Norvegijoje veikia ne ES, bet Jantės įstatymai

Spausdinti Autorius: Tomas | 2013-04-04

Jantelova arba Jantės įstatymas – tai idėja, pasak kurios, kolektyvinė valia yra žymiai svarbesnė už individualią sėkmę ir pasiekimus. Ši mintis įgavo pavadinimą rašytojo Akselo Sandemose dėka ir tarnavo kaip orientyras visiems, norintiems suprasti skandinavų valstybės valdymo logiką. Dažnai kyla įspūdis, kad Jantės įstatymas giliai įsišaknijęs į norvegų kolektyvinę sąmonę. Tačiau visiškai praranda prasmę kalbant apie tarptautinius santykius. Ypač svarstant stojimo į Europos Sąjungą klausimą.

1. Nemanyk, kad esi ypatingas

Šiuo metu Norvegija nėra visavertė ES narė, tačiau priklauso Europos ekonominei erdvei. Tokį patį statusą turi Šveicarija, Islandija, Lichtenšteinas. Šios keturios valstybės formuoja Europos laisvosios prekybos asociaciją. Galimybė laisvai prekiauti su likusia Europos dalimi turi savo kainą – Norvegijai buvo būtina suvienodinti standartus ir įstatymus su europiniais. Kalbame apie lygias teises bendroje rinkoje, vartotojų teisių apsaugą ar aplinkosaugą. Kaina nedidelė, atsižvelgiant į įplaukas, ateinančias iš eksporto į likusias Europos valstybes. Ypatingą statusą dar sustiprina galimybė laisvai reguliuoti žemės ūkį, žuvininkystę, muitus bei mokesčius, ko negali sau leisti Europos Sąjungos narės.

2. Nemanyk, kad esi toks svarbus, kaip mes

Norvegija gali dalyvauti ekspertinių grupių ir komitetų darbe, o ES teisę ji atidžiai išanalizuoja prieš pritaikant sau. Kartais tam prireikia ir parlamento pritarimo. Vis dėlto Norvegija nedalyvauja nei Europos Parlamento, nei Europos Komisijos balsavimuose, ji gali nebent teikti savo komentarus įstatymų projektams. Bet ar tai ką nors keičia? Sunku sau įsivaizduoti situaciją, kai Europos Sąjunga besąlygiškai reikalauja iš Norvegijos paklusnumo ir tam tikro teisinio reglamentavimo, net jei Stortingas (Norvegijos parlamentas) tam nepritaria. Juolab kad kalbame apie valstybę su aukštu gyvenimo standartu ir išsivystymo lygiu. Tad arba ES siūlomi pakeitimai ir taip tiks Norvegijai, arba ji tiesiog atsisakys juos įdiegti.

3. Nemanyk, kad esi protingesnis už mus

Priklausomai nuo požiūrio, gyvenimo kainos Norvegijoje byloja, kad ten gyventi labai gera, arba labai prastai. Kai duonos kepaliukas kainuoja apie 11 litų, o kava kavinėje tarp 10 ir 20 litų, lietuviams tai gali atrodyti per brangu. Vėlgi, pasak OECD, vidutinis norvego uždarbis yra apie 82 tūkstančiai litų per metus. Apie aukštą gyvenimo standartą byloja taip pat įvairūs gyvenimo kokybės indeksai. Žemės ūkio šalyje nedaug, o ne ką mažiau reguliuojamos Sąjungoje žuvininkystės Norvegija iš rankų paleisti nesiruošia. Kitaip tariant, įstojus į ES nukentėtų Norvegijos žuvininkystė. Nekalbant apie pajamas iš naftos...

4. Nemanyk, kad esi geresnis už mus

Akivaizdžiausias paaiškinimas, kodėl Norvegija neįstojo į Europos Sąjungą, yra pinigai. 1960-ųjų metų pabaigoje atradusi naftos išteklius Šiaurės jūroje valstybė labai išmintingai pritaikė savo įstatymus tokiam netikėtam laimikiui. Apie 80% siekiantys mokesčiai naftą išgaunančioms firmoms leido sukurti gerovės valstybę, o taip pat kaupti finansus „juodajai valandai“. Ant „petrodolerių“ pastatyta valstybė kraunasi kapitalą iš paklausos naftai ir jos produktams, tačiau laikosi skaidrumo principų ir, palyginti su tokiais gigantais kaip „Gazprom“ ar „British Petroleum“, kiek aukštesnių aplinkosaugos standartų.

5. Nemanyk, kad žinai daugiau už mus

Paskutinių apklausų duomenimis, tik apie 12% Norvegijos gyventojų norėtų, kad jų šalis įstotų į Europos Sąjungą. Netgi geriausiais laikais tas skaičius nesiekė pusės apklaustųjų. Turint minty euro krizę ir neaiškią ateitį, vargu ar galima tikėtis kitokių rezultatų. Apie politinį stabilumą jie šį bei tą išmano, mat jau 20 metų valdančiosios jėgos šalyje beveik nesikeičia, o nuo 1997-ųjų rinkimus laimi Darbo partija, valdžia besidalinanti su Progreso ir Konservatyviųjų politinėmis jėgomis. Taigi pačiai Europai nežinant, kur ji atsidurs po metų, galbūt ir prireiktų turtingos ir ramios Norvegijos. O ar Norvegijai reikia papildomos finansinės ir politinės naštos? Jokia politinė partija nedrįs skelbti referendumo dėl įstojimo į ES, kai praėjusius du kartus norvegai pasakė aiškų „ne“.

6. Nemanyk, kad esi svarbesnis už mus

Svarbų vaidmenį atlieka taip pat valstybės istorija. Norvegija ilgą laiką buvo priklausoma nuo savo kaimynių Švedijos ir Danijos. Todėl sugrįžti į panašią poziciją Norvegija dar nesiruošė, kas atsispindėjo 1972 metų referendumo rezultatuose. Tą patį dešimtmetį atėjęs ekonominis augimas ir nežymiai praūžusi naftos krizė tik sustiprino įsitikinimą, jog Sąjungos dar nereikia. Geografinė valstybės padėtis taip pat turėjo įtaką. Norvegija sekė Jungtinės Karalystės pavyzdžiu ir angažavosi tik į ekonominius projektus.

7. Nemanyk, kad kažką gerai išmanai

Ar Europos Sąjunga gali kažkuo pritraukti Norvegiją? Klausimas geras, ir kartu labai sunkus. Asmeniškai nematau jokios priežasties, kodėl jai būtų verta. Nors turtinga ir susivokusi, ji tikriausiai lygiomis teisėmis nestovėtų prie ES vairo greta Vokietijos.

8. Nesijuok iš mūsų

Tokią Norvegiją, kokią esame pratę matyti, kūrė stipriai homogeniška visuomenė. Ne paslaptis, jog tokiose bendruomenėse žmones labiau linkę mokėti aukštesnius mokesčius nei etniškai, tautiškai ir religiškai susiskaldžiusioje bendruomenėje. Socialinės lygybės ir visiško užimtumo principai tapo dominuojančia politine mintimi po Antrojo pasaulinio karo. Norvegams ją išlaikyti yra, tam tikra prasme, garbės reikalas. Net jei pasaulis kelia tam vis didesnius iššūkius.

9. Nemanyk, kad kažkam iš mūsų tu rūpi

Europos Sąjungos oficialusis šūkis tai Vienybė įvairovėje. Mokslo pasaulis nesutaria, ar heterogeniška visuomenė mažina socialinį kapitalą. Anot Roberto Putnamo, ryšys yra akivaizdus – kuo daugiau įvairovės visuomenėje, tuo pasitikėjimas mažėja. Tiesa, tokį požiūrį iš dalies neigia Kanados pavyzdys. Ten multikultūriškumas netrukdė vystyti gerovės valstybės, tačiau iki Šiaurės šalių lygio jai dar toli. Apie 13% Norvegijos gyventojų sudaro imigrantai, tačiau valstybės politika nedaug skiriasi nuo ES. Mieliausiai matomi specialistai ir išsilavinę asmenys bei prieglobščio ieškantys imigrantai. Taigi imigracijos politiką galime laikyti racionalia ir paskaičiuota. Įsileisti plačiu mastu visus norinčius europiečius nėra poreikio. Nebent turistiniais tikslais, pagal Schengeno erdvės sąlygas.

10. Nemanyk, kad gali mus kažko išmokyti

Akselas Sandemose pašiepė siaurą mąstymą ir kaimo kultūrą, siauras socialines normas ir ostracizmą. Tačiau reikia pripažinti, jog Jantės įstatymai neprarado savo aktualumo. Europos Sąjungai labiau reikia Norvegijos, nei Norvegijai Sąjungos. Aišku, viską galima aiškinti pinigais, tačiau šitaip būtų ignoruojama istorijos įtaką. Sakoma, jog Norvegija yra „trimis ketvirtadaliais“ Europos Sąjungoje. Kol kas galbūt to pakanka. Pabaigai paskutinė, vienuolikta, Jantės įstatymo taisyklė: Nemanyk, kad mes kai ko nežinome apie tave.

 

Parengė Tomas Marcinkevičius

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!