Britanijoje stiprėja „Brixit‘o“ nuotaikos

Spausdinti Autorius: Ieva | 2012-12-12

Prieš porą savaičių aptarusi galimą Katalonijos atskilimą nuo Ispanijos, šią savaitę noriu atkreipti dėmesį į kitą nemalonų, tačiau vis dažniau aptariamą atsiskyrimą, t.y., apie Didžiosios Britanijos išstojimą iš Europos Sąjungos. Jam jau net sugalvotas atskiras terminas – Brixit (sudėtas iš angliškų žodžių Britain ir exit). Atsakydami į klausimą, kiek tokio Brixit‘o galimybė yra reali, apžvalgininkai teigia, jog įvertinti tikimybę procentais yra sudėtinga, tačiau svarbu tai, kad ši mintis iš „nesvarstytinos“ pamažu tapo „svarstytina“, o galiausiai – ir „tikėtina“. 

Visuomenės ir premjero pozicija 

Tradiciškai garsėję savo euroskepticizmu, britai kuo toliau, tuo labiau stengiasi pademonstruoti, kad išstojimas jiems nebūtų toks jau neįsivaizduojamas pasirinkimas. Įdomiausia, visgi, panagrinėti pačios šalies viduje nusistovėjusias pozicijas. ES Viršūnių susitikimuose šalies poziciją neva įgarsinantis premjeras David Cameron iš pirmo žvilgsnio sudaro vieno iš aršiųjų euroskeptikų įvaizdį – tačiau iš tiesų, pats premjeras visiško Britanijos išstojimo iš ES net nenori. Tiesą sakant, jis net nenorėtų turėti skelbti referendumą dėl šio klausimo Britanijoje, kadangi remiantis dabartiniais apklausų duomenimis, net 49% britų balsuotų už išstojimą, 32% rinktųsi pasilikti ES, o likę nėra apsisprendę. Visgi, turint mintyje, kad tokie pagrindiniai šalies dienraščiai kaip „Daily Mail“ ar „Sun“ (kurių tiražas kartu sudėjus siekia apie 4.5 milijonų egzempliorių) yra smarkiai euroskeptiški, neapsisprendusių piliečių nuomonės formavimas vyktų beveik į vienus vartus. 

Tad kas visgi skatina premjerą D. Cameron taip priešintis tolesnės ES integracijos iniciatyvoms (kaip, pvz., fiskalinės drausmės sutartis) ar net 2014-2020 metų perspektyvai? Kaip minėjau, pats premjeras iš ES išstoti nenori. Kaip ir kiti kiek apdairesni euroskeptikai, jis tokią poziciją naudoja kaip derybų įrankį, siekdamas suderėti šaliai palankesnes narystės sąlygas. Tos siektinos sąlygos idealiu atveju tebūtų laisvos prekybos susitarimai, atsisakant kone visų politinių įsipareigojimų. Tačiau D. Cameron jaučia pastovų spaudimą iš koalicijoje daugumą turinčių torių – Britanijos konservatorių partijos – kuriems narystės „palankesnėmis sąlygomis“ negana. 

Galimi padariniai 

Žinoma, dauguma skuba džiaugtis trumpalaikiais greitais efektais, kuriuos Didžioji Britanija patirtų visiškai atsiskyrusi nuo ES. Skaičiuojama, kad tada Britanija sutaupytų apie 10 milijardų eurų, kurių nebereikėtų sumokėti į ES biudžetą. Pasitraukus už Bendrosios žemės ūkio programos, šalyje atpigtų ir maisto produktai. Nebepriklausydami bendrai rinkai, britai nebeturėtų taikstytis ir su nemėgiamais darbo santykių įstatymais. Sitis nebeturėtų rūpintis dėl vis atsinaujinančių kalbų apie įvesimą finansinių transakcijų mokestį. 

Vis dėlto, dauguma neįvertina visų aspektų, kuriuose šalies pozicijos ženkliai susilpnėtų. Vienu iš jų įvardijamas automobilių pramonės pasitraukimas iš šalies – t.y., tų kompanijų (daugiausiai iš Azijos ir JAV), kurios dabar pasirinkusios Britaniją kaip savo europinių atstovybių vietą. Antra, šaliai tektų iš naujo sudaryti daugybę dvišalių bendradarbiavimo sutarčių, tačiau šio proceso metu Britanija jau užimtų silpnesnes derybines pozicijas, nei būdama ES nare. Tie patys šalies ūkininkai prarastų apie 3.4 mlrd.eurų ES subsidijų. Iš Britanijos eksportuojami pieno produktai užsitrauktų 55% mokesčių išaugimą. Be to, toks išėjimas, inicijuotas visai Sąjungai kovojant su krize ir už narių išlaikymą, galimai sukeltų ir neigiamą požiūrį į Britaniją kaip į partnerį net ir draugiškų ar neutralių šalių tarpe.  

ES pozicija

Natūralu, kad Britanijos svaidomi grasinimai, naudojami kaip derybų įrankis, kitas ES nares pradeda erzinti. Nors vokiečių kanclerė Angela Merkel ir teigia negalinti įsivaizduoti ES be Didžiosios Britanijos, tačiau yra ir tokių, kaip buvęs Prancūzijos ministras pirmininkas Michel Rocard, kuris sako, kad Britanija stabdo didesnės ES integracijos siekį nuo pat 1972-ų metų, ir dabar, šaliai tolstant nuo euro zonos, tuo galėtų pasinaudoti ir visa ES. Žinoma, Sąjungai likti be liūto dalį į biudžetą įnešančios šalies būtų skausminga, tačiau ne taip sudėtinga, kaip pačiai Britanijai, ir šalys narės tikrai nesitaikstys su Britanijos išlaikymu ES bet kokia kaina. Kaip ir straipsnio pradžioje minėtame Katalonijos atvejyje, išryškėja kiek aikštingas „mes sumokame daugiausiai, tad išgyvensime ir be jūsų“ požiūris. Panašu, kad ES dienotvarkė bei diskusijos dėl jos ateities dar ilgai nebus nuobodžios.

 

Parengė Ieva Kazakevičiūtė

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!