Batkos klounados: kodėl diktatorius nemėgsta pliušinių meškučių?

Spausdinti Autorius: Dalia | 2012-08-10

Diktatorius nemėgsta netikėtumų ir improvizacijų. Visas brangiai kainuojantis autokratinis aparatas sustyguotas taip, kad jų nebūtų. Tad, ką daro diktatorius, jeigu į jo valdas iš dangaus parašiutais nusileidžia desantas... pliušinių meškučių su priminimais apie tai, ko jis nenori girdėti, ir nenori leisti išgirsti savo žmonėms, – žodžio laisvę?

Jis, pirma, neigia, kad taip buvo. Tada, kai akivaizdžių dalykų paneigti tampa nebeįmanoma – įširsta, iškoneveikia savo pareigūnus, tuos pačius, kurie buvo atsakingi, kad netikėtumų nebūtų, porą jų atleidžia, pasisvaido žaibais, pagrasina.

O tada pasinaudoja tuo kaip pretekstu atkeršyti tiems, kurie jau seniausiai mindo ant nuospaudos su savo priminimais apie demokratiją, kuri jam nepatinka, nes negarantuoja amžinos ir absoliučios valdžios.

Būtent toks pliušinių meškučių desantas iš Švedijos nusileido Aleksandro Lukašenkos kontroliuojamose žemėse. Situacija įkaito. Kietakaktis Baltarusijos vadovas, pasinaudodamas proga, išsiuntė lauk jam įgrisusį, demokratines vertybes išpažįstantį Švedijos ambasadorių Stefan‘ą Eriksson‘ą.

Baltarusijos žiniasklaida pateikė savo tiesą

Baltarusijos žmonėms valstybinė žiniasklaida situaciją paaiškino. Kaip rašė opozicinis Baltarusijos portalas Chartija 97, apie ambasadoriaus išsiuntimą pranešė televizijos kanalai Belarus-1 ir ONT. Baltarusiškoje „Panoramoje“ žinios apie S. Eriksson‘o išsiuntimą įsiterpė tarp naujienų iš Olimpiados ir žinių apie derliaus nuėmimą.

Uolūs žurnalistai, be užsienio reikalų ministro Sergejus Martynovo pranešimo, dar papildė reportažą prolukašenkinio analitinio centro EcooM vadovo Sergejaus Musiyenko pranešimais.

Baltarusijos valdžiai lojalus ekspertas žiūrovams dėstė, kad S. Eriksson‘as užsibuvo Baltarusijoje, kad jis nieko nepadarė dėl to, kad būtų pasiektas persilaužimas Baltarusijos-Švedijos ekonominiuose santykiuose.

Esą net ir tai, kad švediška IKEA dar neatėjo į baltarusių rinką, irgi yra S. Eriksson‘o kaltė. „Jis kiek įmanydamas bandė pakenkti mūsų šaliai. (...) Bandė sukelti konfliktą tarp mūsų šalių. (...) Užsiėmė ardomąja veikla mūsų šalyje“, – S. Musiyenk‘ą citavo portalas „Chartija 97”.

Reakcijos iš ES

Kitaip situaciją aiškino ES atstovai. Kaip socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Švedijos užsienio reikalų ministras Carl‘as Bildt‘as, diplomatas buvo išprašytas, nes „pernelyg palaikė žmogaus teises“.

Toks Baltarusijos poelgis sukėlė pasipiktinimą Švedijos diplomatijos vadovui. C. Bildt‘as teigė, kad „jis rodo režimo prigimtį“, ir pareiškė, kad „naujas Baltarusijos ambasadorius yra nelaukiamas Švedijoje“. Dviejų kitų diplomatų buvo paprašyta išvykti.

Netruko sureaguoti ir oficialusis Briuselis. Europos Sąjungos vyriausioji užsienio reikalų patikėtinė Catherine Ashton išreiškė susirūpinimą žinia apie Švedijos ambasadoriaus išsiuntimą.

„Šis sprendimas prieštarauja santykių tarp valstybių normoms. Europos Sąjunga ir Švedija yra sutarusios dėl Baltarusijos modernizavimo ir plėtros europietiškų vertybių, ypač demokratijos, žmogaus teisių ir vadovavimosi teise“, – teigiama C. Ashton pareiškime.

Vyriausioji užsienio reikalų patikėtinė pranešė, kad klausimas bus svarstomas Politikos ir saugumo komitete Briuselyje. Ir vėl Europos Sąjungos diplomatai spręs, ką daryti su paskutiniuoju senojo žemyno diktatoriumi, atsukančiam nugarą jam siūlomam meduoliui. ES Rytų partnerystė yra apie tai, kad jei būtų imtasi reformų, ant stalo būtų paklotas visas paketas kitų galimai įdomių ir praktiškai naudingų sprendimų.

Griebtis botago ir nusisukti nuo jo, paliekant vaduotis su savo bėdomis vieną su jo sąlyginiais draugais ryčiau ES? Yra manančių, kad tokia perspektyva tik dar labiau pablogintų padėtį.

Kova dantis už dantį irgi nėra kažkas iš principo naujo. Panašų vaizdelį jau matėme 1998 metais, kada A. Lukašenka norėjo iškeldinti JAV ir ES diplomatus iš aptvertos gyvenamosios teritorijos, kad pats ten galėtų įsikurti.

„EUobserver“ priminė tuometinius diktatoriaus aplinkos metodus pasiekti savo: buvo nutrauktas vandens tiekimas ir užvirinti vartai į JAV pasiuntinio rezidenciją. Ambasadoriai grįžo 1999 metais, po to, kai Baltarusija įsipareigojo gerbti tarptautinę teisę dėl diplomatinių teisių.

Diktatorių palauš humoras?

Meškučių akcijos sumanytojai iš Švedijos reklamos agentūros „Studio total“ tiki, kad jeigu A. Lukašenkos neveikia rimti argumentai, tada reikia jam per autoritetą kirsti humoru. Tai, tiesą sakant, yra tas ginklas, kurį ir pats A. Lukašenka žino, ir naudoja bendraudamas, pavyzdžiui, su užsienio žiniasklaida, kai į rimtus klausimus atsako juokais.

„Diktatoriai gali būti nekenčiami, niekinami arba bauginami. Vienintelis dalykas, ko jie negali išgyventi, tai būti išjuoktais“, – rašoma informaciniame meškučių akciją pristatančiame puslapyje.

Vedini savo idėjos liepos pradžioje jie lengvuoju orlaiviu atskrido į Baltarusiją ir išmetė iš lėktuvo 879 parašiutininkus – pliušinius meškučius su raginimais neriboti žodžio laisvės.

Prezidentas A. Lukašenka iš pradžių nenorėjo pripažinti, kad toks skrydis buvo ir kad šalies oro erdvė buvo pažeista. Tačiau vėliau jis surengė susirinkimą, per kurį iškoneveikė savo saugumo pareigūnus ir du vadus atleido.

„Tu esi ginkluotas klounas“, – viešą antausį diktatoriui per tarptautinę žiniasklaidą skėlė akciją suorganizavusi viešųjų ryšių kompanija.

Situacija nejuokinga

Tuo tarpu pačioje Baltarusijoje situacija yra nejuokinga. Remiantis Žmogaus teisių stebėjimo (Human right watch) organizacijos pranešimu, A. Lukašenkos valdžia tampa vis labiau represinė. Ji siekia susidoroti su disidentais.

Žmogaus teisių gynėjai, pilietinės visuomenės aktyvistai, yra nuolat persekiojami, jeigu išreiškia bent kokį nepasitenkinimo valdžia ženklą. Šimtai demokratiją palaikančių aktyvistų buvo nubausti administracinėms arba baudžiamosiomis sankcijomis, dažnai net nesant įrodymų apie padarytus nusikaltimus.

Baltarusijoje yra plačiai paplitę procesiniai sulaikytųjų teisių pažeidimai. Pavyzdžiui, netinkamas teisės į gynybą užtikrinimas.

Valdžia primeta naujus įstatymus, dar labiau ribojančius asociacijų ir susirinkimų laisvę. Nepriklausomos žiniasklaidos beveik nėra, išskyrus nedidelį kiekį internetinių šaltinių.

Parengė Dalia Plikūnė

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!