Ilgas kelias bendro Europos patento link

Spausdinti Autorius: Ieva | 2012-12-20

Po beveik keturis dešimtmečius trukusių pastangų, praeitą savaitę Europos Parlamente pagaliau buvo patvirtinta bendro Europos Sąjungos patento sistema. Tiek ES institucijos, tiek ir dauguma ekspertų tai vertina kaip esminį lūžį ES inovacijų politikoje, kuris bus ypač svarbus mokslinius tyrimus atliekančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms bei mokslo institucijoms bei kels ES patentų konkurencingumą pasaulyje, ypač lyginant su JAV bei Japonija. Naujoji tvarka turėtų pradėti veikti 2014-ų sausio 1 dieną, kai ją ratifikuos bent 13 šalių (tarp kurių turės būti ir Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija).

Ligšiolinė situacija

Idėja apie bendro galiojimo patentą pirmą kartą pasigirdo dar 1957 metais, vos tik buvo sukurta Europos ekonominė bendrija. Nors tiek Bendrosios rinkos akte, tiek ir strategijoje „Europa 2020“ vienu pagrindinių prioritetų nurodytas žiniomis ir inovacijomis grindžiamos ekonomikos kūrimas, iki šiol susitarimo dėl bendro patento pasiekti nepavykdavo. Pagal ligi šiol galiojusią sistemą, asmenys galėdavo kreiptis į Europos Patentų organizaciją (ne ES institucija, vienijanti 27 ES nares ir 11 kitų valstybių), pateikiant paraišką anglų, prancūzų arba vokiečių kalbomis. Tačiau vien kreipimasis į šią instituciją apsaugos negarantuodavo: išradėjas turėjo atskirai pasirinkti šalis, kuriose patentas turėtų galioti. Kitaip tariant – siekiant, kad išradimas būtų saugomas konkrečioje šalyje, kiekvienoje jų tekdavo patentą registruoti atskirai pagal nacionalinius įstatymus. Dėl skirtingų kiekvienos šalies taikomų patento registravimo, apsaugos ir kasmetinių registracijos atnaujinimo mokesčių susidarė situacija, kai dešimties metų patento galiojimas vos 6-iose ES šalyse jau keturis kartus viršijo tokio patento kainas JAV, Japonijoje, ir kitose išsivysčiusiose ekonomikose. Siekiant, kad patentas galiotų visose 27-se ES šalyse, pareiškėjui tai atsieitų 26000–35000 eurų. Akivaizdu, kad mažoms ir vidutinėms įmonėms, bei daugumai fizinių asmenų ir mokslo įstaigų tokie kaštai veikdavo kaip barjeras, atbaidantis nuo ES teritorijoje galiojančio patento paraiškos pateikimo.

Vieningo patento veikimas

Dar 2006-ais metais Europos Komisija pradėjo konsultacijas su interesuotomis šalimis, siekdama geriau suprasti poreikius patentų politikoje. Iš daugiau kaip 2500 atsakymų, gautų iš verslo bei mažųjų ir vidutinių įmonių asociacijų, ekonomikos sektorių įmonių, patentų srities specialistų, valstybinių institucijų bei mokslininkų, išryškėjo poreikis tokios patentų sistemos, kuri skatintų inovacijų diegimą, tyrimus, lengvintų technologijų perdavimą bei mokslinių žinių sklaidą.

Dabartinį 2011-ais metais Komisijos pateikto pasiūlymo paketą sudaro trys elementai: reglamentas, kuriantis vieningai veikiantį Europinį patentą („vieningą patentą“); reglamentas, patvirtinantis patentų vertimo į kitas kalbas nuostatus; ir tarpvalstybinis susitarimas tarp šalių narių sukurti atskirą ir specializuotą Vieningą patentų teismą. Kaip ir anksčiau, bet kuris išradėjas turės Europos patentų organizacijai paraišką pateikti anglų, prancūzų arba vokiečių kalba, tačiau jei jis tai padarys nacionaline šalies kalba, vertimo išlaidos bus pilnai padengiamos mažoms ir vidutinėms įmonėms, fiziniams asmenims, nevyriausybinėms organizacijoms, mokslo institucijoms bei viešiems tyrimų institutams.

Svarbiausia sistemos naujovė ta, jog dabar, po paraiškos pateikimo, išradėjas nebeturės pats rūpintis atskirų šalių pasirinkimu bei jų nacionalinių reikalavimų išpildymu. Patento vertimu į kitas kalbas taip pat pasirūpins kuriama automatizuota  vertimo sistema. Patentų apsauga įsigalios 25-iose ES narėse -  Ispanija  ir Italija atsisakė prisijungti prie kuriamos sistemos, protestuodamos dėl pasirinktų paraiškos pateikimo kalbų (tiesa, šis faktas nėra toks jau keistas, žinant, jog ir visa ši bendro patento priėmimo gaišatis susidarė šalims nesutariant dėl kalbų sistemos bei vietos, kurioje turėtų įsikurti naujasis patentų teismas). Be sumažėjusios administracinės naštos pareiškėjams, skaičiuojama, kad patento registravimo kaštai jiems sumažės iki 5000 eurų.

Ar realu, kad naujosios sistemos dėka Lietuvos išradėjai pateiks daugiau patentų paraiškų? Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) – pagrindinės valstybės institucijos, atsakingos už Lietuvos inovacijų politiką - direktorius Arūnas Karlonas naująją sistemą vertina kaip labai geras naujienas Lietuvai. „Nėra abejonės, kad jei naujoji sistema, kaip žadama, net iki septynių kartų sumažins patentavimo mokesčius, Lietuva pateiks daugiau paraiškų dėl patento suteikimo. Kadangi mūsų ūkis remiasi smulkiomis ir vidutinėmis įmonėmis, dideli patentavimo kaštai šalies išradėjams iki šiol buvo svarbi kliūtis“, – teigė A. Karlonas.

Be suvienodinto poveikio bei naujos kalbų sistemos, labai svarbus ir trečiasis paketo ramstis – Vieningų patentų teismo įkūrimas. Planuojama, jog ši institucija veiks kaip bet kuris kitas teismas šalyse narėse, t.y., turės paklusti Europos Sąjungos teisei bei bus pavaldus Europos Sąjungos Teisingumo teismui. Prižiūrinčios institucijos, kuri turėtų išskirtinę jurisdikciją nagrinėti su patentais susijusius klausimus, svarbą, pabrėžia MITA direktorius A. Karlonas: „Tam, kad būtų pasiektas norimas efektas, labai svarbu užtikrinti sistemos įgyvendinimo priežiūrą, šiuo atvejų – ne tik sklandų Europos patentų organizacijos darbą, bet ir efektyvų teismo funkcionavimą.“

 

Parengė Ieva Kazakevičiūtė

 

 

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!