Apginkluokime pradinukus?

Spausdinti Autorius: Vija | 2012-12-17

Lietuvos televizija, pranešdama apie praėjusį penktadienį įvykusias masines žudynes pradinėje mokykloke Konektikuto valstijoje JAV pasakė, kad tai sukėlė diskusiją, ar ginklų laikymo tvarka JAV nesudaro sąlygų tokiems įvykiams. „Aišku, kad taip“, - atsakiau garsiai. Gal mums iš kito žemyno matosi geriau. 

Pamenu, dar studijuojant žurnalistiką Danijoje mums vienos paskaitos metu rodė filmą „Kolumbainos boulingas“ (angl. „Bowling for Columbine“) apie 1999 JAV Kolumbainos miestelyje įvykusį masinį šaudymą mokykloje. Boulingas, nes žudikas, prieš eidamas žudyti, dar pažaidė boulingą. Tada žuvo paaugliai moksleiviai, šį kartą Konektikute žuvo darželinukai. Dar tokie nuoširdūs ir nematę pasaulio, kad išgyvenusieji po šaudymo su žurnalistais atviravo, kad kai kuriems iš baimės paleido pilvus.

Kai žiūrėjome „Kolumbainos boulingą“, kai kurie jautresni mano kursiokai braukė ašarą. Tačiau dar labiau nei gailestis ėmė pyktis. Nušviesdamas Kolumbainos įvykius, filmo kūrėjas (nevienareikšmiškai vertinamas asmuo) Michaelas Mooras taip pat parodė, kaip lengvai gaunami ginklai ir šaudmenys JAV. Jis banke atsidarė sąskaitą ir gavo nemokamą ginklą. Banko darbuotojai atskleidė, kad vien tame banke laikė 500 šaunamųjų ginklų. Vėliau M. Mooras nuėjo į prekybos tinklą „K-mart“ ir ten nusipirko kulkų. Mums turbūt akys ant kaktos iššoktų, kokioje „Maximoje“ šalia cukraus ir kavos išvydus parduodamas kulkas. Jeigu įdomu – visą šį filmą radau „Youtube“. Filmo kūrėjo prispaustas tinklas „K-Mart“ tada pažadėjo kulkų nebepardavinėti, bet iš esmės niekas labai nepasikeitė: nežinia, kada filmuotas, bet prieš tris mėnesius įkeltas vaizdo įrašas iš prekybos tinklo „Wallmart“ rodo, kaip ant parduotuvės lentynų išdėlioti ginklai laukia pirkėjų.

Po Kolumbainos istorijos ir dar ne vienos panašios ginklų lobistai JAV bandė atsimušti argumentu, kad ginklų turi būti nešiojamasi daugiau. Jeigu būtų kas nors iš aukų turėję ginklą, būtų galėję nušauti užpuoliką.

Nešiotis ginklą – teisė

JAV 1791 metais priima antroji Konstitucijos pataisa suteikia teisę amerikiečiams turėti ir nešiotis ginklą. Pasak rugpjūtį po šaudymo Kolorade rašiusio „Transatlantic magazine“, diskusijos apie ginklų nešiojimą JAV pasibaigia neprasidėjusios: amerikiečiai pernelyg prisirišę prie šios savo teisės nešioti ginklus. Netgi tai, kad 2011 m. buvo į galvą pašauta Kongreso narė Gabriellė Giffords, per šį susišaudymą žuvo 9 metų vaikas ir teisėjas, neva nepakeitė padėties. 

O kitoje (mūsų) Atlanto vandenyno pusėje tvarka daug griežtesnė. Speciali ES direktyva draudžia privatiems asmenims laikyti automatinius šaunamuosius ginklus ir griežtai reguliuoja pusiau automatinių ir pertaisomų ginklų laikymą.

Organizacijos „Small Arms Survey“ duomenimis, federalinis JAV įstatymas draudžia pistoletus laikyti žmonėms iki 18 metų amžiaus, bet nėra minimalaus amžiaus apribojimų ilgavamzdžiams šautuvams laikyti. Kai kurios valstijos nustato minimalų amžių jiems, kuris svyruoja nuo 16 metų (!) iki 21 metų amžiaus.  Be to, anot organizacijos, JAV nėra reikalaujama, kad prieš įsigydami ginklus jų savininkai praeitų apmokymus, kaip jais naudotis, tik kai kurios valstijos turi tokius reikalavimus.

Be to, pasak kampanijos prieš smurtą ginklais tinklalapio „Brady Campaign“, apie 40 procentų ginklų įsigyjama antrinėje rinkoje, o ten nėra patikrinama, ar žmogus pakaltinamas, kokia jo nusikalstama praeitis.

Lengvai pasiekiama

20-metis Konektikuto pradinės mokyklos šaudytojas ginklą pačiupo iš mamos, kuri neva dirbo mokytoja toje mokyloje. Šiuos šaunamuosius ginklus – pusiau automatinį 223 kalibro „Bushmaster“ ir du pistoletus –  „Glock“ ir „Sig Sauer“, pasak CNN, laikė legaliai įsigijusi šaudytojo mama Nancy Lanza. Kam mažame miestelyje gyvenančiai pradinių klasių mokytojai trys ginklai? Ar net vienas ginklas?

Kolumbainos miestelyje šaudžiusieji paaugliai ginklus įsigijo užsisakę paštu.

Tačiau CNN sudarytoje skaitytojų nuomonių apžvalgoje, kurioje buvo klausiama, ką reikėtų padaryti, kad masiniai šaudymai mokyklose baigtųsi, antrasis iš dešimties patarimų buvo reguliuoti ginklų laikymą taip pat, kaip dabar ar net laisviau, nes griežtos taisyklės neva sulaikys tik sąžiningus žmones, o nusikaltėliai ir toliau turės ir naudosis ginklais. Trečiasis iš dešimties patarimų buvo apginkluoti ir mokytojus, nes neva „blogiečiai“, atsinešdami ginklus, žino, kad eina šaudyti į vietas, kur niekas neapsiginklavęs. Žinoma, gal apginkluokime pradinukus?

Ir JAV žiniasklaidos portalų komentaruose aršiausios diskusijos pradėjo virti dėl to, ar griežtesnis ginklų reguliavimas padėtų išspręsti problemas ir apriboti masinių šaudymų. Tad, regis, net žiauriausi įvykiai nepakeičia dalies amerikiečių nusistatymo, kad civiliams gyventojams lengvai pasiekti ir turėti ginklų yra normalu.

Kas kitaip Europoje?

Deja, palyginimui neradau „Eurobarometro“ ar kitokios Europos mastu atliktos apklausos, kuri parodytų, koks yra europiečių požiūris į ginklus. Tačiau radau, kur palyginta ginklų įsigijimo ir laikymo tvarka bei statistika.

Organizacijos „Small Arms Survey“ 2011 metais daryta kasmetinė apžvalga rodo, kad šalyse požiūris į ginklų laikymą sukasi apie vieną kertinį klausimą – galimybė civiliam asmeniui laikyti ginklą yra teisė ar privilegija. Tik dviejuose iš apžvelgtų šalių – JAV ir Jemene – tai buvo laikoma piliečių viena iš pagrindinių teisių, visur kitur – privilegija.

Ankstesniais metais (2007) daryta tos pačios organizacijos apklausa parodė, kad būtent JAV ir Jemene yra daugiausiai ginklų civiliui gyventojui, apytiksliai 89 ginklų  100-ui gyventojų JAV (vidutiniškai devyni iš dešimties turėjo po ginklą) ir 55 šimtui gyventojų Jemene. Europoje daugiausiai ginklų 100 gyventojų turėjo Šveicarijos gyventojai (46), Suomijos (45). Tuo metu, 2011 metais, Anderso Breiviko masinių žudynių sukrėsta Norvegija buvo 11-ta pagal civilių laikomų ginklų kiekį, 100 gyventojų teko 31 šaunamasis ginklas. Prancūzija, kurioje šį pavasarį šaudymas prie žydų mokyklos nusinešė rabino ir trijų vaikų gyvybes, taip pat figūravo sąrašo viršuje, 12-toje vietoje, su 31 ginklu šimtam gyventojų. Lietuva buvo 160-oje vietoje, šimtui gyventojų teko 0,7 šaunamojo ginklo.

Taigi bent iš pirmo žvilgsnio, atrodo, kad ryšys tarp piliečių apsiginklavimo ir masinio šaudymo viešose vietose yra. Be to, turbūt nereikia būti genijumi, kad būtų akivaizdu, jog jeigu gaunant ginklą nereikia laikyti specialaus egzamino, ginklai parduodami maisto prekių parduotuvėse ir pradinukų mokyklos mokytoja gali legaliai laikyti tris šaunamuosius ginklus, tragedijos seks viena kitą. 

 

Parengė Vija Pakalkaitė

Komentarai

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!