Lietuvos rezultatas diegiant inovacijas – antras Europos Sąjungoje

Spausdinti Autorius: Ieva | 2013-04-05

Praėjusią savaitę Europos Komisija paskelbė 2013 metų Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinės, dar vadinamos švieslente (angl. „Innovation Union Scoreboard 2013“), rezultatus, žyminčius geras naujienas Lietuvai. 2012-ais metais šalies inovatyvumo augimas viršijo 5 proc. ir buvo antras visoje Europos Sąjungoje.

Inovatorių kategorijos

Svarbu tai, kad švieslentėje atsispindi penkerių metų periodas, tad 2013-ų metų švieslentė iš tiesų pateikia 2008-2012 metų rodiklių vidurkius. Kiekvienoje rengiamoje švieslentėje vertinama šalių narių ir Kroatijos, Serbijos, Makedonijos, Turkijos, Islandijos, Norvegijos ir Šveicarijos mokslinių tyrimų sistema ir inovacinė veikla, remiantis 24-ių su inovacijomis susijusių rodiklių analize.

Pagal nacionalinius rezultatus, ES valstybės yra suskirstomos į keturias kategorijas: „inovacijų lyderėmis“ laikomos šalys, kurios gerokai viršija ES vidurkį, „inovacijų sekėjos“ – tos, kurios atitinka ES vidurkį, „nuosaikios inovatorės“ demonstruoja šiek tiek prastesnius nei ES vidurkis rezultatus, o stipriai nuo jo atsiliekančios šalys patenka į „menkų inovatorių“ kategoriją. Tarp rodiklių yra vertinamas naujų doktorantūros absolventų skaičius, bendras jaunimo su viduriniu išsilavinimu skaičius, mokslinių publikacijų gausa, taip pat išlaidos ir investicijos į mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą (MTTP), rizikos kapitalas, patentų paraiškų skaičius, technologiniai ir netechnologiniai inovatoriai, mažos ir vidutinės įmonės, kurios inovacijas kurias savo ištekliais, bei kiti.

Kaip ir ankstesnėse švieslentėse, visi 24 indikatoriai pasiskirsto į tris kategorijas: priemonės – pagrindiniai elementai, kurie padeda sudaryti sąlygas diegti inovacijas (žmogiškieji ištekliai, atviros, kokybiškos ir patrauklios mokslinių tyrimų sistemos, finansavimas ir rėmimas), verslo subjektų veikla – veikla, rodanti Europos įmonių novatoriškumą (verslo investicijos, bendradarbiavimas ir verslumas, intelektinė nuosavybė) ir rezultatai – rodikliai, pagal kuriuos galima spręsti, kokia inovacijų veiklos nauda visai ekonomikai (inovacijų kūrėjai ir ekonominis poveikis, įskaitant užimtumą).

Krizės poveikis inovatyvumo augimui

Šių metų švieslentės duomenys buvo ypač laukiami, nes buvo pirmieji, vertinantys inovacijų sektorių po ekonominės krizės smūgių. Kelios bendros išryškėjusios tendencijos atskleidžia, kad iki šiol aktyviai inovacijas diegusios šalys ir toliau gerino savo rezultatus, tačiau atotrūkis tarp valstybių tik augo. Kartu su Lietuva, didžiausią pažangą rodė Latvija ir Estija.  

Estija visoje ES padarė didžiausią progresą, demonstruodama 7,1% inovatyvumo rodiklio augimą. Lietuva, visgi, tapo pirmąja ES šalimi, sugebėjusi pereiti į aukštesnės kategorijos grupę (iš „menkų inovatorių“ į „nuosaikius inovatorius“).

Vertinant atskirus sektorius, labiausiai ES inovacijų augimą skatino smulkaus ir vidutinio verslo subjektų tarpusavio bendradarbiavimas, kasmet vidutiniškai augęs 7,9%. Taip pat augo ir licencijų ir patentų įplaukų iš užsienio (tarptautinių sandorių dalis už autorinius atlyginimus ir mokesčius už licencijas) ir bendrijos prekės ženklų rodikliai (atitinkamai 6,1% ir 5,2% kasmet). Visgi sudėtingesnė situacija buvo su rizikos kapitalu investicijomis, kurios krito vidutiniškai 3,1% kasmet – daugelis tai aiškina pakankamai akivaizdžiu krizės ir baimės investuoti argumentu. Taip pat 5,2% sumažėjo ir ne mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrai (MTTP) skirtų inovacijų išlaidos, t.y. visų įmonės inovacinių išlaidų dalis nuo apyvartos, išskyrus vidines ir išorines MTTP išlaidas. Kol kas bendras ES šalių progresas, vertinant jį nuo 2010-ais metais pradėtos įgyvendinti Europa 2020 strategijos, augo vidutiniškai 1,6%, ir yra laikomas nepakankamu – kaip jau minėta, stabilų progresą rodo tik aukščiausiai grupei – inovacijų lyderėms – priskiriamos šalys (išskyrus Jungtinę Karalystę). Tuo tarpu žemesniųjų grupių šalių rodikliai arba prastėjo (Maltos atveju augimas krito net 16%, Bulgarijos – 18,7%), o be Lietuvos ir Latvijos, juos pagerinti sugebėjo tik Slovakija, Italija ir Ispanija.

Laukiamas tolesnis Lietuvos progresas

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), pagrindinės valstybinės institucijos, atsakingos už Lietuvos inovacijos strategijos įgyvendinimą, direktorius Arūnas Karlonas prognozuoja tolesnį Lietuvos rezultatų gerėjimą.

„Svarbu atkreipti dėmesį, jog 2013-ųjų metų Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinėje atsispindi net penkerių metų laikotarpio rezultatai. Visgi jau 2012 m. keli vertinami rodikliai Lietuvoje pastebimai gerėjo, ypač išsiskyrė augantis patentinių paraiškų skaičius“, – teigė jis.

Paskelbus kvietimą teikti paraiškas Pramoninės nuosavybės teisių apsaugos projektų finansavimui gauti, MITA 2012 m. sulaukė net 92 paraiškų, iš kurių finansavo 86 (56 – išradimų patentavimo ir 30 – dizaino registravimo), skirdama  1,2 mln. litų valstybės paramos.

Palyginimui – 2011 m. metais MITA finansavo 14 projektų, kurių vertė siekė 231 tūkst. litų. 

 

Parengė Ieva Kazakevičiūtė

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!