Ramiai užmigau traukinyje Budapeštas – Varšuva ir atsibudau be fotoaparato

Spausdinti Autorius: Daiva | 2014-09-03

„Mūsų baudžiamojo teisingumo sistemoms labiausiai rūpi sučiupti nusikaltėlius, tačiau kartais pamirštamos pačios aukos“, – 2011 m. svarstant svarbią aukų teisių direktyvą, teigė už teisingumą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė ir pirmininko pavaduotoja Viviane Reding.

Kas septintas ES gyventojas kasmet tampa kokio nors nusikaltimo auka – vis dažniau tai nutinka užsienyje. Ką daryti, jei nukentėjote šalyje, kurios kalbos nesuprantate ir apie teisėtvarką nežinote nieko? Kur kreiptis, jei nesusikalbate su pareigūnais?

Viena yra teoriškai žinoti savo teises, bet ištikus stresinei situacijai ne visada lengva jomis pasinaudoti. Šį gyvenimišką faktą man priminė istorija, kai šią vasarą ramiai užmigau traukinyje Budapeštas–Varšuva ir... atsibudau be fotoaparato.

Kupė bendrakeleivis lenkas teigė, kad nors pats viešojo tualeto verta spynele užrakino kupė duris, ryte pabudęs jas rado atrakintas. Niekas iš bendrakeleivių neprisipažino kur nors ėję ir jas palikę atviras. Nuo pat kelionės pradžios buvusi irzli prastai angliškai kalbanti vengrė konduktorė ėmė tiesiog niršti, kad vagystė įvyko per jos pamainą. Keikdamasi bet kuriam rytų europiečiui puikiai suprantamų keiksmažodžių lavina, konduktorė surašė protokolą ir tėškė man pasirašyti.

Traukiniui ruošiantis sustoti, ji patikrino keleivių bilietus ir rado tris vyrus, kurie neturėjo kupė rezervacijos. Vengrė puolė ant jų šaukti, bet jie nesuprato angliškai (ar apsimetė). „Šiai poniai dingo fotoaparatas, o jūs be bilietų! Atidarykite krepšį“, – įsakė ji, rodydama į jų bagažą. Vienas iš „nelegalų“ pravėrė krepšio skyrių, pasklaidė daiktus ir vėl užvėrė. Visi trys tylėjo kaip žuvys, konduktorė prarado kantrybę ir tuo jos bandymas savarankiškai vykdyti teisingumą baigėsi.

Traukinyje jau buvęs lenkas konduktorius, paklaustas atsakė, kad su šiuo protokolu galiu eiti į policiją, bet nei vienas, nei kitas nesivargino paaiškinti mano teisių. „Ar rasiu policininkų stoties prieigose?“ – paklausiau, išlipdama Varšuvos Wschodnia stotyje. „Ne, reikės eiti į miestą“, – pasakė konduktorius. Kaip vėliau paaiškėjo, pamelavo, matyt, norėdamas atsikratyti vėją keliančia turiste.

Mieste nuėjusi į artimiausią policijos stotį, paaiškinau situaciją ir budintis pareigūnas paskambino vertėjui. Susitarėme, kada jis atvyks ir bus galima pateikti pareiškimą. Vertėjo teko laukti ilgai – nieko keista, kad policijos vertėjų pažadai gali būti tik preliminarūs: jie atvyksta tada, kai baigia ankstesnę užduotį. Kol laukiau, policijos nuovada gyveno įprastu ritmu: gyventojai ėjo registruoti dviračių, kad nepavogtų, spręsti nesumokėtos nuomos ir kitų klausimų. Kai atvyko vertėjas ir nuėjome rašyti pareiškimo, turėjau progą susipažinti su tokiais atvejais taikoma procedūra, o policininkės klausimai leido pavėluotai sužinoti, ką turėjau daryti aš, o ką – konduktorė:

• Jei nusikaltimas įvyko traukinyje, skambinkite 112, praneškite traukinio buvimo vietą ir numerį. Policijos pareigūnai tada įlips į traukinį kitoje stotyje ir apieškos keleivius. Paklausiau, kokie šansai susikalbėti su pareigūnais, paskambinus pagalbos numeriu šalyje, kurios kalbos nesuprantu. Vertėjas atsakė, kad turbūt menki. Tačiau vėliau perskaičiau patarimą labai aiškiai pasakyti savo gimtąją ar kitą mokamą kalbą arba paieškoti, kas galėtų padėti susišnekėti su operatoriumi.

• Konduktoriai neturi teisės atlikti kratos keleivių bagaže, jie turi kreiptis į policijos pareigūnus.

• Pagrindinėse stotyse paprastai yra policijos nuovados, specializuotos dirbti su nusikaltimais kelyje. Kodėl konduktorius melavo, neaišku.

• Policija privalo priimti pareiškimą dėl nusikaltimo. Taigi galite reikalauti vertėjo, kad jį pateiktumėte. Tiesa, negalite reikalauti, kad procedūra vyktų jums patogiu metu.

• Su pareigūnais per vertėją kalbatės klausimų-atsakymų formatu, bet pareiškimas surašomas kaip vientisas pasakojimas pirmu asmeniu („liepos 13 d. aš įlipau į traukinį...“), taigi atidžiai klausykite, kaip vertėjas išvers tekstą į jums suprantamą kalbą, ir įsitikinkite, kad nieko netrūksta ir nėra teiginių, kurių nesakėte.

• Užvedus bylą, jai suteikiamas numeris. Nurodydami jį, galėsite atsiųsti policijai papildomos informacijos (pvz., mano atveju, grįžus iš kelionės, namuose reikėjo susirasti fotoaparato dokumentus ir nusiųsti serijinį numerį).

• Jūsų prašys pasirinkti, ar sugavus įtariamąjį, patys dalyvausite ikiteisminiame procese ir teisme, ar patikėsite jums atstovauti šalies prokuratūrai.

• Nukentėję nuo nusikaltimo, būtinai kreipkitės į policiją, net jei atrodo, kad skriaudos atitaisyti nepavyks: vykstant tyrimui, transporto bendrovės, stotys ir pan. turės teisę peržiūrėti ir policijai perduoti saugumo kamerų filmuotą medžiagą, galbūt pateiksite įkalčių byloje prieš jau stebimą gaują, galų gale padėsite miesto, geležinkelių bei kitų institucijų administracijai turėti kuo tikslesnę nusikaltimų statistiką ir imtis atitinkamų priemonių. Kai atvykusi į Varšuvą draugei papasakojau, kas nutiko, ji prisiminė, kad labai daug jos draugų nukentėjo traukiniuose Budapeštas–Praha–Varšuva. „Ten dirba labai profesionalios gaujos, grupė draugų nė nepastebėjo, kaip keliems iš jų dingo mobilieji telefonai ir pinigai“, – pasakojo ji.

Nors įstatymai ir nusikaltimų aukų teisių reglamentavimas tarp ES šalių labai skiriasi, ES nustato tam tikras bendras taisykles. 2012 m. priimta Direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, nustato bendrus aukų pripažinimo, informavimo apie jų teises bei bylą, taip pat apsaugos standartus, užtikrina teisę į kompensaciją ir teisę į bylos nagrinėjimą kitoje šalyje.

Precedentą ES lygmeniu nustatyti aukų teisių standartus suteikė Europos Teisingumo Teismo (ETT) byla Cowan prieš Trésor, kurioje ETT išaiškino, kad britas turistas, nukentėjęs Prancūzijoje, turi teisę į tokią pačią kompensaciją, kaip ir šios šalies gyventojai. Teisę į kompensaciją po aukos mirties turi aukos šeimos nariai, įskaitant be vedybų kartu gyvenusius partnerius.

ES direktyva taip pat reikalauja, kad valstybės užtikrintų, jog visa informacija būtų aukai suprantama (tiek kalbos, tiek pateikimo prasme, skiriant ypatingą dėmesį vaikams ir asmenims su negalia). Aukos iš užsienio turi teisę į valstybėje galiojančias pagalbos aukoms programas, įskaitant psichologinę pagalbą. Valstybės taip pat įpareigojamos apmokyti pareigūnus atsižvelgti į aukų poreikius (daugiau informacijos apie bendruosius standartus čia (anglų k.).

Norėtųsi, kad niekam nereikėtų prieš kelionę galvoti ir planuoti, kaip nelaimės atveju gauti pagalbos. Tačiau turbūt svarbiausia pamoka – dėl vis glaudžiau koordinuojamų ES standartų kitose šalyse galime elgtis taip pat, kaip savoje: skambinti bendruoju pagalbos numeriu, tikėtis suprantamo bylos svarstymo ir susijusių paslaugų. Tik nusiteikite palūkėti užsiėmusių vertėjų.

Daiva Repečkaitė

Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Siųskite savo tekstą (lietuviškais rašmenimis, prisegtą kaip „Word“ ar pan. dokumentą) elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com.

 

Komentarai

Kitos naujienos

Vaikščiodamas su žemėlapiu turistiniais maršrutais nepajausi šalies pulso, nesužinosi, kaip gyvena vietiniai žmonės ir nepatirsi įdomių nutikimų, kurie išvers iš koto namie likusius draugus. „Workaway“ – pasaulinis tinklas, siūlantis keisti požiūrį į keliavimą ir pažinti kitas šalis dirbant. Tai nėra darbas griežtąja prasme, atlyginimo čia niekas nemoka, tačiau už kelias valandas savanoriško darbo, gali gauti lovą ir maisto, o tai juk jau visa ko pradžia.

Skaitytojai praėjusį mėnesį labiausiai įvertino tekstą apie kelionę pėsčiomis 800 kilometrų – „Camino de Santiago: 800 km pėsčiomis Ispanijos keliais ir pakelėmis“.

Tema: Kultūra

Mėlyna. Izraelyje mėlynos spalvos daug. Pavyzdžiui, daugelio namų durų staktos nudažytos skaisčiai mėlynai. Neatsitiktinumas. Tikima, kad mėlyna spalva saugo nuo nužiūrėjimo. Tačiau išgirdus vietinių pasakojimus, kaip, laikas nuo laiko, kur nors pakampyje vis nuduriamas koks tikėjimą afišuojantis žydas, ar pajutus tą nebylią įtampą, sukibirkščiavusią musulmono ir ultraortodokso žydo žvilgsnių sankirtoje, pasidaro aišku, kad vien mėlyna spalva šiuose kraštuose nepadės...

Tema: Politika

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!