Europos Sąjungos pagalba kuriant pilietinę visuomenę Rytų Partnerystės šalyse

Spausdinti Autorius: Mantas | 2012-12-11

Jaunimas yra Europos ateitis. Tą, atrodo, geriau nei bet kas kitas supranta Europos Sąjungos politiniai lyderiai ir kiti politikai įtakos turintys veikėjai, biurokratai. Kova su jaunimo nedarbu 2012 metais buvo viena iš visas politikos sritis persmelkiančių pagrindinių temų. Švietimo srityje ES programos remia jaunų žmonių įgūdžių ugdymą per mainus, praktikas, mokymus ir įvairiais kitais būdais. Užimtumo srityje jauni žmonės skatinami kurti savo verslą, jiems palengvinamos sąlygos gauti kreditą iš bankų. Tyrimų ir inovacijų srityje yra ypač stipriai remiami jaunieji mokslininkai. Ir teisingai! ES politikos kūrėjai supranta, kad tikras ir tvarus kelias iš krizės yra pagrįstas naujomis idėjomis, inovacijomis bei gerus ir pritaikomus įgūdžius turinčia darbo jėga. Būtent dėl to didelės finansinės pajėgos yra sukoncentruotos Europos jaunimui, kuris šiaip jau kenčia nuo milžiniškų nedarbo lygių visoje ES ir gali tapti prarastąja karta, nesugebėsiančia sumokėti pensijų savo senstantiems tėvams. 

ES parama Rytų partnerystės jaunimui 

Praeitą savaitę Europos Komisija priėmė programą, kuri finansiškai rems valstybių narių ir Rytų Partnerystės valstybių jaunimo organizacijų bendradarbiavimą. Tai yra gana naujo tipo iniciatyva. Ypač krizės metu ES kartais užmiršta savo globalų arba regioninį vaidmenį ir koncentruojasi į pagalbą savo narėms. Ši iniciatyva tuo tarpu rems jaunimą ne iš ES valstybių. Žinoma, ES tikisi, kad tokia parama ilguoju laikotarpiu prisidės prie Rytų Partnerystės šalių įstojimo į ES ar bent žymiai geresnių santykių su šiomis valstybėmis ir demokratijos plėtros jose. 

Ši programa bus gerai žinomos ir ilgai veikiančios (2007-2012) iniciatyvos „Veiklus Jaunimas“ dalis. Parama Rytų Partnerystės valstybėms bus perskirstyta būtent iš šios iniciatyvos fondų. Konkrečios remiamos veiklos bus labai panašios, kaip ir pačios „Veiklaus Jaunimo“ iniciatyvos rėmuose. Naujosios programos remiamas veiklas galima suskirstyti į tris dalis. Pirmiausia, Rytų Partnerystės jaunimo programa rems savanoriavimą vienoje iš ES šalių. Jeigu vis dar galvojate, kad už savanoriavimą nemokama – klystate. ES moka. Ir dar visai neblogai. Aišku, to neužtenka susikrauti turtams, bet pragyvenimui užtenka. Naujoji programa taip pat rems jaunimo mainų projektus, kuriuos vykdant jauni žmonės iš Rytų Partnerystės šalių galės susitikti su panašiomis idėjomis besidominčiais žmonėmis iš ES Valstybių Narių, iš jų pasimokyti, pabendrauti, pasisocializuoti. Trečia veiklų grupė, kurias rems Rytų Partnerystės jaunimo programa, yra nevyriausybinių organizacijų mokymai. Bus remiamos ne tik pačių jaunimo organizacijų veiklos, bet ir mokomi su jaunimu dirbantys vyresni žmonės. Žodžiu, ši programa suteiks tikrai nemažai naujų galimybių Rytų Partnerystės šalių jaunimui. Nors ES jauniems žmonėms tokios galimybės atrodo savaime suprantamos, tokiose šalyse, kaip Baltarusija ar Armėnija, tai bus labai maloni naujiena jaunimui. 

Iniciatyvos nauda 

Mano nuomone, yra mažiausiai dvi labai teigiamos tokios iniciatyvos pusės. Pirmiausia, jauni žmonės iš Rytų Partnerystės šalių, ypač susibūrę į nevyriausybines organizacijas, bendraudami ir bendradarbiaudami su tokiu pat jaunimu ir organizacijomis iš Vakarų Europos šalių bei naujųjų ES valstybių, įgis vertingos organizacinės patirties. Tokia patirtis jiems vėliau bus labai naudinga ieškant darbo. Akivaizdu, kad labiau išsivysčiusiose Europos šalyse nevyriausybinių organizacijų sektorius yra žymiai aktyvesnis. Vakarų Europos jaunimo organizacijos jau seniai sugeba veikti efektyviai ir daryti įtaką šalių politikai, siekti savo interesų. Taip yra dėl to, kad Vakarų jaunimo nevyriausybinės organizacijos jau turi ne tik idėjas, bet ir administracinius bei organizacinius gebėjimus, kurie yra būtini norint pasiekti savo tikslų. Bendradarbiaudamos su senųjų ES valstybių jaunimo organizacijomis, naujųjų ES narių organizacijos jau išmoko efektyviai organizuoti savo veiklas. Kalbant apie Lietuvą, mūsų šalyje jau yra nemažas skaičius jaunimo NVO, gebančių konkuruoti dėl veiklų finansavimo ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu. Didelė dalis tokių gebėjimų buvo įgauta aktyviai bendradarbiaujant su organizacijomis iš senas NVO sektoriaus tradicijas turinčių šalių. Dabar atėjo laikas perduoti sukauptas žinias Rytų Partnerystės valstybėms. Kaip minėjau aukščiau, vienas iš numanomų po šia iniciatyva slypinčių ES tikslų – noras suteikti Rytų Partnerystės šalių jaunimui organizacinių įgūdžių, kurie padėtų susirasti darbą. 

Antrasis ES tikslas ir teigiama šios iniciatyvos pusė, mano galva, yra noras suaktyvinti (o gal sukurti?) pilietinę visuomenę. Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova, Ukraina – šios valstybės dalyvauja programoje. Ne pačios demokratiškiausios iš mums žinomų šalių, tiesa? Taigi, toks nevyriausybinio sektoriaus kūrimas galėtų padėti ES stiprinti demokratinius procesus minėtose šalyse. O geriausia pilietinę visuomenę ir tuo pačiu demokratiją pradėti kurti nuo jaunosios kartos. Vyresnių kartų žmonės jau turi savo įsitikinimus, įprastus dalyvavimo šalies gyvenime būdus. O štai jaunoji karta, ypač susipažinusi su Vakarų jaunimo idėjomis, gali tas demokratines idėjas ir pilietinį aktyvumą atnešti ir į savo šalis. 

Apibendrinant, ES noras remti jaunimą visose srityse, įskaitant ir Rytų Partnerystės jaunimo programą, tikrai gali būti tvarus kelias iš ekonominės krizės. Taip pat parama jaunimui turi neabejotiną potencialą sukurti idėjų, kurios atšviežins mūsų supratimą apie socialinio ir politinio sugyvenimo formas bei galbūt padės pasistūmėti amžinųjų nesutarimų (pvz. tarp krikščioniškosios ir „žmogaus teisių“ Europos) sprendime.

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!