Kas naujo dėl euro?

Spausdinti Autorius: Ieva | 2012-10-24

Šiandien Europos Komisaras Algirdas Šemeta savo paskyroje socialiniame tinkle paskelbė nepritariantis Lietuvos pozicijai dėl euro įvedimo. „Europinė spauda šiandien mirga nuo pranešimų apie tai, kad Latvija ryžtingai sieks euro įvedimo 2014 m. Stebėdamas mūsų politikų pirešrinkiminius debatus, tokio ryžto labai pasigedau. Pozicija, neva, „prisijungsime prie euro zonos, tik kai ten viskas susitvarkys“, mano nuomone, yra labai netoliaregiška“, - rašė A. Šemeta. Baltijos šalių prisijungimą palaiko ir Estijos vadovas. 

„Mūsų troškimas – pamatyti Latviją ir Lietuvą prisijungiant prie euro zonos kaip įmanoma greičiau. Jei visos trys Baltijos valstybės priklausys euro zonai, mūsų bendra įtaka vadinamojoje Europos šerdyje padidės,“ – tokie Estijos prezidento Toomo Hendriko Ilveso žodžiai pasirodė BNS spaudos pranešimuose šią savaitę. Pats prezidentas savo šalies prisijungimą prie euro zonos vertina kaip teisingą sprendimą. Ta proga galima atidžiau panagrinėti, kokia yra kitų dviejų regiono šalių situacija bendros ES valiutos atžvilgiu.

Latvija: kryptis aiški

Pastaruoju metu spaudoje vis dažniau linksniuojama informacija apie tai, kad kaimyninė Latvija užsibrėžė nacionalinį tikslą – prisijungti prie euro zonos 2014 metų sausio 1 dieną. Su euru Latvija susisaistė dar 2005-ais metais, tais pačiais metais prisijungė ir prie antrojo valiutų kurso mechanizmo (VKM II). VKM II yra euro zonos šalių ir valstybių narių, neįvedusių euro, valiutų kurso politikos sistema. Svarbiausias VKM II bruožas yra nacionalinės valiutos ir euro pagrindinio kurso nustatymas, taip pat ir leistinos šio kurso svyravimo ribos, ne didesnės kaip ±15 procentų pagrindinio kurso. Valstybės, kuri dalyvauja VKM II, pagrindinis valiutos kursas turi atitikti jos ekonomikos pagrindus ir garantuoti konkurencingumą. Dabar 1 euras yra vertas 70-ties santimų, ir Latvijos Banko teigimu, toks kursas perėjimui prie euro jau yra tinkamas. Kita vertus, galutinis sprendimas dėl perėjimo prie euro, kaip ir dėl tam tinkamo kurso, yra priimamas remiantis Europos Centrinio Banko ir Europos Komisijos rekomendacijomis. Jų tikimasi sulaukti 2013 metų liepą.

Latvijos eurokomisaras Andris Piebalgas taip pat yra išreiškęs poziciją, kad euro įvedimas yra teisingas žingsnis, todėl jis nematąs nei vieno tokio sprendimo minuso. Taip pat manoma, jog šaliai būtų naudinga ir narystė bankų sąjungoje, kadangi Latvija jau yra nukentėjusi dėl priverstinio komercinio banko nacionalizavimo, ir papildoma priežiūros institucija negalėtų būti žalinga. Nors dabar bendros ES valiutos įvedimą Latvijoje palaiko absoliuti mažuma gyventojų – vos 13% – Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis mano, kad tai tėra emocinis nusistatymas, kilęs dėl dažnai linksniuojamų euro zonos šalių problemų. Panašu, jog dar pernai rudenį Europos Komisijos Pirmininko Jose Manuel Barroso norėta iškomunikuoti žinutė, kad tai yra ne „euro krizė“, o „euro zonos šalių skolos krizė“, pasiekė ne visus ES piliečius.

Kadangi 70% Latvijos eksporto keliauja į euro zonos šalis, perėjimas prie bendros valiutos šalį padarytų dar patrauklesne eksporto rinkoje, sumažintų transakcijų kaštus. Taip pat, naudojantis euru, supaprastėtų dauguma atsiskaitymų, būtų galima aiškiau lyginti kainas skirtingose šalyse, palengvėtų užsienio investicijų pritraukimas. Galiausiai, labai svarbus yra ir euro bei euro zonos simbolinis aspektas: ekspertai eurą vadina „kokybės ženklu“ (the brand of quality), kuris padeda kurti šalies, kaip patikimo ir stabilaus partnerio, įvaizdį.

Lietuva: spengianti tyla

Remiantis Europos Komisijos puslapyje pateikta informacija, Lietuva dabar priskiriama prie šalių, kurios neturi išsikėlusios konkretaus euro įvedimo datos tikslo (kitos tokios – Bulgarija, Vengrija bei Čekija, Rumunija išsikėlusi tikslą prisijungti prie euro zonos 2015 metų sausio 1 dieną). Kaip žinoma, realiausią galimybę įsivesti eurą Lietuva turėjo dar 2007 metų pradžioje. Iš keturių Mastrichto kriterijų, kuriuos turi atitikti kiekviena bendros valiutos siekianti narė, Lietuva tuo metu tik nedidele dalimi netenkino infliacijos kriterijaus: reikalaujama norma, Lietuvos Finansų ministerijos duomenimis, buvo viršijama vos 0,1 procentinio punkto. Pasak politologo, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Mindaugo Jurkyno, ši neišnaudota galimybė įsivesti eurą buvo tuometinės socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujamos vyriausybės „didžiausia klaida“. Labiausiai tai šaliai atsiliepė 2009 metais, kai, užklupus krizei, Lietuva būtų galėjus iš tarptautinių fondų bei kitų valstybių skolintis pigiau. Šaliai, priklausančiai euro zonai, skolinimosi procesas būtų buvęs lengvesnis, o krizės padariniai – mažiau skausmingi. Nors ministro pirmininko postą perėmęs konservatorius Andrius Kubilius savo Vyriausybės programoje ir turėjo tikslą vidutinės trukmės perspektyvoje pasirengti euro įvedimui, SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, „2007-ais nepatekę į euro zoną, vėliau neturėjome šansų“. Dabar, anot finansų analitiko, „politinio noro [į euro zoną] stoti 2014 nėra visiškai“.

Taigi nenuostabu, kad ne taip seniai pasibaigusioje Seimo rinkiminėje kampanijoje diskusijos apie euro įvedimą Lietuvoje nebuvo populiari tema. Panašiai kaip Latvijoje, daugumai žmonių Lietuvoje tai taip pat potencialiai būtų galėję sukelti neigiamų konotacijų su pietuose vykusia krize, ir, be abejo, drastišku dabartiniu taupymu, o kalbas apie eurą pradėjusi partija tikrai būtų praradusi kelis populiarumo taškus. Iš visų 18 rinkimuose dalyvavusių partijų, vieninteliai TS-LKD savo programoje turėjo numatę punktą apie euro įvedimą, vadindami tai „svarbiausiu strateginiu valstybės finansų politikos tikslu“. Vis dėlto net ir konservatoriai neapsiima užsibrėžti siektinos datos, kadangi pradžioje, anot jų programos, yra svarbiausia suvaldyti infliaciją. Kai kurių analitikų vertinimu, su kuriuo sutinka ir Finansų ministrė Ingrida Šimonytė, Lietuva jau 2013 metais galėtų atitikti euro įvedimui reikalingus kriterijus. Tačiau nerodant pakankamai politinės valios prisijungti prie bendros valiutos sąjungos, labai tikėtina, kad 2014 pasitiksime būdami vienintele Baltijos šalimi, vis dar neturinčia euro.

 

Parengė Ieva Kazakevičiūtė

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!