Galingiausia Europos valstybė pradeda kalbėti tvirtesniu balsu

Spausdinti Autorius: Mantas | 2014-02-28

„Vokietijos nacistinė ir komunistinė praeitis negali būti naudojama kaip pasiteisinimas dėl tarptautinių įsipareigojimų taikai ir saugumui nevykdymo. Šiandieninė Vokietija yra geriausia, kokią pasaulis kada nors žinojo. Joje veikia tvirta demokratija, ji yra patikimas partneris ir sąjungininkas kitoms Vakarų valstybėms. Būtent dėl to Vokietija turėtų jausti atsakomybę už tarptautinės sistemos stabilumą ir į kilusių konfliktų sprendimą įsikišti anksčiau, tikslingiau bei apsiimti didesnį vaidmenį juos sprendžiant.” Tokius žodžius neseniai vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje pasakė Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas.

Griežtėjanti užsienio politika

Bene įtakingiausias pasaulyje strateginių tyrimų centras „Stratfor”, kuris dažniausiai yra pakankamai geras „lakmuso popierėlis” kintančioms nuotaikoms dėl karščiausių tarptautinių klausimų stebėti, neseniai išplatino analizę, teigiančią, kad Vokietijos užsienio politika tampa griežtesnė. „Stratfor”, kaip ir keletas kitų tarptautinės politikos autoritetų, pro akis nepraleido ir praėjusių metų Vokietijos biudžeto skaičių, kurie nurodė išlaidų gynybai didėjimą. Atrodo, ilgai besikračiusi Europos lyderio vaidmens - greičiausiai didele dalimi dėl savo gėdingos praeities - ši itin geroje geopolitinėje situacijoje esanti valstybė, kuri taip pat nestokoja ir ekonominių pajėgumų, pagaliau ryžosi prisiimti didesnę atsakomybę už stabilumą, taiką ir gerą ekonominę padėtį Europoje.

Pastarieji įvykiai Ukrainoje patvirtina Vokietijos požiūrio į užsienio politiką kaitą. Frankas Walteris Steinmeieris buvo vienas iš Europos užsienio reikalų ministrų kartu su lenkų ir prancūzų kolegomis vykusių gesinti aistrų ir pasirašinėti susitarimų Ukrainoje. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po tokių Vokietijos veiksmų nepagailėjo aštrių žodžių ne tik Europos Sąjungai, bet ir konkrečiai Vokietijai. Kanclerė Angela Merkel laikėsi šaltai - paskambino Putinui telefonu ir pasakė, kad Europa sieks išspręsti Ukrainoje kilusią krizę ir padėti opozicijai susitarti su valdžia. Po savaitės ji taip pat paskambino Julijai Tymoshenko ir pasveikino išėjus į laisvę. Kiek suprantu, Putinas tuo patenkintas nebuvo.

Pagrindinės priežastys - JAV pasitraukimas iš regiono ir nesusipratimai dėl šnipinėjimo

Kodėl keičiasi Vokietijos elgesys tarptautinėje arenoje? Viena pagrindinių priežasčių - Jungtinių Amerikos Valstijų pasitraukimas iš regiono. JAV piliečiai pavargo kariauti, o prezidentas - apskritai daugelio jau pripažįstamas kaip minkštoka asmenybė - nesusitvarko ir su vidinės politikos problemomis. Mažiau dėmesio lieka pasaulio problemų sprendimui. Žinoma, JAV dar tikrai nesiruošia atsisakyti savo „pasaulio policininko” rolės, ir ačiū Dievui, tačiau mažesnis dėmesio skyrimas pasaulio saugumui verčia susidėlioti prioritetus. Šiuo metu JAV yra svarbiausia balansuoti prieš didėjančią Kinijos galią bei reaguoti į problemas kylančias Vidurio Rytuose, kurias jiems daugiausiai kelia Iranas. Todėl Europoje atsiveria šiokia tokia saugumo spraga, kurią kažkas turi užpildyti, ypač turint galvoje balansavimą prieš Rusiją, kuri visai nenusiteikusi atsisakyti jai būdingos agresyvios užsienio politikos. Taigi, tą tuštumą bando užpildyti Vokietija.

Kita priežastis - pastarųjų mėnesių JAV ir Vokietijos nesutarimai dėl šnipinėjimo bei pašaipus JAV požiūris į Europą apskritai. Turiu omenyje pasirodžiusias žinias apie pačios kanclerės telefono pokalbių klausymąsi bei JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojos Victorios Nuland ištartą frazę „fuck the EU”, kai vienas iš jos darbuotojų paklausė, ar reikėtų tikėtis pagalbos iš ES sprendžiant krizę Ukrainoje.

Įtakingas Vokietijos žurnalas „Der Spiegel” pranešė, kad Merkel buvo „įniršusi”, kai sužinojo apie tokius aukštos JAV pareigūnės žodžius. Vienas Merkel partijos atstovas apie JAV atsiliepė taip: „jie yra lyg kaubojai, kuriems suprantamos tik laukinių vakarų taisyklės“. Ir iš tiesų taip gali pasirodyti. Dar praėjusiai metais, kai Snowdenas pirmąkart atskleidė purvinus amerikiečių darbelius, pirmoji Obamos reakcija buvo štai kokia: visi taip daro. Rimtai? Ir tai yra pirmieji žodžiai, kuriuos jūs norite pasakyti šnipinėjamiems sąjungininkams, pone prezidente? Kaip dėl „atsiprašau“?

Po tokio elgesio Merkel nusprendė, kad ji reaguos į kaubojų iš Amerikos veiksmus ir, nors su jais per daug pyktis nesirengia (to nieku gyvu nereikėtų!), kartu su ES sąjungininkais ji nusprendė kurti atskirus ES interneto serverius, prie kurių priėjimo JAV neturėtų. Dar daugiau, Vokietijos kanclerė taip pat užsiminė ir apie radikalesnes prieš JAV nukreiptas kontržvalgybos priemones. Tačiau to jau būtų kiek per daug - vis tik JAV ir Vokietija būtinai turi likti patikimais sąjungininkais norėdami užtikrinti Vakarų civilizacijos saugumą.

Angela Merkel įsitvirtina kaip nepajudinama lyderė

Paskutinė į galvą šaunanti Vokietijos užsienio politikos agresyvėjimo priežastis yra gana užtikrintas Angelos Merkel įsitvirtinimas Vokietijos valdžios viršūnėje. Ką ten Vokietijos, ir visos Europos! Pavyzdžiui, dabar Merkel važinėja po Europą ir agituoja ES valstybių vadovus naujuoju Komisijos prezidentu skirti buvusį Eurogrupės prezidentą Jeaną Claude‘ą Junckerį. Ir visiems, atrodo, tai yra savaime suprantamas dalykas - Komisijos prezidento pavardę labiau lems Merkel norai nei Europos rinkėjų balsai. Vokietijos įsitraukimas į ES reikalus veda į dar vieną įdomų klausimą: ar Vokietija iškils kaip ES lyderė, ar vėl kaip atskira supergalia, vedama savų interesų? Prisimenant pastarojo šimtmečio istoriją (kai kurių iš mūsų seneliams netgi tiesiogiai), pirmojo varianto norėtųsi labiau.

Kai pradedi tikėti savo galia, norisi visiems vadovauti, pradedi manyti, kad pats asmeniškai esi atsakingas už, mažų mažiausiai, Europos likimą. Daug gerų politikų su tokiu tikėjimu nuėjo šunkeliais. Reikia tikėtis, kad Angela Merkel ir jos Vokietija šiomis pėdomis nepaseks.

Mantas Pupinis

Komentarai

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!