Turkija Europos Sąjungoje?

Spausdinti Autorius: Darius | 2012-10-18

Niekam nebus naujiena, jog Turkija jau kurį laiką siekia tapti Europos Sąjungos nare. Niekam nebus naujiena ir tai, kad šie jos siekiai kelia nemažai diskusijų Europoje. Šia tema parašytas ne vienas straipsnis. Tebūnie dar vienas, gal kažkuo kitoks.

Girdėta, regėta, sakyta

Gal būt daug kam bus staigmena, bet į geografinį Europos suvokimą tepatenka tik maža Turkijos dalis – Stambulas ir jo apylinkės.    Taigi, geografiškai Turkija nėra Europa. Tai viena. Antra, Turkija – musulmoniška valstybė. Trečia – valstybė, esanti ganėtinai diskutuotinoje politinėje situacijoje, kalbant apie konkrečius santykius su Sirija ir Izraeliu.

Ir visa tai, ką parašiau – senos tiesos. O be senų tiesų nebūna naujų.

Ekonominiai aspektai

Visų pirma, Turkija – didelė valstybė, su didele vartojimo rinka. Ir tai gerai, nes būtent tokios valstybės Europai reikia. Ekonominės krizės ledlaužio, kuri savo vartojimu išjudintų sustingusią ES ekonomiką. Gerai, būkime tiesūs – pigesnės darbo jėgos poplūdis į Vakarų Europą (Vokietijoje turkai užima svarbią vietą nuo seno) neišvengiamas. Neišvengiamos ir didžiųjų valstybių išlaidos tam, kad kilstelėtų naujosios narės ekonomikos lygį ir padarytų ją konkurencinga ES ekonomikos figūra.

Galbūt žmonės, baigę ekonomikos studijas, ar tiesiog labiau besidomintys šiuo mokslu, nesutiks su manimi, bet manau, jog Turkijos atėjimas į ES ekonomine prasme būtų naudingas pačiai Europos Sąjungai.

„Europos Sąjunga“ tiesiogine ar globalia prasme?

Kaip jau minėjau – geografiniu ir religiniu požiūriu Turkija ganėtinai tolima ES valstybėms-narėms. Manau, jog Turkijos klausimas yra lemtingas kalbant apie pačios ES ateitį. Ir ne todėl, kad nutiktų  kas nors negatyvaus ir fatališko priėmus ar nepriėmus Turkiją į ES. Europos Sąjunga Turkijos klausimu gali pareikšti pasauliui du dalykus.

Nepriėmusi Turkijos ES paskelbtų pasauliui, jog ekonomika nėra viskas. ES svarbūs ir religiniai, istoriniai, kultūriniai aspektai. ES svarbus vidinis mikroklimatas, kuris, manau, priėmus Turkiją į Europos Sąjungą, suprastėtų – vis dėlto gana dideli kultūriniai skirtumai tarp musulmoniškos Turkijos ir, sakykim, griežtai katalikiškos Lenkijos. Nepriimdama Turkijos Europos Sąjunga parodytų, jog vidinė darna yra svarbesnė už ekonomines perspektyvas.

Priėmusi Turkiją ES paskelbtų pasauliui, jog turi globalių planų. Paskelbtų esanti ne tik Europos gėrovės sergėtoja, bet norinti nešti savąją politiką ir kitiems kraštams. Priėmus Turkiją į ES turėtų sunerimti Rusija – galbūt sekančios bus Ukraina, Azerbaidžanas, Armėnija, Gruzija? Be to, ekonominiu požiūriu sprendimas priimti Turkiją būtų teisingas.

O kokia mano nuomonė šiuo klausimu? Jeigu paklaustumėte manęs tiesiai šviesiai – ne.              Nenorėčiau, jog Turkija taptų ES nare. Manau, jog tam dar toli gražu ne laikas. Per daug priešiškos ir radikalios religinės jėgos gali susidurti. O kur susiduria radikalios jėgos – smurtas, netektys, nuoskaudos.

Ne, dar ne dabar.

 

Parengė Darius Indrišionis

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!