Europos Sąjunga be Jungtinės Karalystės?

Spausdinti Autorius: Mantas | 2012-10-22

Jau keletą metų Europos Sąjungos institucijos retai randa bendrą kalbą su Jungtinės Karalystės Vyriausybe. Atšalimas tarp ES ir JK pasidarė ypatingai gerai matomas po to, kai rinkimus laimėjo Davido Camerono vadovaujama Konservatorių partija. Premjeras ir kiti iškilūs šios partijos nariai pastaruoju metu tiesiog pabrėžtinai bando nesutikti su kuo daugiau ES reikalavimų, teisės aktų ir kitų taisyklių. Kartais netgi atrodo, kad tai daroma ne dėl interesų, o daugiau dėl tam tikros britų konservatoriams būdingos ideologinės pozos ES atžvilgiu. Kaip rodo apklausos, tai patinka rinkėjams – greičiausiai dėl to taip ir elgiamasi. Tačiau tai pykdo kitų ES valstybių lyderius. Turbūt daug kas dar prisimena populiarų video, kai maloniai pasisveikinęs su Prezidente D. Grybauskaite, N. Sarkozy demonstratyviai nepadavė rankos D. Cameronui.

Pastarąsias dvi savaites svarbiausia pasaulio žiniasklaida vėl mirgėjo pranešimais apie ES ir JK nesutarimus. Kodėl ir kuo tai gali baigtis?

Kas dabar?

Pirmiausia, D. Cameronas paskelbė, kad sieks peržiūrėti ir galbūt netgi panaikins galimybę ES piliečiams dirbti ir gyventi Didžiojoje Britanijoje. Toks britų premjero požiūris buvo paskatintas jo vizitų į JK gamyklas, kuriose 50-60 procentų visų darbuotojų yra atvykėliai iš kitų ES valstybių, kai tuo pačiu metu daugybė britų negali rasti darbo.

Briuselis į tokius pamąstymus atsakė akimirksniu. Laszlo Andoras, ES komisaras užimtumui, socialiniams reikalams ir socialinei aprėpčiai, pagrasino paduoti JK į Europos Teisingumo Teismą, jei Britanija nesiliaus rodžiusi nepagarbos esminiams ES principams ir teisės aktams. Anot Andor, Cameronas ne tik elgiasi nepagarbiai kalbėdamas apie esminių ES teisės aktų nepaisymą, tačiau ir ekonomiškai neprotingai. Komisaro teigimu, nėra jokių ekonominių įrodymų, kad į šalį įvažiuojantys kitų ES šalių piliečiai kaip nors kenktų JK ekonomikai. Dar daugiau, laisvas darbo jėgos judėjimas, pasak Andor, padėjo padidinti Britanijos BVP 1,2 procentų nuo 2004 iki 2009 metų, kai atvykėliai iš kitų šalių užpildė spragas JK darbo rinkoje. Žodžiu, Komisija atrodo įsitikinusi, kad Camerono argumentai yra populistinė retorika nukreipta į euroskeptiškus rinkėjus. Deja, tokia retorika gali pasibaigti visišku ES ir D. Britanijos susipriešinimu.

Kai pastaroji problema nuodija ES ir JK santykius jau kurį laiką, praeitą savaitę suaštrėjo ir dar viena priešprieša – skirtingi požiūriai į neseniai pasiūlytą ES bankų sąjungos projektą. Šiuo metu vykstančiame ES viršūnių susitikime Cameronas nori užtikrinti, kad naujosios bankų sistemos priežiūros taisyklės negaliotų Britanijai, kadangi ji nėra euro zonos narė. Tuo tarpu Prancūzijos Prezidentas F. Hollande pasiūlė Cameronui „žinoti savo vietą ir neaiškinti kitų valstybių vadovams, kaip euro zona turėtų būti valdoma.“ Merkel pridėjo, kad nors Britanija yra svarbi ES dalis, ji neturėtų tapti kliūtimi tolimesnei integracijai.

Žodžiu, paskutiniu metu akivaizdžiai galima justi stiprėjantį atšalimą tarp ES ir JK. Dar pridėjus britų konservatorių pasitraukimą iš Europos Liaudies Partijos (dešiniųjų ES partijų susivienijimo) ir Camerono norą peržiūrėti Britanijos narystės ES sąlygas, į galvą nenorom šauna mintis, kad JK ilgai Europos Sąjungoje nebeužsibus.

Įsivaizduojami scenarijai ir realybė

Dar 2011 metų lapkričio mėnesį vienas žymiausių pasaulio istorikų, Harvardo Universiteto profesorius Niall Ferguson, parašė ilgą ir daug susidomėjimo sulaukusį straipsnį apie tai, kaip jis mato ES ateitį (konkrečiai – ES 2021 metais). Labai įdomu prisiminti, ką jis tuomet rašė apie JK ateitį Europoje.

Ferguson savo straipsnyje rašo, kad jis niekada nemanė, jog euro zona sugrius. Tačiau jis turi visai kitą nuomonę apie ES, nuo kurios, anot jo, atskils kelios šalys, nors pati ES ir išliks. Britanija, pasak Ferguson, bus viena iš tokių šalių. Profesorius teigia, kad krizė suvienys Anglus, Škotus (kurie nustos kalbėti apie nepriklausomybę) ir netgi nepriklausomą Airiją, kuri atsisakys ES primetinėjamos griežtos finansinės drausmės ir atsijungusi nuo ES vėl sudarys politinę ir ekonominę sąjungą su Britanija. Gal kiek juokaudamas Ferguson prognozuoja, kad dėl pasidavimo savo euroskeptiškiems partijos kolegoms D. Cameronas dar trims kadencijoms bus išrinktas Britanijos Premjeru. Būtent jo sprendimas surengti referendumą dėl Britanijos narystės ES bus paskutinis žingsnis, po kurio JK išstos iš ES. Ferguson teigimu, Leiboristų partija atliks „politinę savižudybę“ mėgindama užkirsti kelią Britanijos išstojimui iš ES vykdydama kampaniją „Taip Europai!“. Būtent tai ir lems, kad konservatoriai su D. Cameronu priešakyje po to dar ilgai valdys iš ES pasitraukusią Britaniją.

Skamba gana įtikinamai, ar ne? Atrodo, Leiboristų partija jau pradėjo savo politinę savižudybę. Praėjusią savaitę įtakingas Financial Times išspausdino atvirą vieno iš Leiboristų partijos lyderių, buvusio JK užsienio sekretoriaus David Miliband atvirą laišką „Mano Europos ateities vizija“. Jame Miliband teigia, kad dabartinė Britanijos Vyriausybė elgiasi neprotingai chroniškai neigdama bet kokią vieningos Europos ateities viziją. Laiško autorius, nors ir pasisako už didesnį ES „lankstumą“ atskirų valstybių atžvilgiu, teigia, kad Britanijos vieta yra Europos Sąjungoje. Mano nuomone, būtent Leiboristų partijos faktorius (kaip ir pastebėjo Ferguson) vaidins didelį vaidmenį tolimesniuose ES ir JK santykiuose. Jei Leiboristai nesugebės įtikinti Britanijos žmonių, kad jiems geriau ES nei atskirai, Fergusono scenarijus tikrai išsipildys.

 

Parengė Mantas Pupinis

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!