„Facebook“ vartotojų rašomos ES Konstitucija, direktyvos ir reglamentai. Nerealu?

Spausdinti Autorius: Vija | 2012-11-19

Europos Sąjungos studijose būna kalbama apie „demokratijos deficitą“ Sąjungoje ir tai, kaip jį sušvelninti. Kadangi Europos Komisijoje (kurios piliečiai nerinko, bet jos sprendimai jiems taikomi) „demokratijos deficito“ strėlės skraido dažnai, Komisija laikas nuo laiko pateikia siūlymų, kaip sumažinti tą deficitą, o visą ES padaryti patrauklesnę piliečiams.

Čia tinka analogija iš darbo rinkos. Vienas iš būdų motyvuoti darbuotojus yra ne tik didinti jiems atlyginimą (ypač, kai dėl finansinių sunkumų tos algos didinti nėra iš ko), o sudaryti darbuotojams pagrįstą įspūdį, kad ir jie dalyvauja sprendžiant įmonės ar įstaigos likimą, įtraukti darbuotojus į valdymo procesą. Darbuotojas, kuris šalia tiesioginių pareigų gali pasiūlyti vadovui, kaip patobulinti darbą, arba žino, kad vadovas pasiūlymą tikrai apsvarstys, o gal ir priims, gali mieliau eiti i darbą. Vadovui tai gali būti naudinga ne tik dėl to, kad labiau motyvuoti darbuotojai daugiau pelno atneša, bet ir todėl, kad dažnai būtent darbuotojai geriau už patį vadovą, žino, kas trukdo darbo procesui ir ką reikėtų patobulinti.

Taip pat ir vienos šalies ar Europos Sąjungos veikloje bei valdyme. Jeigu piliečiai jaučia, kad jų nuomonė, poreikiai ir pastangos svarbu, jie, labiau tikėtina, tą savo nuomonę išreikš, įdės pastangų. O tuo pačiu jie labiau jausis dalimi – ar tai šalies, ar Sąjungos.

Piliečiai parašė Konstituciją

Tą supratusi Islandijos vyriausybė sugalvojo pasiūlyti islandams patiems pasirašyti savo Konstituciją. 2009 metais ji šalies premjeras Johanna Sigurdardottiras parlamentui pateikė pasiūlymą peržiūrėti Konstituciją, ir kad tai padarytų piliečiai. Pagrindinis motyvas buvo islandų nusivylimas valdžia, finansų krize (2008 metais ši šalis bankrutavo).

2010 metais buvo pakviestas nacionalinis piliečių forumas iš tūkstančio Islandijos piliečių, kuriuo siekta išsiaiškinti jiems labiausiai rūpimus dalykus apie šalį ir jos valdymą. 2010 metais šalis rinkimuose iš 522 eilinių piliečių kandidatų (tarp kurių buvo ir advokatai, politinių mokslų profesoriai, žurnalistai ir daugelio kitų profesijų atstovų) išrinko 25 piliečius ir paprašė jų tris mėnesius rašyti Konstituciją. Kandidatai informacija apie save tarp kitų skelbė ir wikipedia.com tinklalapyje, prisistatinėjo specialiose radijo laidose. Taryba turėjo atsižvelgti į piliečių forumo išvadas.

Ši Konstitucinė taryba ne tik ją rašė, bet pasitelkė ir socialinius tinklus, tokius kaip „Twitter”, „Facebook“, „YouTube“ ir „Flickr“, kur pranešdavo ir rinkdavo nuomones bei pasiūlymus. Atrodo kaip žaidimas, bet iš piliečių sudaryta Konstitucinė taryba į darbą pažvelgė rimtai ir 2011 metų liepą parlamentui pateikė savo sukurtą Konstitucijos projektą.

Jų Konstitucijos projektas rodo, kas aktualu piliečiams – jokios diskriminacijos, įskaitant ir dėl seksualinės orientacijos, vyrų ir moterų teisės lygios, apsauga nuo smurto, vaiko teisių apsauga, teisė į informaciją (iki detalių aprašymų, kad valdžios institucijos turi protokoluoti susitikimus ir protokolus viešinti), žiniasklaidos savininkai turi būti žinomi, užtikrinama religijos ir mokslo laisvė, užtikrinami adekvatūs gyvenimo standartai, draudžiama mirties bausmė, uždraudžiama privaloma karinė tarnyba, apsaugoma kultūrinis paveldas, saugoma gamta ir ji neteršiama, saugomi nykstantys gyvūnai. Tik tada pereinama prie šalies santvarkos, įstatymų leidybos, teismų santvarkos ir taip toliau.

Ar įmanoma ES?

Pasakysiu taip, jeigu mane kas pakviestų rašyti Lietuvos ar ES Konstituciją, tikrai jausčiausi labai motyvuota, paimčiau atostogų ir atiduočiau visas jėgas tuos kelis mėnesius. Europos Sąjunga iš dalies tai supranta, todėl ji sukūrė „Europos piliečių iniciatyvą“. „Iniciatyvos“ projektas oficialiai prasidėjo šių metų balandžio mėnesį. Surinkę vieną milijono ES piliečių parašų iš bent 7 iš 27 ES narių, piliečiai gali įgalioti Europos Komisiją svarstyti, ar pateikti atitinkamą siūlymą.

Praėjus 3 mėnesiams nuo iniciatyvos gavimo Komisijos atstovai turi susitikti su organizatoriais, kad jie galėtų išsamiai paaiškinti savo iniciatyvoje iškeltus klausimus. Organizatoriai gali supažindinti su savo iniciatyva per viešą svarstymą Europos Parlamente, ir Komisija turi patvirtinti oficialų atsakymą, kuriame išdėstys, ar atsižvelgdama į piliečių iniciatyvą siūlys imtis veiksmų ir kokių, ir paaiškins priežastis, dėl kurių tai darys arba to nedarys. Ši galimybė kai kurių yra laikoma reikšmingiausia demokratine reforma Europoje nuo 1979 metais sukurtos galimybės Europos Parlamento narius rinkti tiesiogiai.

Nesklandi pradžia

„Europos Piliečių iniciatyvos“ startas nebuvo sklandus. Pirmus kelis mėnesius nuo oficialios projekto pradžios piliečiai negalėjo pasirašinėti už iniciatyvas dėl techninių trukdžių, trūko finansavimo komerciniams serveriams, kuriuose būtų galima rinkti parašus. Prabėgus pusmečiui nuo „Iniciatyvos“ projekto pradžios, spalio mėnesį, parašams rinkti buvo pateikta 21 iniciatyva, viena atsiimta, 7 atmestos. Iš likusių, kurios vis dėlto buvo užregistruotos, iniciatyva „Vanduo yra žmogaus teisė“ pradėjo sėkmingai rinkti parašus internete. Komisija pasiūlė sudaryti galimybę balsuoti jos serveriuose, bet tokia galimybė sudaryta buvo tik šio spalio pabaigoje, o ne vasarą, kaip buvo žadėta.

Norint daugiau nuolat atnaujinamos informacijos – „Europos piliečių iniciatyvos“ bendruomenė „Facebook“.

Ar galima užsimoti plačiau?

Europos Sąjungoje, kuri yra nepalyginamai didesnė nei mikroskopinė Islandija, vargu ar įmanoma arba bent nepaprastai sudėtinga visos Sąjungos teritorijoje išrinkti kandidatus, kurie rašytų ES Konstituciją ar kitus svarbius ES aktus. Turbūt šalys balsuotų už savo tautiečius. Tačiau kandidatai galėtų būti parinkti ir panašiais metodais kaip atliekamos „Eurobarometro“ nuomonės apklausos Europos Sąjungoje. Ten respondentai pasirenkami atsitiktine tvarka, o statistikos mokslas rodo, kad atsitiktinai ir nešališkai parinkti respondentai išties (su paklaida) gali atspindėti bendrą nuomonę.

Tai, kas atrodo nerealu dabar, gali tapti realu su laiku, vystantis technologijoms, ir keičiantis mūsų mąstymui (juk reikia ypatingos drąsos iš tikro įtikėti, pasiūlyti ir įgyvendinti panašų piliečių skatinimo projektą kaip Islandijoje). Tačiau būtent technologijos, kad ir šlubuojančios, kaip kad „Europos Piliečių Iniciatyvos“ atveju, gali Sąjungą labiau pasukti link tiesioginės, o ne atstovaujamosios demokratijos.

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!