Meldinė nendrinukė vs Elektros tiltas

Spausdinti Autorius: Vija | 2012-07-30

Jeigu tikėtume Komisijos pateiktu pasiūlymu reglamentui dėl transeuropinių energetikos projektų, Europos Komisija į mirtiną dvikovą gali pastatyti saugomą aplinką ir energetikos projektus, kuriems ir lemta nugalėti.  

Jau senokai Komisijos pasiūlytas (bet dar nepriimtas) reglamentas dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros projektų siūlo išrinkti apie tuziną labai svarbių energetikos – elektros, dujų, naftos ir anglies dioksido transportavimo – projektų ES teritorijoje, kuriems būtų suteiktas „bendro intereso projektų“ statusas. Tokiems projektams galėtų būti taikomas „viršesnis viešasis interesas“ (angliškai netgi vaizdingiau – „overriding public interest“, tarsi „pervažiuojantis“ viešasis interesas, jeigu verstume paraidžiui). Beveik nekaltai skambantis „viršesnis viešasis interesas“ ateityje gali tapti konfliktų su aplinkosaugininkais ir visuomene priežastimi, jeigu reglamentas toks ir bus priimtas, koks yra.

Bilietas į „viršesnio visuomenės intereso“ traukinį

Šis pasiūlymas dėl galimybių energetikos projektams suteikti „viršesnio viešojo intereso“ statusą tarsi parodo dabartinius EK prioritetus – energetikos projektas gali būti svarbiau už aplinkos apsaugą to projekto vykdymo vietoje. Reglamento pasiūlyme rašoma, kad ir neigiamą poveikį aplinkai turintiems projektams turėtų būti išduodami leidimai juos vykdyti, nes bendro intereso projektai laikomi viešo intereso projektais ir gali būti laikomi „viršesnio viešojo intereso“ projektais, jeigu tenkinamos šios direktyvos dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (1992 m.) bei dar vienoje 2000 m. direktyvoje dėl vandens politikos numatytos sąlygos.

1992 m. direktyva dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos, kurios straipsnių atžvilgiu būtų numatyta viršenybė, saugo nykstančias, pažeidžiamas ir retas rūšis ir kuria „Natura 2000“ – vieningą, specialių saugomų teritorijų Europoje, ekologinį tinklą. Lietuvoje taip pat yra „Natura 2000“ saugomų teritorijų

Jeigu poveikio aplinkai „Natura 2000“ teritorijose planuojamų planų ir projektų poveikio teritorijai vertinimas parodo, kad jis neigiamai paveiks šios teritorijos vientisumą, tokiems projektams negalima išduoti leidimo. Tam, cituoju direktyvą, jei reikia, „būna išsiaiškinama plačiosios visuomenės nuomonė“. 

Na, nebent... nėra alternatyvių sprendimų ir šis planas privalo būti įgyvendintas dėl įpareigojančių priežasčių. Priėmus reglamentą energetikos infrastruktūros projektai gaus bilietą į „įpareigojančių priežasčių“ traukinį. 

EK pasiūlymą lydinčiame dokumente, kuriame Komisija įvertino savo pasiūlymo poveikį, Komisija skaičiuoja, kad apie 20 planuojamų energetikos projektų ES gali susidurti su sunkumais todėl, kad jie numatomi „Natura 2000“ teritorijose. Tačiau, Komisijos tvirtinimu, „užtikrinimas, kad projektai gali būti vykdomi nepaisant konflikto su „Natura 2000“ teritorijomis labiau užtikrins investuotojus ir teigiamai prisidės prie projektų komercinio gyvybingumo“. 

Poveikio aplinkai vertinimai „pernakt“ 

Viename iš ankstesnių metų dokumentų dėl transeuropinių energetikos tinklų Komisija buvo įvertinusi, kad statant energetikos infrastruktūros projektus visas leidimų išdavimo procesas paprastai trunka 5–10 metų. Todėl Komisija nutarė visą reikalą gerokai paspartinti.

Remiantis pasiūlymu, „bendro intereso projektams“ leidimai ES narėse turėtų būti išduodami „vieno langelio principu“ – juos turėtų išduoti viena institucija, nereikėtų keliauti per dešimtis iš jų dėl skirtingų popierėlių. „Bendro intereso projektams“ visi leidimai turėtų būti išduoti per trejus metus, įskaitant ir poveikio aplinkai atlikimą.

Suprantu EK motyvus: poveikio aplinkai vertinimai ir aplinkosaugininkų protestai gali vilkinti projektus metų metus ir kartais jie niekada taip ir nebūna įgyvendinti. Kita vertus, kokia bus poveikio aplinkai vertinimų kokybė, kai visas leidimų išdavimų procesas, įskaitant šį vertinimą, turi privalomai tilpti į trejus metus. 

Dar vienas kirtis aplinkosaugininkams pasiūlyme reglamentui gali būti ir pats energetikos projektų paskyrimas „bendro intereso projektams“. Projektus Komisijai rinkti padės regioninės ekspertų grupės. Šias grupes sudarys ES narių, nacionalinių reguliavimo institucijų, perdavimo sistemos operatorių atstovai, susiję projekto rengėjai, Komisija, agentūra ir elektros energijos sektoriaus asociacijos. Aplinkosaugininkų ar „plačiosios visuomenės“ atstovų dalyvavimas šiose grupėse neminimas (žr. reglamento II ir III priedai). 

Ir apie Lietuvą

Kodėl kalbu apie šį pasiūlymą? Todėl, kad jis tiesiogiai susijęs su Lietuva. Komisija numato 12 svarbių energetikos „koridorių“, kuriems įgyvendinti ir numatys „bendro intereso projektus“.

Vienas iš tų koridorių yra ir BEMIP – Baltijos energetikos jungčių planas, skirtas pagaliau sujungti Baltijos šalis elektros tiltais ir dujų vamzdynais ar terminalais su Vakarų Europa, kad jos atsikratytų energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Todėl visai gali būti, kad koks nors Lietuvai itin aktualus projektas, pavyzdžiui, elektros tiltas į Lenkiją ar dujų jungtis su Lenkija, bus pripažintas „bendro intereso projektu“. O tada jam pradės galioti ir bendro intereso projekto taisyklės – viršesnis visuomenės interesas „Natura 2000“ vietose, leidimų išdavimas per trejus metus ir taip toliau.

Meldinės nendrinukės ir elektros tiltas į Lenkiją gal kaip tik dabar rengiasi mirtinam mūšiui. Žinoma, perkeltine prasme. 

 

Parengė Vija Pakalkaitė

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!