35 skyrius

Spausdinti Autorius: Mantas | 2014-01-23

Kur Europos ribos? Kas yra Europa? Tokius klausimus vis dažniau užduoda Europos Sąjungos plėtros analitikai.Šie ir panašūs klausimai - labai teisingi, užduodami laiku ir verti apmąstymų. Ar Europa pirmiausia yra geografinis darinys? O gal priimdami į ES naujus narius pirmiausia turėtume galvoti apie tai, kaip išlaikyti homogenišką šalių narių kultūrą - krikščionybę, liberalią demokratiją, žmogaus teises ir kitus Vakarų kultūros pasididžiavimus? O kaip ekonomika? Kai kam atrodo, kad svarbiausia priimti ekonomiškai stiprias valstybes, o pirminis ES tikslas - kurti ekonominę gerovę griaunant barjerus prekėms, paslaugoms ir darbo jėgai. 

Europos kriterijai 

Greičiausiai visus išvardintus dalykus reikia daugiau ar mažiau apsvarstyti prieš į klubą pakviečiant naują narį. Pats teikčiau pirmenybę kultūrai. Ji, mano nuomone, turėtų būti lyg pereinamasis normatyvas kiekvienai šaliai, norinčiai prisijungti prie ES - esu įsitikinęs, kad į ES priimdami nekrikščioniškas šalis (o ypač tokias dideles, kaip Turkija) stipriai rizikuotumėme viso klubo ateitimi. 

Žinoma, kiti kriterijai - taip pat svarbūs, bet ne esminiai. Kas dėl geografijos, tai visi iš tiesų gerai nujaučiam, kur yra Europos ribos. O išvedžiojimus darom tik norėdami palaikyti malonų ir iš pirmo žvilgsnio protingą pokalbį. Galbūt klausimų galėtų kilti dėl keleto Balkanų šalių. Bet čia vėl viskas nejučia susiveda į kultūrą. Kažin, ar Albanija arba Bosnija turi realių šansų prisijungti prie ES (arba netgi mažiukas Kosovas) - jos yra musulmoniškos valstybės. Kalbant apie ekonomiką, svarbiau yra ją šalyje reguliuojančios taisyklės, nei, pavyzdžiui, BVP augimas. Norint jungtis prie ES, reikia tobulinti biurokratijos veikimą, teisinę šalies sistemą, konkurencijos reguliavimą ir panašius dalykus. Tuo tarpu šalies ekonomikos augimas nėra toks svarbus. Galima priimti ir "biednesnius", jei jų perspektyvos šviesios. O štai ekonomikos pirmūnams iš kitų kultūrų (Turkija) į "krikščioniškąjį klubą" patekti sunku arba beveik neįmanoma. Auk kiek nori.

 Šiuo metu yra daugybė kalbančių apie ES "plėtros nuovargį". Apie jį kalbama jau nuo 2004 metų, kai prisijungė dešimt naujų valstybių (dauguma jų - iš posocialistinės Vidurio ir Rytų Europos). "Plėtros nuovargio" idėja skelbia, kad ES turėtų kuriam laikui nustoti plėstis, susivokti savyje, konsoliduoti institucines struktūras, susitelkti į glaudesnę integraciją ir gerovės kūrimą viduje. Tačiau kol kas Europa plečiasi toliau. Po 2004 metų prisijungė dar trys valstybės, o naujausia narė - Kroatija - į ES valstybių gretas įsijungė pernai. Na, dabar tai jau tikrai pailsėsim bent dešimt metų, teigė "plėtros nuovargio" idėjos šalininkai. Aš sakyčiau, gal užteks penkių/šešių, nes į duris beldžiasi dar viena valstybė, kuri turi pakankamai argumentų anksčiau ar vėliau prisijungti prie elitinio klubo - Serbija. 

"Kiti klausimai" 

Šį trečiadienį susitikę Europos Komisijos ir Serbijos vyriausybės atstovai paskelbė, kad derėsis. Pastaroji praeityje itin karinga, bet stipriai nukraujavusi (ypač teritorijomis) valstybė nusprendė pradėti derybas dėl stojimo į ES. Komisija sutiko ir pradėjo pirmąją procedūrą - išsamią Serbijos valstybės apžvalgą pagal 35 temines sritis (vadinamuosius skyrius), į kurias įeina visos esminės viešosios politikos sritys: socialinis draudimas, švietimas, teisinė sistema, sveikatos apsauga, biurokratijos efektyvumas ir kitos. 

Įdomu tai, kad Serbijos atveju pačiu svarbiausiu skyriumi taps būtent tas, į kurį panašiose derybose dažniausiai nekreipiama daug dėmesio. Kai 34 skyriai yra skirti konkrečioms politikos sritims, 35-asis yra pavadintas "kiti klausimai". Serbijos atveju jis bus ypatingos svarbos. Kodėl? Šiame skyriuje bus sprendžiamas santykių tarp Belgrado ir Prištinos klausimas. 

Taip. Pagrindinė kliūtis Serbijos narystei ES yra Kosovas. Žinoma, yra daugybė kitų sričių, kur Serbijai dar reikės įvykdyti milžiniškas reformas norint prisijungti prie klubo, tačiau Kosovo klausimas kol kas yra aklavietėje. Belgradas ir Priština praėjusių metų balandį pasirašė daug žadančią sutartį, kuria Serbija bent jau pripažino, kad Kosovas egzistuoja. Tačiau jau kelios iš eilės Serbijos vyriausybės nuolat kartoja, kad niekada nepripažins šios teritorijos nepriklausomybės. Na, laikas parodys. Praėjusi Serbijos vyriausybė nedrąsiai lyg ir reiškė norą šiame ginče judėti į priekį. Greičiausiai dėl to ją po paskutinių rinkimų ir pakeitė labiau nacionalistiškai nusiteikusių partijų politikai. 

Serbijos elitas žino, kad ekonomiškai šaliai geriau būti ES nare, nei likti nuošalyje. Deja, toli gražu ne visi serbai tą supranta. Tarp gyventojų nuomonės yra pasidalinusios maždaug per pusę. O Kosovo klausimas tikrai veikia ne ES naudai. Politikai, norėdami likti valdžioje, žinoma, niekada žmonėms nepasakys, jog Kosovą reikėtų pripažinti. Nes tada ne tik neliks valdžioje, bet greičiausiai taip pat turės keisti profesiją. Žinoma, elitas gali žaisti dvigubą žaidimą, t.y. kalbėti žmonėms tai, ką jie nori girdėti, o daryti tai, kas naudingiausia šaliai (t.y. tiems patiems žmonėms). Norėtųsi tikėtis, kad Serbijos politikai būtent tokią strategiją ir pasirinks.

 Analizuojant Serbijos derybas dėl narystės ES reikia nepamiršti ir išorinių faktorių. Didelį vaidmenį šiose derybose gali suvaidinti Rusija, kuri tradiciškai Serbiją laiko savo jaunesniąja seserimi. Serbijos politikai gal ir norėtų didesnės nepriklausomybės nuo Rusijos - dėl to jie dar dvejoja. Tačiau, kaip mes gerai žinome, Rusijoje negalioja pasakymas, kad "per prievartą mylimas nebūsi". Jeigu reikės, Rusija tikrai pasistengs priversti Serbiją ją pamilti iš naujo. Gali ir pasisekti. Ukraina tokios meilės kančias šiuo metu išgyvena gana sunkiai. Su Serbija gali būti lengviau - tarp jos ir Rusijos egzistuoja gana tvirtas emocinis ryšys.

 Rusija juk taip pat remia Serbiją diskusijose dėl Kosovo. O šis klausimas gali turėti lemiamą vaidmenį Serbijos ir ES derybose. Kai daugeliu panašių atvejų derybų dalis pavadinimu "kiti klausimai" yra tiesiog praleidžiama, šįkart 35 skyrius bus dėmesio centre.

Mantas Pupinis

Komentarai

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!