Kiekvienas viešas žodis – derybų dalis

Spausdinti Autorius: Vija | 2013-04-25

Viešai pasakomi žodžiai yra derybų dalis – taip įtvirtinamos pozicijos. Iki Lietuvos pirmininkavimo ES likus keliems mėnesiams Briuselyje Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius susitiko su Europos Komisijos pirmininku José Manueliu Barroso ir abu pakalbėjo apie tai, kas jiems svarbu. 

Po susitikimo išėjęs Barroso nepamiršo paminėti, kad likus nedaug laiko iki Europos Parlamento rinkimų ir Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai bus svarbu glaudžiai bendradarbiauti,  „o Europos Komisija, kaip visada, pasirengusi padėti“. Barroso taip pat priminė, kad reikės sparčiai ir atsakingai siekti pažangos prioritetinėse srityse, tokiose kaip įgyvendinti susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, 2014 metais baigti kurti bendrą energetikos rinką bei kurti bankų sąjungą. Pasiūlymą dėl bendro bankų pertvarkymo mechanizmo jis Europos Komisijos vardu pažadėjo pateikti birželį, prieš pat Lietuvai perimant ES vairą. 

Tačiau tuo metu, kai ES pirmininkauja viena iš narių, mano supratimu, pirmininkavimo prioritetus nustato ne Europos Komisija, kaip kad įspūdį bandė sudaryti Barosso, bet pati pirmininkaujanti šalis. Ir Lietuvos prioritetai, bent jau skelbti anksčiau, yra kiek kitokie. Tad Barosso kalbą turbūt galima vertinti ir kaip bandymą „prastumti“ jai rūpimus klausimus, kas, be abejo, nėra blogai. 

Kaip esu jau rašiusi anksčiau, po Lisabonos sutarties įsigaliojimo ES pirmininkaujančios šalys neteko kai kurių galimybių daryti įtaką, bet vis dar turi nemažai įrankių siekti savo tikslų pirmininkavimo metu. Vienas iš įrankių yra tai, kad būtent ES pirmininkaujanti šalis yra atsakinga už darbotvarkę ir svarstomus klausimus – juos įtraukia, neįtraukia, padaro svarbesniais ar sumažina svarbą. Ir nors teoriškai ES pirmininkaujanti šalis labai ypatingesnių santykiu su Komisija neturi, vis dėlto bendrauti ir bendradarbiauti tenka daug, tad gali ir suteikti užuominų, kokių klausimų Komisija geriau net nesiūlytų, nes jie bus nustumti į darbotvarkės apačią. Galbūt todėl Barosso savo kalboje paminėjo ir kelis klausimus, kurie svarbūs Lietuvai – tarsi bandydamas parodyti, kad jeigu Lietuva pirmininkavimo metu atsižvelgs į Komisijos tikslus, Komisija atsižvelgs į Lietuvos. 

Ko nori Komisija

Pasak Barosso, Susitarimas dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriame numatytas ekonomikos augimo skatinimo priemonių rinkinys ir 120 mlrd. eurų investicijos, turėtų suteikti postūmį Europos Sąjungos ekonomikos atkūrimui. EK vadovo nuomone, kad pavyktų sėkmingai įgyvendinti šį susitarimą, reikia „priimti Europos Komisijos pagal Bendrosios rinkos aktą pateiktus pasiūlymus.“

Be to, pasak jo, jeigu dėl ES daugiametės finansinės programos pavyks susitarti dar pirmininkaujant Airijai, iki Lietuvai perimant ES vairą, Lietuvai dar liks daug darbo, nes reikės sutarti dėl konkrečių teisės aktų ir politikos sričių ir taip pasirengti vykdyti šią programą nuo 2014 metų pradžios.

Ko nori Lietuva ir ką žadėjo Barroso

 Išsakęs ES prioritetus Barroso paminėjo ir tai, ką prioritetais laiko Lietuva. 

„Rytų partnerystė. Žinau, kad ši sritis labai svarbi ES Tarybai pirmininkausiančiai Lietuvai. Pritariu nuomonei dėl Rytų partnerystės svarbos“, - kalbėjo jis. Lietuvos premjero spaudos tarnyba taip pat pranešė, kad susitikimo su Barroso metu Algirdas Butkevičius aptarė Rytų partnerystę, kuriai neva bus itin svarbus antrasis šių metų pusmetis. Be to, jis oficialiai patvirtino, kad EK remia Lietuvos siekį visiškai integruotis į ES Baltijos jūros regiono energetikos infrastruktūrą bei Lietuvos siekiams nuo 2015 metų įsivesti eurą. 

Tarp pagrindinių Lietuvos prioritetų pirmininkaujant ES kaip tik yra energetikos sritis ir infrastruktūra, stiprinimas savo, kaip aktyvios dalyvės Rytų Partnerystėje, vaidmuo su tokiomis šalimis kaip Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina. Lietuva prie prioritetinių sričių priskyrė ir Baltijos jūros regiono strategijos reikalus bei ES išorės sienų valdymą.

 Lietuvos premjero ir EK pirmininko susitikimas Briuselyje yra tik vienas žingsnis besirengiant pirmininkavimui, kuri abi šalys išsakė ko nori, bet tai galima pasiekti tik bendradarbiaujant. 

Parengė Vija Pakalkaitė

Komentarai

Kitos naujienos

Senovės Graikijos Tėbų miestą gynė ypatingi kareiviai. Elitinis Šventasis būrys buvo sudarytas iš 150 homoseksualių porų. Graikai vadovavosi paprasta logika – joks kareivis nepaliks savo meilužio mūšio lauke. Statistika patvirtino šį mąstymą, nes būrys buvo itin efektyvus kovose. 

Bulgariją apgaubė užsieniečio, pasiryžusio išpirkti žemę, šešėlis. Taip rašė vienas bulgarų apžvalgininkas prieš šių metų pradžią, kai šalis turėjo panaikinti draudimą žemės ūkio paskirties plotus parduoti užsieniečiams.

Baimė būti „nupirktiems užsieniečių“ tarp mažesnių Europos Sąjungos (ES) šalių nenauja. Rytų Europoje ji labai gyva, Vakaruose šis klausimas mažai ką jaudina.

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!