Europos Parlamentas demonstruoja raumenis: atmestas ES ilgalaiko biudžeto projektas

Spausdinti Autorius: Mantas | 2013-03-20

Šio mėnesio pradžioje žurnale „Europos Spalvos“ išspausdintame straipsnyje prognozavau, kad yra didelė tikimybė, jog Europos Parlamentas atmes šalių lyderių siūlomą ilgalaikio biudžeto projektą, kuris pirmą kartą istorijoje būtų mažesnis nei praėjęs. Praėjusią savaitę, kovo 13 dieną, taip ir atsitiko. Parlamentas nepateikė staigmenos ir dviejų trečdalių balsų dauguma atmetė Europos Vadovų Tarybos jiems ant stalo padėtą projektą. Nenuostabu. Šalių lyderiai visiškai ignoravo EP daugybę kartų išsakytą nuomonę, kad 2014–2020 metų ES biudžetas turi skatinti ekonominį augimą. O be didesnio išlaidavimo, jų nuomone, joks augimas nėra galimas. Šalių premjerai ir prezidentai nusprendė į EP nekreipti dėmesio. Tai tik dar labiau papiktino EP narius ir paskatino juos parodyti, kad su „po-Lisaboniniu“ parlamentu dar ir kaip reikės skaitytis. 

Prieš pasiūlytą projektą balsavo ir Lietuvos atstovai. Iš pirmo žvilgsnio, tai atrodo keistai, kadangi po ES valstybių lyderių pasiekto susitarimo įvairūs Lietuvos politikai, įskaitant Prezidentę Dalią Grybauskaitę, vienu balsu džiaugsmingai tvirtino, kad Lietuva išsiderėjo puikias sąlygas. Ir tai buvo visiška tiesa. Aukščiau minėtame straipsnyje buvau trumpai nupasakojęs pasiekimus: Lietuvai pavyko išsiderėti 4 mlrd. litų daugiau nei gavome 2007–2013 metais. Bendras ES finansinės paramos Lietuvai paketas didėja beveik 10 proc. ir sudarys 44,5 mlrd. litų. Gausime daugiau paramos iš Struktūrinių Fondų, nebus apriboti Ignalinos atominės elektrinės finansavimo terminai, didės tiesioginės išmokos žemdirbiams, turėsime galimybę gauti daugiau pinigų infrastruktūros (t. y. energetikos, transporto ir telekomunikacijų projektams). Tai kodėl gi Lietuvos europarlamentarai nesutiko su biudžeto projektu? Toks klausimas natūraliai kilo ir man, todėl neseniai Briuselyje to tiesiogiai pasiteiravau vieno Lietuvos EP nario padėjėjo. Jo atsakymas buvo toks: tikimės išsiderėti dar daugiau. 

Keturi Europos Parlamento reikalavimai 

Įdomu tai, kad netgi ne biudžeto dydis yra pabrėžiamas kaip esminė problema EP priimtoje rezoliucijoje, kuri atmetė pasiūlytą biudžeto projektą. Nors tą galima numanyti, EP nariai nebuvo įžūlūs ir to rezoliucijoje neakcentavo. Jie pažymėjo keturis esminius reikalavimus, kurie, anot EP Prezidento Martin Schulz, visi turi būti įvykdyti, jei ES valstybių lyderiai nori sėkmingai baigti derybas ir pagaliau turėti ilgalaikį ES biudžetą.

Pirma, valstybės narės turi sumokėti 14 papildomų milijardų, kurie padengtų 2012 metais neįvykdytus finansinius ES įsipareigojimus. Antra, EP nori daugiau lankstumo naudojant biudžeto pinigus per ateinančius septynerius metus. Žodžiu, biudžetą lydintys teisės aktai turi užtikrinti, kad pinigams būtų lengva judėti iš vienos eilutės į kitą bei iš vienų metų į kitus. Toks lankstumas užtikrintų, kad pinigai atsirastų ten, kur jų labiausiai reikia tam tikru metu. Reikia tikėtis, kad nesinorės labai lanksčiai tų pinigų išleisti kuo greičiau arba jų panaudoti netinkamiems tikslams. Trečia, EP nariai nori, kad Komisija įsipareigotų peržiūrėti ilgametį biudžetą po pusės termino, t. y. po trijų su puse metų. Žodžiu, jeigu krizė netyčia pasibaigtų ir ekonomika pradėtų sėkmingai augti, galima būtų leisti daugiau pinigų. Ketvirtas EP reikalavimas – surasti naujų būdų, kaip pritraukti daugiau pinigų į ES biudžetą. Konkretus pasiūlymas kol kas yra vienintelis – finansinių sandorių apmokestinimas. Įdomu, ką apie tokį pasiūlymą pasakys D. Cameronas? Nors ne, neįdomu, viskas aišku – jis niekada su tuo nesutiks. Ir to greičiausiai nepadarys joks kitas Jungtinės Karalystės Premjeras bent jau artimiausius 50–100 metų.

Tolimesnės derybos ir politiniai žaidimai

Dabar derybos prasideda nuo pradžių. Smagiausia bus EP atstovams, nes jie pagaliau (priėmus Lisabonos sutartį) pajuto savo galią. Martin Schulz teigia, kad tam tikri pasikeitimai būtini kiekvienu iš aukščiau paminėtų keturių klausimų. Jo teigimu, be sutikimo padengti iš 2012 metų likusius įsipareigojimus (pirmas reikalavimas), derybos net neprasidės. 

Balsavimas dėl ilgalaikio biudžeto buvo ypač jautrus klausimas centro-dešinės Europos Liaudies Partijai (angl. European People's Party – EPP), kurios narių kolegos vadovauja daugumai ES šalių vyriausybių. Ir vistiek – didžioji dalis EPP parlamentarų balsavo prieš ilgalaikio biudžeto projektą. Nenuostabu, kad dauguma vokiečių susilaikė arba balsavo už biudžetą. Juk jie dažniausiai yra Angelos Merkel (kurios pastangomis buvo priimtas „apkarpytas“ biudžetas) sąjungininkai arba bendrapartiečiai Vokietijoje. Artėjant Vokietijos Parlamento rinkimams prieštarauti savo idėjinei lyderei yra tikrai, tikrai nepatartina. 

Šiuo metu prie ES Tarybos vairo stovinti Airija atstovaus ES valstybes nares artėjančiose derybose su Europos Parlamentu bei Europos Komisija. Šios šalies pagrindiniai derybininkai yra nusiteikę optimistiškai. Jų planas yra pateikti naują biudžeto projektą EP svarstymui gegužės pabaigoje vyksiančioje plenarinėje Parlamento sesijoje. Taigi Airija tikisi patvirtinti biudžetą iki savo pirmininkavimo pabaigos. O jeigu ne, liepos ir rugpjūčio mėnesiai bus neįprastai aktyvūs Lietuvos pirmininkavimu besirūpinsiantiems valstybės tarnautojams ir politikams.

 

Parengė Mantas Pupinis

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!