Dar vienas bandymas „parduoti“ ES europiečiams – Europos piliečių metai

Spausdinti Autorius: Mantas | 2013-01-07

Pastaruoju metu atrodo, kad daugelio Europos Sąjungos problemų sprendimu galėtų tapti vieninga europietiška politinė tapatybė, kurios nėra. Jei egzistuotų Europos tauta, greičiausiai nekiltų problemų perskirstant pinigus iš tų, kuriems sekasi gerai, tiems, kuriems tuo metu nesiseka. Taip pat sukurtumėm Europos vyriausybę, kuri galėtų pasaulio finansų rinkose skolintis mūsų visų vardu, o Europos skolos vertybiniai popieriai būtų labai patikimi, kai už juos laiduotų visa Europa. Išbristume iš ekonominės krizės! Tai pat iš mirties taško pajudėtų Bendrosios saugumo ir gynybos politikos kūrimas. O šią politiką, atrodo, visi apskritai pamiršome. Bet neturime Europos tapatybės. Toks politinis gyvūnas kaip „europietis“ neegzistuoja, nors ir turime tokią koncepciją kaip „Europos pilietybė“. Suprasdami aukščiau išvardintas problemas ir bendros europietiškos tapatybės potencialą jas sprendžiant, Europos politiniai lyderiai nusprendė 2013 metus paskelbti Europos piliečių metais (angl. European Year of Citizens). Žinoma, jie daro ambicingą prielaidą, kad šaltas teisinis „Europos pilietybės“ konstruktas padės sukurti bendruomeniškumo jausmą, kažką savo ir artimo visiems europiečiams. Tai, kas vėliau galėtų tapti bendra politine tapatybe. 

Europos piliečių metai 

Jau nuo 1983 metų ES kasmet vykdo iniciatyvą „Europos Metai“ norėdama išryškinti tam tikrą visoje Europoje aktualią temą ar problemą ir sutelkti ES institucijas, nacionalinio lygmens bei savivaldybių politikus ir valstybės tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir kitus turinčius interesą veikėjus įvairių veiklų, susijusių su ta tema, organizavimui. Tema visada yra pasirenkama pagal tai, kas Komisijai ir ES politiniams lyderiams tuo metu atrodo aktualiausia. Prieš kurį laiką Eurobloge rašiau straipsnį apie tai, kad 2012 metus ES buvo paskelbusi Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais. Šiemet ES nusprendė prisiminti Europos pilietybės koncepciją. Tam būtent 2013-ieji buvo pasirinkti neatsitiktinai. Europos Sąjungos pilietybė kaip teisinė sąvoka buvo sukurta 1993 metais pasirašytoje Mastrichto sutartyje. Taigi šiemet bus minimas Europos pilietybės dvidešimties metų gimtadienis. 

Esminis Europos piliečių metų tikslas yra padėti įvairių Europos šalių gyventojams (arba „vyrams ir moterims“, kaip paskutiniu metu mėgsta pabrėžti ES, lyg tai nebūtų savaime suprantama) geriau suprasti, kokias teises ir pareigas jiems suteikia ES pilietybė. Komisija yra įsitikinusi, kad toks geresnis supratimas padėtų piliečiams produktyviau įsitraukti į ES demokratinius procesus ir sukurtų norą tą daryti. Praktiškai tai turbūt atsispindėtų tiek didesniu balsavimo aktyvumu Europos Parlamento rinkimuose, tiek geresne europiečių nuomone apie ES bei jos svarbos supratimu jų gyvenimams (šie dalykai tradiciškai tikrinami pasitelkiant Eurobarometro apklausas). 

ES lyderiai yra įsitikinę, kad šie Europos Metai turėtų itin stipriai orientuotis į kiekvieną europietį jam artimiausioje aplinkoje. Todėl svarbiausi šiemet bus nacionaliniai, regioniniai ir vietos renginiai, kuriuose tiesiogiai galėtų dalyvauti kuo daugiau ES piliečių. Taip pat tradiciškai bus rengiami atidarymo bei uždarymo renginiai ir konferencijos, kuriose pilietybės sampratą ir jos ateitį aptars ekspertai bei politikos formuotojai. Europos Komisija vadovaus ES lygmens komunikacijos kampanijai, kuri įvairiais būdais (atskiras internetinis puslapis visomis ES kalbomis, socialinė žiniasklaida, specialiai šiems metams sukurtos komunikacijos priemonės bei žinutės ir t. t.) stengsis supažindinti kuo daugiau žmonių su ES pilietybės teikiama nauda. 

Renginiais bus siekiama trijų pagrindinių tikslų. Pirma, supažindinti europiečius su ES pilietybės teikiama nauda ir visų pirma – su galimybe gyventi ir dirbti bet kurioje ES šalyje. Antrasis tikslas – paskatinti diskusijas apie kliūtis, kurios neleidžia europiečiams pilnai naudotis pilietybes teise. Trečia, Europos piliečių metai stengsis paskatinti europiečius aktyviai diskutuoti apie ES politiką bei problemas skirtingose srityse bei konkrečiais veiksmais įsitraukti į politinę veiklą siekiant savų interesų (visų pirma, per neseniai sukurtą Europos piliečių iniciatyvos instrumentą). 

Kas yra ES pilietybė? 

Diskutuojant apie ES kaip vieningo politinio darinio ateitį dažnai yra suplakami du terminai: Europos tapatybė ir ES pilietybė. Nors šie terminai yra stipriai susiję, būtina suprasti, kad Europos tapatybė yra neapibrėžta (o gal neapibrėžiama?) sociologinė ar filosofinė konstrukcija, kai ES pilietybė yra konkreti teisinė norma, įrašyta ES sutartyse (konkrečiai – Mastrichto sutartyje). Yra keturios teisės, kuriomis kiekvienas iš mūsų gali naudotis būdamas ES piliečiu. Pirma, teisė laisvai keliauti ir gyventi ES. Antra, teisė balsuoti ir būti išrinktam ES rinkimuose bei savivaldybių tarybų rinkimuose tuose miestuose, kuriuose tuo metu gyvename. Trečia, teisė gauti diplomatinę apsaugą bei konsulines paslaugas iš bet kurios ES valstybės ambasados, jei tam tikroje valstybėje nėra mūsų valstybės ambasados. Ketvirta, teisė paduoti peticiją Europos Parlamentui bei skųstis kitoms ES institucijoms, jei mūsų teisės yra pažeidžiamos. ES pilietybės įsteigimas, be kita ko, suteikė itin svarbią galimybę savo valstybėse diskriminuojamiems žmonėms ieškoti pagalbos ES lygmeniu. 

Įdomu tai, kad ES pilietybės samprata buvo sukurta labai mechaniškai palyginus su tuo, kaip pilietybės sampratos atsirasdavo tautinėse valstybėse, kur jos dažniausiai būdavo vieningos politinės tapatybės padarinys. Yra atlikta nemažai tyrimų socialiniuose moksluose (ypač teisės srityje), rodančių, kad ES pilietybė teisiškai yra ES vieningos rinkos idėjos produktas. Netgi kuriant ES pilietybės teisinę bazę, dauguma teisės aktų, reglamentuojančių ES vieningos rinkos veikimą, buvo tiesiog perdaryti iš kalbančių apie prekes ir paslaugas į kalbančius apie žmones. Taigi, kai vieninga rinka suteikė galimybę visoje Europoje laisvai keistis prekėmis ir paslaugomis, ES pilietybė suteikė galimybę ES žmonėms be jokių apribojimų judėti ES viduje. Dabar ES integracijos šalininkai mėgina suteikti šiai teisinei pilietybės konstrukcijai idėjinį turinį, kuris galbūt taptų pagrindu bendrai tapatybei. Europos piliečių metai taps iki šiol bene didžiausio masto bandymu tą padaryti.

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!