Dar daugiau bendros rinkos – akys krypsta į geležinkelius, keliones oru, bankus

Spausdinti Autorius: Vija | 2012-10-17

Jeigu ES narės priims Europos Komisijos siūlymus, po kelerių metų aš turėčiau greičiau parsisiųsti knygas perkamas per Amazon.com, galėti įsigyti dujų iš latvių, jeigu jiems „Gazprom“ parduoda pigiau. Pirkdama prekę galėsiu matyti, kiek anglies dvideginio buvo išmesta ją gaminant. Tai, kokioje šalyje gyvenu, neturėtų man nulemti didesnių įkainių bankuose, o į Vilnių iš Europos pietų skristi ne per Rygą, o tiesiogiai.

Tokią nuostabią viziją įsivaizdavau pavarčiusi Europos Komisijos pateiktą pasiūlymą „Bendros rinkos aktas 2“.

Užpils siūlymais

Prabėgus maždaug 25 metams po to, kai ES sutarė kurti bendrą rinką ir patvirtino „Bendros rinkos aktą 1“, Europos Komisija šį rugsėjį pateikė pasiūlymą „Bendros rinkos aktui 2“.

Šie du siūlymai nėra to paties kalibro. Pirmasis darė revoliuciją Sąjungoje, kurioje darbuotojams buvo daug sunkiau judėti tarp šalių, tarp valstybių beveik nevyko prekyba energetiniais produktais (dujomis, elektra), buvo daugybė kitų apribojimų. Perversmas padarytas tada, bet Komisija nutarė „damušti“ – atsiprašau už svetimybę – ir panaikinti dar daugiau apribojimų, kad ES rinka būtų dar mažiau susiskaldžiusi tarp ES narių.

Skiriasi pasiūlymai ir tuo, kad „Bendros rinkos akto 1“ nuostatos buvo įdiegtos į vieną iš ES sutarčių. O „Bendros rinkos aktas 2“ viso labo pabrėžia, Komisijos akimis, problemines sritis, ir žada iki 2012 metų ketvirtojo ketvirčio arba 2013 metų pirmojo ar antrojo ketvirčio teikti konkrečius siūlymus kiekvienai sričiai. Vienu žodžiu, Komisija plušės per Kalėdas.

Bankų mokesčiai

Dažnai rašyti pradedu nuo energetikos klausimų, nes ši sritis mane labai domina.

Tačiau šį kartą pradėsiu nuo bankų, nes neseniai sužinojau, kad kai kurie Lietuvos bankai iš ne Lietuvos rezidentų ima didesnį mokestį įsigyjant banko kortelę, be to, kas mėnesį iš ne rezidentų ima sąskaitos tvarkymo mokestį, net jeigu sąskaitos susietos su kortelėmis. Pavyzdžiui, didesnius įkainius ne rezidentams taiko bankas SEB, kur sąskaitos atidarymas šiaip nemokamas, bet ne rezidentams kainuoja 100 litų, ir šiaip nemokamai su kortele susieta sąskaita ne rezidentams „tvarkoma“ už vieną litą per mėnesį (kad nesakytumėte, jog išskiriu tik šį banką, užmečiau akį į kitų stambiausių Lietuvos bankų įkainius, bet jie nebuvo suskirstyti pagal tai, rezidentai klientai ar ne).

Pirma išsigandau, kad bankas kažkaip užuodė, kad aš šiuo metu gyvenu Vengrijoje, ir todėl turėsiu mokėti daugiau, bet man buvo paaiškinta, kad ne rezidentais laikomi užsienio šalių piliečiai. Baimė atslūgo. Tačiau vėliau pradėjau mąstyti – o ar tai tikrai atitinka bendros rinkos tikslus ir netrukdo ES piliečiams laisvai judėti tarp sienų ir susirasti darbus kitose užsienio šalyse, jeigu bankas vien dėl to, kad tavo pasas „kitoks“, tave apmokestina brangiau? Ar tai kartais nebūtų vadinama diskriminacija, pagal tai, esi tos ar kitos šalies pilietis?

Europos Komisija, matyt, irgi tokius atvejus ES yra pastebėjusi, nes savo „Bendros rinkos akte 2“ ji bankams pagrūmojo ir pasakė: „Prieiga prie mokėjimų sąskaitų ir kitų bankinių paslaugų tapo esminė, kad būtų galima dalyvauti ekonominiame ir socialiniame gyvenime, bet diskriminacija, pavyzdžiui, rezidencijos, pilietybės ar mažų pajamų pagrindu vis dar pasitaiko. Dėl daugybės su juo susijusių paslaugų, mokėjimų sąskaitos lemia svarbų vaidmenį integruojanti piliečius į platesnes socialines ir ekonominės bendruomenes“.

Kitaip tariant, Komisija mano, kad bankų sąskaitos nėra vien tik sąskaitos, o tai - ir priemonė integruojant ES piliečius ir bendrą rinką.

Europos Komisijai taip pat užkliuvo, kad Sąjungoje informacija apie bankų mokesčius nėra labai skaidri ir piliečiams sunku „informuotai pasirinkti“, todėl vartotojai retai keičia sąskaitas tarp bankų. Todėl EK dar šių metų paskutinį ketvirtį pateiks siūlymus konkretiems teisės aktams, kuriais žada bandyti užtikrinti bankų mokesčių skaidrumą ir palengvinti piliečiams persikelti sąskaitas tarp bankų. 

Geležinkeliai, kelionės oru, energetika

O dabar – energetika ir kiti klausimai.

„Bendros rinkos akte 2“ žadama imtis ES geležinkelių rinkos, kad operatoriai iš ES šalių galėtų pervežinėti keleivius kitų ES šalių teritorijose, vietiniuose maršrutuose. Be to, kadangi apie 40 procentų ES prekių, anot EK, pervežama tarp ES uostų, net ir tuo atveju laikoma, kad prekė paliko ES muitų teritoriją, taigi jie turi praeiti sudėtingas procedūras, užpildyti daugybę dokumentų. EK siūlys supaprastinti tvarką pervežant prekes tarp ES uostų (šiuo atveju iš karto pagalvojau apie savo laikas nuo laiko perkamas knygas iš Jungtinės Karalystės per Amazon.com, galbūt jos iki manęs atkeliaus pigiau ir greičiau?).

EK taip pat atkreipė dėmesį į neegzistuojančią ES bendrą integruotą oro rinką, dėl kurios lėktuvų keleiviai turi patirti nepatogumų, pavyzdžiui, be reikalo skraidyti „aplinkkeliais“ vietoje to, kad skristų tiesiogiai. Kadangi ES oro erdvė yra fragmentuota, pasak EK, tai oro linijoms kasmet kainuoja apie 5 milijardus eurų, kuriuos iš esmės sumoka keleiviai. EK žada to imtis ir kažkaip padaryti, kad keleiviai skraidytų tiesiogiai (tai, vadinasi, iš Europos pietų į Vilnių nebereikėtų skristi per šiauriau esančią Rygą?). Tai neva sumažintų ir kiekvieno keleivio kelionės metu išmetamų anglies dvideginio dujų kiekį. Kaip tai bus įgyvendinta – kol kas nesuprantu – bet EK žada konkrečius siūlymus pateikti antrąjį 2013 metų ketvirtį.

Pagaliau, mano mėgstama tema – energetika. Komisija nieko labai konkretaus nepasakė, bet dar kartą patvirtino, kad energija turi tekėti ten, kur jos reikia, ir tarp šalių sienų jos neturėtų stabdyti jokios fizinės kliūtys. Tačiau neva kol kas taip nevisiškai yra, ir ES vartotojai, jeigu būtų galėję be trukdžių pasirinkti pigiausius kur nors pasiekiamus tarifus, būtų elektrai sutaupę iki 13 milijardų eurų per metus.

Komisija konkrečius siūlymus čia pateiks paskutinį šių metų ketvirtį.

Pasiūlytame „Bendros rinktos akte 2“ EK išnagrinėjo ir prižadėjo daug gėrio dar daugybėje kitų sričių. Laisvos rinkos šalininkai galbūt priešintųsi ir priešinsis idėjai, kad laisvą rinką biurokratai ir politikai mėgina įdiegti, o ne pati rinka susitvarko. Tačiau EK padalyti pažadai man pasirodė visai patrauklūs. Palauksime ir pamatysime, kaip atrodys realybėje. 

 

Parengė Vija Pakalkaitė

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!