skaičių taršos leidimų, pradeda juos pardavinėti aukciono būdu.

Dingęs klimato apsaugos entuziazmas

Bėda ta, kad sistema gerokai išsikreipė: maža to, kad laisvų įsigyti taršos leidimų yra daugiau, nei jų reikia, tačiau ir jų kaina krito iki juokingų sumų, kurios stambiems gamintojams (ir stambiems teršėjams) apsimoka daug labiau, nei pačios gamybos „žalinimas“. Nors yra paskaičiuota, kad tikintis apčiuopiamo efekto, vieno leidimo kaina turėtų būti tarp 20 ir 50 eurų, šiuo metu viena tona CO2 tekainuoja 6 eurus. Minėtame balandžio 16 dienos balsavime Europos Parlamentas svarstė galimybę užšaldyti dalį leidimų, kad likusiųjų kaina pakiltų, ir įmonėms jų išsipirkimas ir atsisakymas mažinti CO2 išmetimą būtų finansiškai skausmingesnis. Prieš tokį pasiūlymą pasisakius 334 Parlamento nariams, už – 315, o susilaikius 63, jis grįžo tolesniems tobulinimams į Parlamento Aplinkosaugos komitetą.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pirmininkas Matthias Groote teigia, kad toks sprendimas „silpnina ES taršos leidimų sistemą ir stato į pavojų mūsų [E.S.] klimato tikslus“. Balsavusieji prieš teigė, kad toks staigus pokytis sistemoje sumažintų pasitikėjimą visa ATL, tačiau čia pat pripažino, kad būtina paruošti išsamesnį sistemos tobulinimo paketą. Už pasiūlymą balsavę parlamento nariai teigė, kad nesumažinus egzistuojančio leidimų skaičiaus, sistema niekada neveiks taip, kaip buvo suprogramuota. Jų teigimu, pabrangę taršos leidimai skatintų įmones daugiau investuoti į inovacijas. Šiuo atveju taip pat susidaro situacija, kai taršą mažinę gamintojai, kurie tikėjosi taršos leidimus vėliau parduoti, liko apgauti, kadangi laisvų taršos leidimų ir taip niekada netrūko. Apžvalgininkai nevengia kaltinti Europos Komisijos Klimato komisarės Connie Hedegaard, kuri, dar būdama ir Danijos Aplinkosaugos ministre, turėjo atkreipti daugiau dėmesio į nevaisingą Kopenhagos konferenciją, kurioje šalys nesugebėjo susitarti dėl minimalių siekiamų tikslų. Tai turėjo suveikti kaip signalas, kad vienijimo tarp parlamento narių taip pat reikės daugiau. Svarbia priežastimi laikomas ir staigus Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, anksčiau dar vadintos „klimato kanclere“, nutilimas klimato kaitos klausimais. Šiuo metu belieka laukti, kaip pasiūlymą patobulins Aplinkosaugos komitetas, ir kaip jį priims EP – tačiau palikus situaciją tokia, kokia ji yra dabar, kova su klimato kaita išties beliks tiks deklaratyviu tikslu.

Parengė Ieva Kazakevičiūtė

Komentarai

Kitos naujienos

Ne visiems suprantama padėtis: kai gyvenamąją vietą turi rinktis pagal tai, ar tavo ir tavo mylimo žmogaus santuoką pripažins tos šalies institucijos. Belieka tikėtis, kad vieną dieną šitoks kriterijus nė vienam LGBTQ atstovui nerūpės ir žmonės galės rintis šalį pagal tai, ką heteroseksualioms poroms leidžia jų išskirtinis statusas – tokius, regis, paprastus, veiksnius kaip klimatą ar jūros temperatūrą.

Dabar ES peržiūrimos kovos su alkoholio ir tabako vartojimu strategijos gali dar labiau apriboti šių produktų prieinamumą. Ir tam yra rimtų priežasčių – europiečiai bent jau alkoholio suvartoja du kartus daugiau nei pasaulio vidurkis (tas skirtumas dar labiau išaugtų, jeigu matematiškai iš vidurkio skaičiavimo ištrauktume pačią Europą)

Tema: Naujienos


Vienas geriausių kada matytų filmų buvo apie mirties bausmę. Kaip ilgamečiai kovotojai prieš tokią bausmę pasiaukojo dėl to, kas visuomenė suabejotu savo pasirinkimu kažką pasiųsti myriop. ES šios galimybės visiškai atsisakė, nes tai prieštarauja vienam svarbiausiam vertybiniam pasirinkimui – žmogaus teisėms. Taip, kaip mes jas šiandien suprantame.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!