ES literatūros premijos laureatė: „Unikalumą išsaugoti – būtina“

Spausdinti Autorius: Ieva | 2012-10-16

Europos Sąjungai tapus Nobelio taikos premijos laureate, smagu pasidžiaugti ir kitais laimėjimais: praeitą savaitę Frankfurto knygų mugėje Europos Komisija paskelbė 2009-ais metais įsteigtos Europos Sąjungos literatūros premijos laureatus. Šiais metais viena iš dvylikos apdovanotų autorių buvo ir lietuvė Giedra Radvilavičiūtė. Prozininkė bei eseistė nugalėjo su savo esė rinkiniu „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“.

Kol šiųmetė laureatė laukia prizo atsiėmimo ceremonijos, Euroblogas nutarė paklausti pirmosios lietuvės, gavusios tokį apdovanojimą 2009-ais metais, įspūdžių apie šią premiją. Tada nugalėjo Laura Sintija Černiauskaitė, pristačiusi knygą „Kvėpavimas į marmurą“.

Iš Lauros žodžių panašu, kad teikiant ES literatūros premiją, ji vertinama daug daugiau kaip paramos išraiška, o ne meninis ar kultūrinis įvertinimas: „Nuvykusi į Briuselį apdovanojimo susitikau su kitų šalių rašytojais, jautėmės sutrikę ir truputį ne savo vietoje – taip bent man pasirodė. Didžiulis biurokratinis aparatas, buvome apdovanoti "konvejeriu", turėjome, jei gerai atsimenu, keturiasdešimt sekundžių padėkai. Europos Komisija užsidėjo"pliusiuką", o viskas ten pas juos sustyguota kaip gerai funkcionuojančioje mašinoje. Man mūsų lietuviški literatūros vakarai daug mielesni, net tie akademiški, su patosišku poezijos perskaitymu - juose daugiau širdies, daugiau spontaniškumo, daugiau pačios literatūros.

Ar šis EK apdovanojimas vėliau užtikrino „Kvėpavimo į marmurą“ išvertimą į kitas kalbas? Ar pastebėjai, kad po to būtų išaugęs Tavo darbų populiarumas Lietuvoje ar užsienyje?

L.S.Č.: Po ES apdovanojimo "Kvėpavimas į marmurą" sudomino italų leidėjus Romoje ir pernai pasirodė itališkai. Bet tai ir viskas. Lietuvoje šis romanas turbūt mažiausiai perkamas iš visų mano knygų...

Ar jauniems, pradedantiems rašytojams Europoje dabar lengva peržengti savo valstybių sienas? Galbūt kartais pasirenkama rašyti tokiomis temomis, kurios gali būti jautrios tik artimoje aplinkoje?

L.S.Č.: Jeigu turi tikslą būti skaitomas Europoje - mėgink. Tik mane tokios ambicijos kiek stebina. O kodėl nerašyti "jautriomis artimoje aplinkoje temomis"? Lietuvai dabar kaip niekad reikia geros, gilios, dvasią pamaitinančios literatūros. Didžiosios Europos šalys, prie kurių taip norim glaustis ir jose ištirpti, seniai turi savo seną literatūrą. Mūsų literatūra dar labai jauna, ji išgyvena paauglystės amžių, ką didžiųjų tautų literatūros jau yra išgyvenusios. Tai ir kurkime ją dabar, būkime reikalingi ir neškime naudą čia. Man visiškai nerūpi būt įdomiai Europai. Duok Dieve, kad būčiau įdomi ir aktuali bent tai mažytei skaitančiai Lietuvos daliai. Tokia mano pozicija. 

Kokios ES šalies kūrėjus išskirtum šiandien, kurie įdomiausi Tau?

L.S.Č.: Šiuolaikinių Europos autorių beveik neskaitau. Norėčiau įveikti bent dalį pasaulio klasikos, kuri man daug įdomesnė. Pasidomiu tik šiuolaikinės lietuvių literatūros autoriais, nes esu jų likimo draugė ir juntu solidarumą. Kiekvienas naujas mūsų talentas kelia džiaugsmą ir viltį - gal dar prasitęs tas mūsų mažos nukankintos ir išsibarsčiusios tautos gyvenimas?:)

Ar kinta jaunų rašytojų nagrinėjamos temos, priklausomai nuo besikeičiančių gyvenimo realijų?

L.S.Č.: Temos beveik nekinta, kinta tik forma. Na, tiesa, prisideda emigracijos tema. Jaunieji rašo kosmopolitiškiau, bet ar tai į gerą, ar į blogą - per anksti vertinti.

Kokią įsivaizduoji tolesnę Europos Sąjungos kryptį? Ar manai, kad įmanoma peržengti tautinį valstybių išdidumą siekiant didesnės vienybės?

L.S.Č.: Valstybinis išdidumas (o gal arogancija ir nacionalizmas?) ir jos kultūrinis unikalumas - ne visai tas pat. Išdidumą, manau, peržengti reiktų.  O štai unikalumą išsaugoti - būtina.

Apie premiją ir paramą knygų leidybai

Jau ketvirti metai iš eilės šia premija įvertinama 12 autorių, ES kasmet tam skiria iš viso 3 milijonus eurų. Apdovanojimus organizuoja Europos knygų pardavėjų federacija, Europos rašytojų taryba ir Europos leidėjų federacija, o visa tai remia Europos Komisija, vadindama šį apdovanojimą viena iš priemonių remti autorius. Autoriams skiriami pinigai  yra priemonė užtikrinti, kad literatūra galėtų peržengti nacionalinių valstybių sienas, jog knygos būtų verčiamos į kitas kalbas ir pardavinėjamos kitose šalyse narėse. Po meno kūrinių ir antikvarinių vertybių, knygos yra antra labiausiai eksportuojama kultūrinė gėrybė Europos Sąjungoje, o knygų industrija prie ES BVP prisideda 23 milijardais eurų.

Pretenduoti į šį literatūros apdovanojimą gali autoriai iš net 37 šalių, dalyvaujančių ES Kultūros programoje: be ES narių, į sąrašą įtrauktos ir Albanija, Bosnija ir Hercogovina, Kroatija, Islandija, Lichtenšteinas, Makedonija, Juodkalnija, Norvegija, Serbija ir Turkia. Kasmet rotacijos principu nacionalinės atrankos komisijos nominuoja savo šalies autorius ES vertinimo komisijai. Renkant autorius, stengiamasi įvertinti pradedančius ar jaunus rašytojus, palengvinant jiems kelią pristatyti savo darbus Europoje. Be piniginės premijos, laureatams stengiamasi užtikrinti ir didesnį matomumą Frankfurto knygų mugėje, Londono knygų mugėje bei Passaporta festivalyje Briuselyje.

Nuo 2009-ų metų, apie 100 vertimų 19-a kalbų sulaukė ES finansavimo. Kad šie skaičiai augtų, Europos Komisija yra pasiūliusi naują programą „Kūrybinga Europa“, kurios tikslas – didinti konkurenciją knygų leidybos sektoriuje ir taip skatinti kultūros sklaidą bei įvairovę. 2014-2020 metais tam numatoma skirti 1.8 milijardus eurų, t.y., net 37% daugiau, nei dabar. Numatoma, kad programa padengs 5000 knygų išvertimą į kitas kalbas, taip pat parems 8000 kultūros organizacijų ir suteiks galimybę 300 000 menininkų ar kitų kultūros profesionalų dirbti, tobulintis bei pristatyti savo darbus už savo valstybių sienų.

 

Parengė Ieva Kazakevičiūtė

 

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.


Vienas paauglystės prisiminimas privertė mane stipriai suabejoti nepriklausomybės koncepcija. Įvykis tas iki šiol neleidžia būti tikram dėl tautybės, tautiškumo, priklausomybės šaliai ar tautai. Atėjus Šumano dienai vėl savęs klausiu ar einame geru keliu. Kodėl ši šventė yra reikalinga, ir kaip mums su ja elgtis?

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!