Dešimt įžvalgų apie naująją Europos Komisiją

Spausdinti Autorius: Mantas | 2014-09-15

Praėjusią savaitę naujasis Europos Komisijos prezidentas Jeanas Claude‘as Junckeris pagaliau paskelbė, už kokias sritis bus atsakingi naujieji komisarai ir kaip bus organizuojamas jo komandos darbas. Užsienio žiniasklaidoje akimirksniu pasipylė komentarai – tiek kritika, tiek ir pagyros.

Kviečiu atidžiau pažiūrėti į naujosios Komisijos struktūrą bei sudėtį ir padaryti pirmas dešimt įžvalgų, ko iš svarbiausios ES institucijos per kitus penkerius metus galime tikėtis mes ir visa Europa.

1.  J. C. Junckeris pakeitė tradicinę Komisijos struktūrą – darbas bus nukreiptas siekti kelių esminių politinių tikslų

J. C. Junckeris Komisijos darbo organizavimą keičia iš esmės. Žinant, kad Komisija jau kurį laiką turėjo nekintančią struktūrą, kurioje kiekvienas komisaras buvo atsakingas už savo atskirą sritį, pokyčius netgi galima vadinti revoliuciniais. J. C. Junckerio komandoje atskirus teminius portfelius (bei su jais susijusius generalinius direktoratus) turės tik dvidešimt naujų komisarų. Likę septyni komisarai taps viceprezidentais, turėsiančiais koordinuoti kitų komisarų darbą bei užtikrinti bendrų politinių tikslų pasiekimą. Keturi iš jų vadovaus vadinamiesiems „projektams“, kurie sieks keturių esminių Komisijos tikslų: užtikrinti euro valiutos stabilumą, sukurti Energetikos sąjungą, sukurti vieningą skaitmeninę rinką bei užtikrinti ekonomikos augimą ir kuo aukštesnį užimtumo lygį.

Likę trys viceprezidentai bus atsakingi už horizontalius klausimus. Olandas Fransas Timmermansas bus J. C. Junckerio dešinioji ranka – jis užtikrins, kad kiekvienas Komisijos teisės aktas yra iš tiesų reikalingas ir nesukurs papildomų sunkumų ES narėms, italė Federica Mogherini formuos ES užsienio politiką, o bulgarė bei komisijos senbuvė Kristalina Georgieva bus atsakinga už ES biudžeto planavimą (šis postas anksčiau priklausė Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei). Pirmą kartą pamatęs J C. Junckerio sumanymą pagalvojau: fantastika! J. C. Junckeris demonstruoja puikius projektų vadybos įgūdžius! Bet pažiūrėkime įdėmiau – ar tikrai galime manyti, kad jo Komisija veiks kaip vienas gerai sustyguotas instrumentas?

2. Reorganizacija gali turėti neigiamų šalutinių efektų – kai kuriose srityse nebeaišku, kas už ką atsakingas

Iš pirmo žvilgsnio, J. C. Junckerio planas nustatyti keletą esminių politinių tikslų ir sukurti jų siekiančias komisarų komandas su vienu viceprezidentu priešakyje skamba puikiai. Tačiau įdėmiau įsiskaičius į komisijos narių portfelių pavadinimus iš karto kyla klausimas - kuo jie skiriasi? Štai pavyzdžiui buvęs Estijos premjeras Andrusas Ansipas bus atsakingas už vieningos skaitmeninės rinkos sukūrimą. Vienas iš jo koordinuojamų komisarų bus vokietis Guntheros Oettingeris, kurio darbo sritis – skaitmeninė ekonomika ir visuomenė. Anksčiau šiai sričiai buvo skirtas vienas komisaro postas. Dabar lieka neaišku – kuo esto ir vokiečio darbai skirsis realybėje? Ta pati problema kyla ir ekonomikos bei energetikos srityse, kur keli komisarai iš pirmo žvilgsnio užsiims tais pačiais reikalais.

Kita problema ج viceprezidentai, koordinuosiantys kitų komisarų darbą, neturės savo generalinių direktoratų, t.y. jiems dirbančių valstybės tarnautojų. Kyla klausimas – kokiu būdu neturėdami jiems dirbančio biurokratinio aparato viceprezidentai privers atskaitingus komisarus sekti jų nustatytomis politinėmis gairėmis?

3. Neregėta sekmė Baltijos šalims – buvę Estijos ir Latvijos premjerai tampa viceprezidentais

Prieš dešimt metų į ES įstojusios Baltijos šalys sulaukė didelio pripažinimo. Buvęs Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis bus viceprezidentas, atsakingas už eurą bei socialinį dialogą, o jo buvęs kolega iš Estijos Andrusas Ansipas taps už vieningą skaitmeninę rinką atsakingu viceprezidentu. Lietuvai tai tikrai išeis į gera. Ypač euro srityje. Tapdami naujais euro zonos nariais tikrai galime išpešti daug naudos iš to, kad V. Dombrovskis koordinuos euro reikalus. Lietuviams bus lengva prie jo „prieiti“ dėl kultūrinio ir istorinio bendrumo. Jis puikiai mus supras – Latvija ką tik pati įsivedė eurą ir vis dar dorojasi su euro įvedimo sunkumais, kurie mums dar priešaky.

Kitas pliusas – aukščiausiuose ES postuose turėsime bendraminčius, suprantančius Rusijos grėsmę. Gali būti, kad esto ir latvio paskyrimas viceprezidentais buvo dalis susitarimo, užtikrinančio Rytų Europos šalių antirusiško požiūrio įtraukimą į ES politikos formavimą. Trumpai tariant, už F. Mogherini gavome Donaldą Tuską, V. Dombrovskį ir A. Ansipą.

4. Lietuvos atstovas Vytenis Andriukaitis gavo gana nereikšmingą postą, tačiau po J. C. Junckerio įvykdytos reorganizacijos iš jo galima išpešti naudos

Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis gavo vieną mažiausiai reikšmingų postų ES. Bent jau Lietuvai tai tikrai. Taip, galbūt jis ir galės paveikti kontraversiškus žaidimus svarbioje farmacijos rinkoje, bet kas mums iš to? Galbūt tik vienas dalykas – prie sveikatos portfelio J. C. Junckeris „prijungė“ maisto saugos klausimą. Tai bus ypač svarbu Rusijai blokuojant maisto produktus iš Europos – mūsų deleguotas Komisijos narys galės daryti realią įtaką šioje srityje.

5. Komisija iš pirmo žvilgnio yra itin kompetentinga, tačiau Ispanijos ir Slovėnijos deleguoti komisarai gali sulaukti problemų Europos Parlamente

J. C. Junckeris nuolat giriasi, kokia kompetentinga jo naujoji komanda. Ir iš tiesų, šįkart Komisija atrodo gana įspūdingai: penki buvę premjerai, keturi premjero pavaduotojai, net devyniolika buvusių ministrų. Dauguma turi milžinišką politinę patirtį. Nepaisant to, du iš siūlomų komisarų gali susidurti su problemomis norint juos patvirtinti Europos Parlamente.

Slovėnų atstovė Alenka Bratušek yra kaltinama dėl savo komunistinių pažiūrų – socialiniuose tikluose neseniai paplito video, kuriame slovėnė užfiksuota dainuojanti žodžius iš žymios komunistinės dainos „Avanti Popolo“: „tegyvuoja komunizmas ir laisvė“. Tuo tarpu ispanas Miguelis Ariasas Canete yra kaltinamas seksizmu bei miglotais ryšiais su didelėmis naftos kompanijomis (o jis bus atsakingas už energetiką). Kalbant apie seksizmą, ispanas viename interviu yra pasakęs: „Nenoriu diskutuoti su moterimis apie politiką, nes būtų negražu prieš jas demonstruoti savo intelektinę viršenybę“. Manau, tokių pasisakymų EP pro akis nepraleis.

6. Vieningos energetikos politikos fronte – iš pirmo žvilgsnio prastos žinios Lietuvai

Už energetiką naujoje Komisijoje bus atsakingi aukščiau minėti ispanas Miguelis Ariasas Canete ir slovėnė Alenka Bratušek. Sunku pasakyti, ar jie gali būti prorusiški – jokia prieinama informacija to nerodo. Kita vertus, gąsdina A. Bratušek meilė komunizmui (žiūrėti aukščiau) bei tai, jog M. A. Canete yra iš Ispanijos. Ispanija dujas gauna ne iš Rusijos bei yra labai toli nuo šios rinkos dėsniais nepaaiškinamus poelgius mėgstančios valstybės. Taigi, baisiausia, kad slovėnė ir ispanas visai ne iš blogos valios, o tiesiog mūsų nesuprasdami, gali priiminėti Lietuvai žalingus sprendimus.

7. J. C. Junckerio pastangos Didžiąją Britaniją išlaikyti Europos Sąjungoje – D. Camerono pasiuntiniui skirtas Londonui itin svarbus postas

Komisijos prezidentas tęsi Davidui Cameronui duotą pažadą pasistengti Didžiąją Britaniją išlaikyti ES. Visų nuostabai, britų komisaras Jonathanas Hillas, kuris be kita ko yra itin artimas premjerui D. Cameronui, bus atsakingas už finansinių paslaugų reguliavimą. Žinant, kad Londonas yra didžiausias ES finansinių paslaugų centras, įtakingos britų verslo grupės ir žiniasklaida į šį paskyrimą sureagavo labai džiaugsmingai. Kita vertus, vokiečiai ir prancūzai liko kiek nusivylę – ES finansines paslaugas reguliuos žmogus ne iš euro zonos.

8. Kairiųjų izoliavimo planas ekonominėje politikoje: duok socialistui itin svarbų postą ir apsupk jį penkiais dešiniaisiais

J. C. Junckeris sugalvojo, kaip nuraminti ekonominių reformų ištroškusius Prancūzijos bei Italijos socialistus, bet taip pat pasilikti prie dešiniųjų taip pamėgtos finansinės drausmės politikos. Įtakingam prancūzui, buvusiam finansų ministrui Pierre Moscovici buvo suteiktas išsvajotas ekonomikos ir finansų reikalų komisaro postas. Tačiau jo tiesioginiai vadovai bus dešinysis suomis Jyrki Katainenas, atsakingas už ekonomikos augimą ir užimtumą, bei Valdis Dombrovskis, atsakingas už eurą bei socialinį dialogą.

Daugumą kitų svarbių ekonominių postų taip pat užims dešinieji. Šito, atrodo, prancūzai nesitikėjo. Angela Merkel turbūt džiaugiasi – griežta finansų valdymo politika ES vyraus ir toliau.

9. Komisijos prezidentas ištęsėjo pažadą moterims: naujoje Komisijoje jų įtaka bus didesnė 

Praėjusioje Komisijoje iš 28 komisarų devynios buvo moterys. J. C. Junckeris jau prieš EP rinkimus žadėjo, kad jo Komisijoje bus mažiausiai devynios moterys. Iš pradžių atrodė, kad tai beveik neįmanoma. Tačiau galų gale jam pavyko susitarti su komisarus skiriančiomis šalimis ir ištęsėti savo pažadą – naujoje Komisijoje bus devynios moterys ir net trys iš jų taps Komisijos viceprezidentėmis.

10. Nemalonus signalas į ES siekiančioms įstoti (ar prie to priartėti) valstybėms – tačiau durys nėra visiškai užtrenktos

Blogos žinios Ukrainai ir Balkanų šalims. J. C. Junckeris be jokių išvedžiojimų pareiškė: ES per jo penkerių metų kadenciją nepriims nė vienos naujos narės. Jo nuomone, ES yra pavargusi nuo plėtros. Turime susitvarkyti reikalus viduje ir tik tada galvoti apie naujas nares.

Prieš mėnesį nutekintame dokumente, kuriame buvo išdėstyta tariamai J. C. Junckerio numatyta Komisijos sandara, netgi buvo nelikę plėtros komisaro posto. Dėl to jis prevenciškai buvo sukritikuotas įtakingo Švedijos užsienio reikalų ministro Carlo Bildto. Pastarojo nuomone, panaikinus plėtros komisaro postą, norinčios į ES patekti šalys prarastų viltį ir nebedėtų pastangų į reformas namuose. Kai kurios iš jų – pavyzdžiui, Ukraina, Turkija ar Serbija – galbūt pasijustų išduotos ir nudreifuotų į ES nedraugiškų kaimynų pusę. Laimei, nuogąstavimai iki galo nepasitvirtino. Nors atskiras plėtros komisaro postas buvo panaikintas, buvo sukurtas naujas austrų politikui Johannesui Hahnui priskirtas portfelis, kurio žinioje bus Europos kaimynystės politika bei derybos dėl ES plėtros.

Mano nuomone, tai yra dešimt esminių dalykų, kuriuos apie naująją Europos Komisiją galima pasakyti šiandien.

Apibendrinant, nauja Komisija yra gana palanki Lietuvai. Tačiau ar mums pavyks strategiškai pasinaudoti pažintimis ir įtikinėjimais siekiant Lietuvai naudingų sprendimų, priklausys nuo mūsų politikų ir vastybės tarnautojų (tarp jų ir naujojo komisaro bei EP narių) strateginio mąstymo ir iniciatyvumo.

Mantas Pupinis


Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Siųskite savo tekstą (lietuviškais rašmenimis, prisegtą kaip „Word“ ar pan. dokumentą) elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com.

Komentarai

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!