Kokias garantijas jaunimui siūlo Europos Komisija

Spausdinti Autorius: Renata | 2013-04-10

Pastaraisiais mėnesiais galima stebėti įdomų reiškinį Europos Sąjungoje – panašu, kad Briuselyje ruošiamas planas, kaip iš tikrųjų padėti darbo nerandančiam jaunimui. Drebėkite, euroskeptikai!

Praėjusią savaitę pasirodę duomenys apie nedarbo lygį ES privertė eurokomisarą Lazslo Andor prabilti apie „tragediją Europai“. Nedarbo lygis euro zonoje vasario mėn. pasiekė 12 proc. – tai aukščiausias rodiklis nuo pat euro įdiegimo 1999 m. (paprastai aukštu laikomas dešimt procentų viršijantis nedarbo lygis). Visoje ES nedarbas pakilo iki 10,9 proc. Paprasčiau tariant, 26 milijonai žmonių visoje Europoje šiuo metu neturi darbo. Tai kaip Čekija ir Olandija kartu sudėjus. Arba aštuonios Lietuvos ir viena Latvija.

Tačiau dar liūdnesnė jaunimo padėtis – daugiau kaip 7 milijonai jaunimo iki 25 šiuo metu nedirba ir nesimoko. Į šią kategoriją papuola daugiau kaip pusė jaunimo Graikijoje ir Ispanijoje; daugiau kaip trečdalis Italijoje, Portugalijoje ir Slovakijoje. Lietuvoje darbo neturi ketvirtadalis jaunų žmonių.

Galbūt tai skamba kaip beveidžiai skaičiai, bet iš tiesų jie turi keleriopą efektą. Beieškantiems darbo darosi baisoka – juk tai didžiulė konkurencija! Turintys darbus vengia juos keisti, nebent turi užtikrintą pasiūlymą kitur. Jaunimas yra ypač pažeidžiama visuomenės grupė, turinti žinių, gebėjimų, modernų išsilavinimą ir (dažniausiai) noro dirbti. Jauniems žmonėms dar reikia įsitvirtinti darbo rinkoje, įgyti realios patirties – negalintys per kelerius metus susirasti darbo turi konkuruoti su vis daugiau mokslus baigiančių kolegų. Su laiku mažėja pasitikėjimas savim, ir, atrodo, įgytos žinios sensta net nepanaudotos. O paskaičius baisiąją statistiką apskritai norisi išvažiuoti kur nors, kur geriau. Tik kur tas stebuklų kraštas?

Jaunimui siūlomos garantijos

Tuo tarpu Europoje bręsta sutarimas, kad „reikia kažką daryti“. Darosi aišku, kad jaunimui reikia pagalbos iš šalies, ir galbūt netrukus matysime europinę iniciatyvą, įgyvendinamą visose 27 narėse – tai „Jaunimo garantijų“ programa, kurią pristatė Europos Komisija. Pasiūlymo schema skamba gana patraukliai: 18–24 metų amžiaus jaunimui bus garantuojamas darbas, stažuotė arba mokymai per keturis mėnesius nuo mokslų baigimo arba netekus darbo. Taip tikimasi išvengti vadinamosios ilgalaikės bedarbystės, kai žmogus negali susirasti darbo ilgiau kaip metus – tuomet jis tampa ypač pažeidžiamas, o užsitęsęs neveiklumas ne tik palengvina piniginę, bet ir apriboja socialinį gyvenimą. Darbo biržos specialistai sako, jog įtikinti tokius žmones, jog verta ir reikia dirbti, yra nepalyginamai sunkiau negu rasti jiems darbą – ilgalaikė bedarbystė pakeičia žmogaus mąstymą ir pasitikėjimą savimi.

Geriausias problemos sprendimas – neleisti jai atsirasti. „Jaunimo garantijų“ iniciatyva jau ilgus metus taikoma Suomijoje, Švedijoje ir Austrijoje, ir pastebėta, kad šios programos dalyviai kur kas lengviau įsitvirtindavo darbo rinkoje. Ši programa nutaikyta būtent į jaunimą – iš dalies dėl to, kad iki šiol ji buvo kur kas efektyvesnė jauniems, tik karjerą pradedantiems žmonėms, kuriems dalyvavimas programoje paprastai suteikia kryptį toliau kurti savo ateitį. 

Praktiniai sumetimai arba „taip, bet...“

Šalia gražių idėjų nemažiau svarbi praktinė dalis. Ar ši schema gali būti įgyvendinta? Suomijos ir Švedijos pavyzdys rodo, kad tikrai taip – jei bus pakankamai apgalvotos visos praktinės detalės. Visų pirma, būtina užtikrinti visus reikiamus išteklius: turėti pakankamai rimtų mokymo, švietimo ir darbo vietų jaunimui ir kvalifikuotų konsultantų jiems padėti. Airiai svarsto, jog Vyriausybė turėtų paskatinti kompanijas dalyvauti šioje programoje, skirdama įvairias subsidijas už jaunų žmonių priėmimą įgyti praktikos programos metu. Ir galiausiai ilgalaikis jaunimo nedarbas vis tik liks neišspręsta problema, kuriai reikės papildomų priemonių.  

Taip pat nemažiau svarbus finansavimo klausimas. Iš pradžių kelios šalys, įskaitant Nyderlandus ir Didžiąją Britaniją, gana skeptiškai žiūrėjo į šį pasiūlymą, abejodamos dėl jo kainos bei įsipareigojimo suteikti praktikos ar mokymų vietą per keturis mėnesius. Tačiau panašu, kad ir šie prieštaravimai pamažu išsisprendžia.

Europos Vadovų Taryba 2014–2020 m. laikotarpiui pasiūlė 6 mlrd. EUR Jaunimo užimtumo iniciatyvos biudžetą, padalintą per pusę: 3 mlrd. EUR būtų skirta iš specialiai jaunimo užimtumui skirtos biudžeto eilutės, o kiti 3 mlrd. EUR – iš Europos socialinio fondo. Tarptautinės darbo organizacijos paskaičiavimais, įgyvendinti šią programą kainuotų maždaug 0,5–1,5 proc. kiekvienos šalies BVP, priklausomai nuo situacijos. Tačiau ES palengvintų šią naštą, o skaičiuojant ir perskaičiuojant verta prisiminti, kad tai labai realiai gali pakeisti gyvenimą daugybei jaunų žmonių, šiandien tiesiog nežinančių, ko griebtis.

 

Parengė Renata Skardžiūtė-Kereselidze

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!