Didelis, storas Europos piliečio simbolis

Spausdinti Autorius: Ieva | 2013-01-09

Dar prieš Kalėdas prasidėjusi istorija apie iškilaus prancūzų aktoriaus Gerard Depardieu išsikraustymą iš Prancūzijos ir net pilietybės atsisakymą iki šiol kursto aistras bei skaldo visuomenę Prancūzijoje. Šis straipsnis – savotiška trečia Manto ir Dalios straipsnių „serija“, kurioje man maga panagrinėti, kokios dar srovės slypi po šia Depardieu istorija, ir ar labiau ironiškai, ar teisingai skamba jo žodžiai „Aš – tikrasis europietis, pasaulio pilietis“.

Pajamų mokesčiai turtingiesiems

Vienas iš pagrindinių arkliukų, kurį pasikinkęs į pergalę rinkimuose išjojo dabartinis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande, buvo išties baugiai skambantys 75 % pajamų mokesčiai visiems, kurių metinės įplaukos viršija 1,3 milijonus eurų. Kai kurios paskutinio meto antraštės Prancūzijoje truputį primena net didžiąsias emigracijos iš Lietuvos bangas, skelbdamos: „Paskutiniai iš šalies išvykstantys mokesčių mokėtojai – nepamirškite išjungti šviesos“. Yra nuomonių, jog Prancūzijos socialistai būtų galėję tuos pačius 75 % pasiekti keliais skirtingais mokestiniais barjerais turtingiesiems, o ne garsiai eskaluodami visą sumą, sukeliančią staigų ir visiškai suprantamą pasipiktinimą. Pats F. Hollande tokias mokesčių aukštumas yra pavadinęs „simboliniu“ sprendimu – tačiau verta susiprasti, kad tokie „simboliai“, jei ir padeda laimėti rinkimus, nebūtinai vėliau pasitarnaus šalies gerovei.

Tai patvirtinančius skaičius pateikia ir Didžioji Britanija: 2009–2010 metais galiojusius 50 % mokesčius pakėlus iki 60 %, mokesčius mokančių milijonierių šalyje per metus sumažėjo 60 %, t. y., nuo 16000 iki 6000 2010–2011 metais. Ir aš, tiesą sakant, nemanau, jog kas nors galėtų už tokį sprendimą smerkti žmones, dėjusius visas pastangas, kad jų pajamos perliptų septynių ženklų skaičių.

Milijonierių emigracija

Pirmosios antraštės, skelbusios apie G. Depardieu išsikraustymą už vos 800 metrų į Belgijos Nechin kaimelį, smerkė aktorių už jo užmačias vengti mokesčių. Viskas nuėjo tiek toli, kad net Prancūzijos ministras pirmininkas Jean-Marc Ayrault viešai išvadino Depardieu poelgį „apgailėtinu“ ir „nepatriotišku“. Į tai daugybę apdovanojimų laimėjęs aktorius atsakė paprastai: jis dirbęs nuo 14 metų, o Prancūzijai jau yra sumokėjęs virš 145 milijonų eurų mokesčių, ir nemanąs, kad valdžia galėtų sankcionuoti bet kokius žymesnius piliečių pasiekimus. Verta atkreipti dėmesį, kad Obelikso vaidmenį atlikusio aktoriaus kolega Christian Clavier, tame pačiame filme vaidinęs Asteriksą, jau kurį laiką gyvena Londone, taip pat pasielgė ir nemažai kitų aktorių bei įžymybių. Ko vertos vien rugsėjo mėnesio naujienos, kai apie savo paraišką gauti Belgijos pilietybę paskelbė turtingiausias Prancūzijos žmogus Bernard Arnault! Priminsiu, kad jis yra generalinis direktorius LVMH grupės, kuriai priklauso ir Christian Dior bei Louis Vuitton...   

Jaunimo emigracija

Beje, ne tik Prancūzijos turtuoliai bėga iš šalies į kaimyninę Belgiją. Vis labiau ryškėja jaunų prancūzų emigracijos tendencijos, kadangi Belgijoje jie tikina randą nepalyginamai geresnes sąlygas įsidarbinti ar bent gauti naudingą stažuotę. Nuo 2009 iki 2011 metų Belgijoje gyvenančių Prancūzijos piliečių skaičius išaugo nuo 34 000 iki 50 000. Ką tik studijas Prancūzijoje baigę jaunuoliai dalinasi istorijomis, kaip atvykę į Belgiją vos per porą dienų sugeba pasirašyti darbo pagal specialybę sutartis. Be to, Belgijoje jų pečius slegia gerokai lengvesnė ekonominė našta: remiantis 2011 metais atliktais pragyvenimo kaštų tyrimais, Paryžius užima 27 vietą, o Briuselis – vos 62. Tarp aukščiausias gyvenamojo ploto nuomos kainas išlaikančių Europos miestų Paryžius įvardytas 6, o Briuselis – 26 miestu.

ES pilietybės esmė?

Natūralu, kad žuvis ieško, kur giliau. Lietuviai ir lenkai išsilakstė į Didžiąją Britaniją bei Skandinaviją, štai migruoja net mūsų akimis patenkintais turintys būti prancūzai. Kyla du klausimai – vienas iš piliečio, kitas – iš pačios ES perspektyvos: ar būtent tokia emigracija ir yra ES inžinierių programuotas naudojimasis ES pilietybe? Ar tokių mokestinių salų susidarymas tik dar kartą neparodo kuo didesnės centralizacijos poreikio? Nenuostabu, jog žmonės, kurių pajamos nesiekia išsvajoto milijono eurų, nėra patenkinti iš šalies neva bėgančiais turtingaisiais. Neskamba skaniai, kai tik tokiais atvejais išsitraukiamos ir patriotiškumo bei tėvynės sąvokos. Tad peršasi paradoksali išvada, jog šiuo atveju būtent centralizacija išspręstų tokių „patriotų“ godas, kadangi suvienodinus sąlygas visose šalyse, gyvenamąją vietą jau tikrai būtų galima rinktis pagal tai, kur dangus vaiskesnis ar giminės šaknys skambiau šaukia. Bet ir vėl – juk auganti centralizacija irgi yra vadinama nacionalinio identiteto atsisakymu bei patriotiškumo žlugimu! Sunku spręsti bet kokius klausimus, kai ekonominiai poreikiai persipina su morale ar jausmais, ir vienu sprendimu norima patenkinti ir vienus, ir kitus. Sunku, tačiau vis taip pat įdomu stebėti, kaip tai vyksta. 

 

Parengė Ieva Kazakevičiūtė

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!