Asmeninės patirtys Europos Sąjungos šerdyje

Spausdinti Autorius: Mantas | 2013-03-08

Europos Vadovų Taryba, Europos Komisija, Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba – tai yra ES institucijos, susilaukiančios didžiausio dėmesio žiniasklaidoje bei politikos mokslininkų straipsniuose. Nieko keisto – jos vaidina esminį vaidmenį priimant svarbiausius sprendimus ES lygiu. Ekonominės ir finansų krizės metu minėtas institucijas pagal populiarumą pasivijo ir gal netgi aplenkė Europos Centrinis bankas. Nesant ypatingos svarbos bylų, jau seniai teko girdėti apie ES Teisingumo Teismą. ES Audito rūmai niekada nesulaukdavo didelio dėmesio dėl savo techniško darbo pobūdžio. Kitos dvi ES institucijos, kurios negali pasigirti dideliu susidomėjimu jų veikla, – Europos ekonominis ir socialinis komitetas bei Regionų komitetas. Pirmojo pagrindinis darbas yra atstovauti organizuotą pilietinę visuomenę, antrojo – ES regionus (t. y. savivaldybes, apskritis ir įvairius kitokius sub-nacionalinius teritorinius vienetus). Kadangi šiuo metu stažuojuosi viename iš jų – Ekonominiame ir socialiniame komitete (ESK) – nusprendžiau „raportuoti iš įvykio vietos“ ir trumpai nušviesti šios institucijos veiklą. 

Ekonominis ir socialinis komitetas – pilietinės visuomenės namai ES 

ESK neturi sprendimų priėmimo galios. Tai yra konsultacinė institucija, susidedanti iš 344 narių, kuriuos deleguoja ES valstybės. Nors narius pasiūlo Vyriausybės (ir tai daug kam atrodo gana kontraversiška tema), jie atstovauja socialiniams partneriams – darbdaviams ir darbuotojams – bei kitai organizuotai pilietinei visuomenei, t. y. nevyriausybinėms organizacijoms, tyrimų centrams, universitetams ir kitoms organizacijoms. 

Komitetas buvo sukurtas kartus su ES 1957 metais pasirašius Romos sutartį. Nuo pat sukūrimo ESK stengėsi išpildyti tris pagrindinius iškeltus uždavinius. Pirmas Komiteto siekis yra užtikrinti, kad ES politika visose srityse nebūtų vien tik elito kūrinys. Kas, jei ne organizacijos, atstovaujančios realiems ES piliečių interesams kasdieniame gyvenime, galėtų geriausiai tą padaryti? Antra, įtraukdamas visuomenines organizacijas į diskusiją, Komitetas siekia padidinti ES demokratiškumą. Būtent ESK yra ta vieta, kur susirenka kitų ES institucijų atstovai tam, kad išgirstų visuomenės nuomonę apie jų priimamus sprendimus. Galiausiai Komitetas yra bene labiausiai proeuropietiškai nusiteikusi ES institucija. Taigi jo darbuotojai siekia skatinti ES integraciją per įvairios informacijos apie ES sklaidą. Įdomu tai, kad ESK yra vienintelė institucija, kurios veikloje niekaip nedalyvauja politinės partijos (bent jau formaliai). Žodžiu, Komitetas užtikrina, kad formuojant ES politiką būtų girdimi ne tik politinių partijų, bet ir kitų visuomenės grupių interesai. 

Bet gana skambių frazių ir toliaregiškų tikslų. Ką Komiteto nariai ir darbuotojai veikia visą dieną siekdami aukščiau nupasakotų tikslų? Esminis ESK darbas – ruošti nuomones apie Europos Komisijos (ypač) ir kitų ES institucijų siūlomus teisės aktus bei kitas siūlomas veiklas. Komiteto nuomonė yra toks tekstas, kuriame jo nariai išreiškia savo pastebėjimus bei pasiūlymus apie rengiamas politikas ir teisės aktus. Kiekvienos nuomonės rengimui iš Komiteto narių yra sudaroma nedidelė „studijų grupė“, kuri turi parengti pilną tekstą ir jį pristatyti savo sekcijos nariams bei pilnam Komitetui plenariniame posėdyje. Atsižvelgiant į temą, nuomonę rengia skirtingų sekcijų nariai. Tokių sekcijų yra šešios: užimtumo ir socialinių reikalų; vieningos rinkos; transporto, energetikos ir infrastruktūros; ekonominės ir pinigų sąjungos; žemės ūkio ir aplinkosaugos bei išorės santykių. Dažniausiai nuomonių paprašo pati Komisija arba kitos ES institucijos. Tokiu atveju nuomonė būna skirta tam tikram rengiamam teisės aktui arba (gana retais atvejais) nuomonė būna „žvalgomoji“, t. y. norima sužinoti pilietinės visuomenės požiūrį į tam tikrą potencialią veiklą arba gauti jos pritarimą. Komitetas taip pat rengia nuomones savo iniciatyva. Tokios nuomonės yra pasiūlomos Komiteto narių arba šalies, kuri tuo metu pirmininkauja Ministrų Tarybai. Man nusišypsojo sėkmė atlikti praktiką prieš pat prasidedant Lietuvos pirmininkavimui – turiu galimybę iš arti stebėti bendradarbiavimą su Lietuvos institucijomis bei Lietuvos siūlomas temas. 

Truputis asmeninių patirčių bei galimybė būti įdomiausių įvykių sukūryje 

Esu labai patenkintas, kad pavyko patekti į bene karščiausią šiuo metu Komiteto tašką – užimtumo, socialinių reikalų bei pilietybės sekciją. Kaip turbūt visi gerai žino, nedarbas (ypač jaunimo nedarbas) yra viena didžiausių (o gal net ir pati didžiausia?) ES šiuo metu kankinanti problema. Pietų valstybėse ši problema siekia neregėtus mastus bei gali turėti ne tik ekonominių, bet ir tikrai siaubingų socialinių padarinių. Kai kur Europoje pusė žmonių iki 29 metų negali susirasti darbo daugiau nei metus. Galima nujausti, kokią įtaką tai turi ne tik jų ekonominei, bet ir psichologinei situacijai: savivertei, laimės jausmui ir pan. Tokia situacija gali sukurti „prarastąją kartą“, kurios darbiniai įgūdžiai bus žymiai prastesni nei galėtų būti (kadangi savo geriausius metus jie praleis jų netobulindami) ir kuri bus kankinama psichologinių ir socialinių problemų. Taigi šiuo metu Komitetas kartu su kitomis institucijomis bando rasti būdų kovoti su užimtumo problemomis Europoje. 

Man tenka dirbti prie trijų su aukščiau apžvelgtomis problemomis susijusių nuomonių rengimo. Bene įdomausia iš jų bando pasiūlyti gaires socialinės pinigų sąjungos dimensijos kūrimui. Ši nuomonė yra ypatingos reikšmės, kadangi pirmąkart jos tiesiogiai paprašė pats EVT Prezidentas Herman Van Rompuy. Taip pat Komitetas bus pirmoji ES institucija, kuri pasisakys šiuo klausimu. Ši tema yra visiškai revoliucinė. Gana akivaizdu, kad socialinė dimensija pinigų sąjungai greičiausiai reikštų euro zonos biudžeto sukūrimą. Taigi būtų įtvirtinta vadinamoji „dviejų greičių Europa“, o euro zona ekonominiu atžvilgiu pasidarytų labai panaši į valstybę. Biudžetą reikėtų kam nors sudarinėti. Pakankamai legitimumo tam greičiausiai galėtų turėti tik euro zonos Vyriausybė. Žodžiu, gyvenam įdomiais laikais. Kitos nuomonės, prie kurių tenka dirbti, yra susijusios su jaunimo nedarbo mažinimo priemonėmis bei verslo įmonių įsitraukimu į švietimo politikos formavimą.

Dabar šiek tiek apie ESK darbo kultūrą ir etiką. Man labai pasisekė, kad gavau koordinatorę iš Lietuvos, kuri skiria tikrai daug savo laiko supažindinti mane su Komiteto darbo specifika ir sudaro galimybę patekti į tokius susitikimus, kur stažuotojai dažnai nėra kviečiami. Tai leidžia atlikti naudingus darbus bei įgyti vertingų žinių bei įgūdžių, kurie būtinai pasitarnaus ateityje, o ne spausdinti lankstinukus arba virti kavą (ko kiekvienoje stažuotėje bando išvengti praktikantai). Nors nuo pat pradžių girdėjau apie labai aiškiai juntamą hierarchiją tarp skirtingas pareigybes užimančių žmonių, per pirmas savaites man pasirodė, kad netgi aukštesnio lygmens vadovai yra linkę skirti savo laiko ir dėmesio bei pasitikėti tiek žemesnes pareigas užimančiais darbuotojais, tiek ir stažuotojais. Tas sukuria gerą darbo atmosferą bei komandos jausmą, ko kartais reikėtų pasimokyti Lietuvos valstybės tarnybai. Man pačiam kol kas dar yra klausimas, kaip ES valstybės tarnyba sugeba taip gerai suderinti hierarchiją su pagarba vienas kitam. Stebint tokią situaciją norisi, kad kuo daugiau Lietuvos piliečių stažuotųsi ES institucijose ir parneštų patirtį bei žinias apie efektyvų darbo organizavimą į Lietuvos valstybės tarnybą. 

Šiam kartui tiek. Artimiausiu metu iš asmeninių patirčių analizės vėl tikiuosi pereiti prie svarbiausių ES problemų nagrinėjimo. Kitą savaitę – daugiau apie euro zonos socialinę dimensiją, kurios sukūrimas reikštų tikrą revoliuciją Europos integracijoje.

 

Parengė Mantas Pupinis

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!