Arklienos skandalas atskleidžia maisto kontrolės spragas ES

Spausdinti Autorius: Ieva | 2013-03-07

Nors Svynio Todo kepyklėlės lankytojai ir mėgavosi gardžiais kepiniais, sužinojus jų sudedamąsias dalis apetitas daugeliui būtų dingęs ilgam. Panašiai kurį laiką jautėsi ir dalis Didžiosios Britanijos bei Airijos gyventojų po to, kai sausio viduryje šiose šalyse kilo skandalas dėl vietoje jautienos naudojamos arklienos. Nors kulinarinių tradicijų pasaulyje yra įvairių, tačiau būtent šios dvi šalys žinomos kaip vienos iš sunkiausiai arklienos valgymą suprantančių kultūrų. Nenuostabu, kad skandalas netruko išsirutulioti iki visos Europos Sąjungos lygmens, versdamas Europos Komisiją svarstyti naujo maisto reguliavimo sistemos kūrimą.

Kodėl neramina arkliena?

Šiuo metu į arklienos skandalą yra įtrauktos apie 12 ES šalių. Aptikus, kad ši mėsa pardavinėjama kaip jautiena D. Britanijoje ir Airijoje, kone 100 % arkliena pakeisti jautienos produktai buvo aptikti ir Prancūzijoje, Šveicarijoje, Švedijoje bei Vokietijoje. Olandija iš parduotuvių lentynų pati pašalino įtarimus galinčius kelti produktus ir pradėjo jų tyrimą. Paskutinės šalys, vietoj jautienos pusfabrikačiuose radusios arklieną, buvo Austrija ir Norvegija. Žinoma, į visą tai galima atsakyti, jog arkliena iš tiesų yra liesesnė mėsa nei žemesnės kokybės jautiena bei turi daugiau omega 3 riebalų rūgščių, tačiau yra ir labiau neraminanti šio reikalo pusė. Skirtingai nei kiti galvijai, arkliai nėra žymimi, tad apdorojant arklieną nėra aišku, ar gyvūnas buvo auginamas su tikslu vėliau jį panaudoti maisto pramonėje. Jei tokio tikslo nebuvo, kyla pagrįsti įtarimai, jog arkliui galėjo būti leidžiamos specialios injekcijos, skirtos sąnarių ar skausmų gydymui. Žmogui šie narkotikai gali sukelti mažakraujystę ar net leukemiją. Taip pat svarbu tai, kad prasidėjus krizei nemažai arklių buvo paskerdžiama ir nesertifikuotose skerdyklose, kas minėto pavojaus tikimybę tik padidina.

Mėsos tyrimai ES šalyse

Didžiojoje Britanijoje už šį klausimą atsakinga institucija yra Maisto Standartų Agentūra, visos šalies mastu pradėjusi jautienos produktų tyrimą, siekdama aptikti, ar joje nėra arklienos. Tačiau problemai išplitus Europos Komisija taip pat patvirtino planus vykdyti atsitiktinius jautienos DNR testavimus visos ES mastu, 27-iose šalyse pasirenkant nuo 10 iki 150 maisto gaminių tyrimams. Dar 4000 tyrimų bus skirta specialiai arklienai, siekiant išsiaiškinti, ar joje nėra minėto nelegalaus arkliams švirkščiamo narkotiko. Tyrimų metu bus patikrinta apie 50 tonų arklienos, kiekvienoje šalyje atliekant bent 5 testus. Europos Sąjunga įsipareigoja padengti 75 % visų šių testų kainos, nors pradžioje buvo svarstoma kompensuoti 50 % išlaidų.

Maisto kontrolės problemos

Be jau išvardytų aspektų, visa ši arklienos situacija atskleidžia ir kitą opią problemą Europos Sąjungoje: prastai funkcionuojančią ir sunkiai kontroliuojamą atskaitomybę bei atsakomybę maisto pramonėje. Paaiškėjus, jog pirkėjams vietoj jautienos buvo pardavinėjama arkliena, atsakomybės kratėsi ir pardavėjai, ir pakuotojai, ir tiekėjai, ir šalių Vyriausybės. Siekiant atsekti, kurioje tiekimo grandinės vietoje buvo vykdomos šios apgaulės, buvo pasitelktas net Europolas. Svarbu ir tai, kad Europos Sąjungoje nėra reikalavimo ant apdorotų mėsos gaminių nurodyti kilmės šalies – dabar toks reikalavimas galioja tik šviežiai jautienai, nuo kitų metų toks reikalavimas bus keliamas ir kiaulienai, ėrienai, vištienai ir kitai mėsai. Europos Komisija jau pradėjo studiją dėl perdirbtos mėsos ženklinimo įstatymų keitimo.

Neramina ir tai, jog kai kurie analitikai slaptą jautienos pakeitimą arklieną sieja ir su skurdu: esą žmonės, perkantys pigiausius pusfabrikačius dažnai supranta, jog įsigyja ne pačios geriausios kokybės produktus, tačiau tai daro sąmoningai. O tiekėjai, siekiantys pelno, turi mažinti sąnaudas, tad brangesnės mėsos pakeitimas pigesne taip pat gali būti sąmoningas sprendimas. Natūralu, kad skandalo paliestų valstybių valdžia taip pat norėjo pademonstruoti, jog imasi veiksmų: Prancūzijoje, remiantis ne visai aiškiomis priežastimis, valdžia apkaltino garsią „Spanghero“ mėsos kompaniją dėl sąmoningo arklienos pardavinėjimo teigiant, jog parduodama jautiena. Kompanijos marketingo direktorius Christophe Giry teigė, kad toks įmonės pavertimas atpirkimo ožiais praktiškai pasmerkė 300 įmonės darbuotojų. Labiausiai šis skandalas pakenkė Rumunijos įvaizdžiui, kuri įvardijama kaip pagrindinė įtariama pusė, tiekusi arklieną likusiai Europai. Nors ir pagrįstai kyla klausimai apie tai, kiek dar tokių apgavysčių galėjo būti nuslėpta nuo vartotojų, belieka tikėtis, kad ši situacija suveiks kaip būtinų pokyčių Europos Sąjungoje katalizatorius. 

 

Parengė Ieva Kazakevičiūtė

Komentarai

Kitos naujienos

Ne visiems suprantama padėtis: kai gyvenamąją vietą turi rinktis pagal tai, ar tavo ir tavo mylimo žmogaus santuoką pripažins tos šalies institucijos. Belieka tikėtis, kad vieną dieną šitoks kriterijus nė vienam LGBTQ atstovui nerūpės ir žmonės galės rintis šalį pagal tai, ką heteroseksualioms poroms leidžia jų išskirtinis statusas – tokius, regis, paprastus, veiksnius kaip klimatą ar jūros temperatūrą.

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!