Į Vengriją grįžo TVF ir ES derybininkai, o į Lietuvą ir neužsuko

Spausdinti Autorius: Vija | 2012-08-08

Nors po kelių savaičių bus dveji metai, kai gyvenu Vengrijoje, šis kartas yra turbūt pirmasis, kai apie ją rašau. Nes pamačiau, kad ES ir TVF misija vėl grįžta į Vengriją ir mėgins pratęsti derybas dėl pinigų. 

O juk tas neklaužada „trečias brolis Jonas“ galėjome būti ir mes, o ne vengrai.

Tarp Lietuvos ir Vengrijos esu pastebėjusi keistų panašumų – pradedant kultūriniais-istoriniais, baigiant dabartine krize ir politika.

Lietuva su Lenkija sudarė bendrą respubliką Žečpospolitą, kurioje lietuviu kalba buvo laikoma „prasčiokų“ ūkininkų kalba, o lietuviai bajorai rinkosi kalbėti lenkų kalba ir keitė pavardes į lenkiškas, laikydami tai bajoriškumo įrodymu. Vengrija priklausė Austro-Vengrijos imperijai, kur vokiečių kalba buvo aukštuomenės kalba, o vengrų kalba liko prasčiokams, kol devynioliktajame amžiuje požiūris pradėjo keistis.

Mes save laikome pesimistais ir manome, kad pirmaujame pasaulyje pagal savižudybių skaičių. Vengrai mano visiškai tą patį.

Panašiai kaip ir jie, mes beprasidedant krizei buvome pavargę nuo tuometinių valdžioje buvusių politikų ir norėjom permainų. Krizei jau šienaujant Lietuvą, bet dar nepasirodžius oficialioje statistikoje, dar girdėjome, kad „krizės nebus“. Vengrai vis dar niršo dėl 2006 metų spaudai nutekinto tuometinio premjero socialisto privačiai išsakyto prisipažinimo „Mes viską sumovėme. Ne truputį, o daug. <...> Akivaizdu, mes melavome ir melavome pastarąjį pusantrų metų“.

Ir mes, ir vengrai krizei besiūbuojant balsavome už konservatorius. Tačiau čia mes išdidžiai nepaprašėme TVF paramos, net kai krizė buvo mus labai užspaudusi, o vengrai sugeba TVF taip įerzinti, kad šie palieka Budapeštą nebaigę derybų.

„TVF išvyko pas Jėzušką“

Pagal vengrų laikomąsi tradiciją, jie kalėdines dovanas atveria gruodžio 6 dieną, Šv. Mikalojaus dieną. O tą dieną dovanas neva neša ir mažasis Jėzus, arba tiesiog Jėzuška (vengr. Jézuska).

Kai pernai prieš Kalėdas TVF bei Europos Komisijos delegacijos susikrovė lagaminus ir nebaigusios derybų dėl naujų šalies Vyriausybės reformų, o žurnalistai paklausė, kodėl jie išvyko, „TVF delegacija grįžo namo susitikti su Jėzuška“, atsakė valdančiosios partijos „Fidesz“ parlamentaras ir jų frakcijos vadovas parlamente vadovas Janosas Lazaras.

Prabėgus pusmečiui, skolintojai sugrįžo. Viena mano pažįstama vengrė juokėsi, kad kur jau negrįš, nes kalbama apie tai, kaip Vengrija turėtų grąžinti skolas fondui, o ne skolintis. Jie nori savo pinigų. Ar jie atgaus, vengrė nebuvo tokia tikra, tik nurodė, kad šiuo metu vengrai jau išlaidauja rekonstruodami visą aikštelę aplink parlamentą, kad atrodytų kaip prieš šimtmetį. Aš tuo tarpu prisiminiau, kad Lietuvoje krizei įsivažiavus apie statybas turėjome pamiršti, be to, turėjome pamiršti ir apie gatvių apšvietimą, nes vardan taupymo buvo išjungtas kas antras žibintas. Tuo tarpu Vengrijoje centro rajonuose naktimis plaunamos gatvės, laistomos gėlės ir medžiai, kurių visur prisodinta.

Budapešte metro važiuoja kas tris minutes, autobusų ir tramvajų beveik netenka laukti, o vietoj jau turbūt visoje Europoje esančių automatinių bilietų tikrinimo sistemų prie kiekvieno įėjimo į metro stovi du–trys žmonės (mokesčių mokėtojų išlaikomi darbuotojai, atliekantys jau seniai nebūtiną darbą). Viešojo transporto bendrovė periodiškai bando bankrutuoti, kol... savivaldybė „nepaskolina“ dar pinigų.

Taip, pasak mano pažįstamos, Vengrijoje buvo elgiamasi dar nuo sovietų laikų – daug išlaidaujama, statoma, puošiama skolon, o kai baigiasi pinigai, gūžčiojama pečiais ir laukiama, kol kas nors išgelbės. Jos nuomone, tai, kad pastarosios krizės metu į TVF ir Europos šalių anksčiau buvusius dvišalius santykius kaip trečiasis partneris įsitraukė ir Komisijos atstovaujama ES, gali tik sustiprinti vengrų jausmą, kad juos dar ir dar kartą išgelbės. Mat ES juk negali leisti šaliai bankrutuoti.

Tuo tarpu Lietuvoje laikomasi nuomonės, kad skolindamiesi iš TVF parodytume, jog nesugebame susitvarkyti šalies viduje, todėl planuojant išlaidas reikėtų elgtis atsakingai, kad išvengtume paskolų nepalankiomis sąlygomis.

Pati esu už drausmingą fiskalinę politiką ir gerai tvarkomus finansus, bet gyvendama Vengrijoje nematau, kad jie už savo platų gyvenimą būtų pamokyti, o mums, esantiems taip daug drausmingesniems už juos, būtų labai žymiai atlyginta. Laikas turbūt parodys. 

 

Parengė Vija Pakalkaitė

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!