Raudos dėl dviejų pietų vertės mokesčių už pinigų išėmimą užsienyje

Spausdinti Autorius: Vija | 2012-07-04

Prieš gal aštuonetą metų atsidūrusi Paryžiuje netoli Luvro nutariau pasipuikuoti ir paskambinti mamai, kad ji išgirstų, kokioje puikioje vietoje kokią skanią kavą dabar geriu. Kelios minutės mobiliuoju telefonu naudojantis tarptinkliniu ryšiu man kainavo kelias dešimtis litų. Dabar šie laikai praeityje – Europos Komisija kaip reikiant ėmėsi mobiliojo ryšio operatorių ir nustatė ribas, kiek pokalbio minutė gali kainuoti esant užsienyje kitoje ES šalyje.

Šiuo metu minutė pokalbio iš bet kurios ES šalies kainuoja apie pusantro lito, jeigu aš skambinu, ir apie pusė, jei atsiliepiu. Pradėjusi savo Kryžiaus žygį EK aiškino, kad iš principo mobiliesiems operatoriams, sujungiantiems klientus kitose šalyse, tai šitiek nekainuoja, kad pagrįstų tokias dideles kainas.

Dabar, mano mamai mane aplankius Budapešte, kuriame gyvenu, išsigryninau pinigų iš lietuviškos sąskaitos viename Lietuvos banke atostogoms su ja. Vėliau, patikrinus sąskaitą, plaukai atsistojo ant galvos. Vien pats faktas, kad gryninau pinigus, man kainavo kelias dienas pietų universitete, arba pusantro bilieto kelione laivu per Balatono ežerą nuo Balatonfiured kurorto iki Tihany pusiasalio, arba beveik visą keptos anties porciją jaukiame Budapešto restoranėlyje. Žinojau, kad šioks toks mokestis bus nuskaičiuotas, bet tikėjausi, kad bus ne daugiau nei keli eurai.

 

Riboja pasirinkimo laisvę

Mes esame Europos Sąjungoje ir bevizėje Šengeno erdvėje, galime važiuoti per Europą tūkstančius kilometrų netrukdomi ir nestabdomi parodyti asmens dokumentų ar juo labiau vizų. Tačiau mūsų įsivaizduojama laisvė judėti baigiasi, kai prireikia atsiskaityti.

Jau kelerius metus gyvendama užsienyje esu įpratusi grynųjų pinigų išėmimą litais riboti iki neįmanomo. Tapau tikra atsiskaitymo grynaisiais ir kortelėmis virtuoze: jeigu perku turguje ar mažoje užkandinėje, naudojuosi grynaisiais vengriškais forintais, išgrynintais iš vengriško banko kortelės, jeigu įmanoma atsiskaityti kortele – pakišu lietuvišką. Galvoje nuolat kalkuliuoju apytikslius valiutos keitimo kursus, sprendimus esu pasirengusi priimti akimirksniu. Tai – nepatogi ir nereikalinga našta, be to, riboja pasirinkimą, nes dažnai renkuosi brangesnes ar tolimesnes parduotuves, bet suteikiančias galimybių mokėti kortele.

Kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį, ir kiekviena privati įmonė, apribojus jos galimybes užsidirbti, gali tokių galimybių atrasti imdama užmokesti už kitokią paslaugą. Tačiau ir vėl pamačiusi, kiek kainavo gryninimasis, ir supratusi, kad padėtis ir mokesčiai nesikeičia nei bėgant metams, nei Lietuvai labiau įsiliejant į Europos Sąjungą, aš panorau tvirtos EK rankos šioje srityje.

Reglamentas tik euro zonos šalims

Pasak Europos Komisijos, mokesčius už naudojimąsi bankomatais tiek savo šalyse, tiek užsienyje nustato kortelę išleidęs bankas.

Specialus ES reglamentas Nr. 924/2009 yra skirtas būtent tam, kad už tarptautinius mokėjimus eurais imamas atlyginimas būtų toks pat, kaip ir už atitinkamus mokėjimus valstybėje narėje. Reglamentu nustatoma, kad mokėjimo paslaugų teikėjas už tarptautinius mokėjimus iki 50 tūkstančių eurų iš mokėjimo paslaugų vartotojo ima tokį patį atlyginimą, kokį tas mokėjimo paslaugų teikėjas imtų iš mokėjimo paslaugų vartotojų už tos pačios vertės atitinkamus nacionalinius mokėjimus ta pačia valiuta.

Reglamentas taikomas ir pinigų išėmimui iš bankomatų.

Šis reglamentas taikomas tik eurą įsivedusioms šalims, bet euro neturinčios ES narės taip pat turi teisę jį išplėsti į savo šalį ir naudoti tarptautiniams mokėjimams savo valiutomis.

Lietuvos Mokėjimų įstatymo preambulėje nurodoma, kad šiuo įstatymu išties yra perkeliamos minėto reglamento Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje nuostatos, bet kažkodėl tik 9-13 reglamento straipsnių, kurie kaip tyčia nekalba apie atlyginimą už tarptautinius mokėjimus ir atitinkamus nacionalinius mokėjimus ar tarpbankinius mokesčius už tarptautines tiesioginio debeto operacijas.

Be to, norint išplėsti reglamento taikymą savo šaliai, kuri neturi euro, ta šalis turi kreiptis į Europos Komisiją ir to paprašyti. Per keturiolika dienų nuo paskelbimo oficialiajame ES leidinyje reglamento taikymas yra išplečiamas. Kol kas reglamento taikymą iš euro neturinčių šalių yra išplėtusios Švedija ir visai neseniai Rumunija, tad, tarkime, už tarptautinius mokėjimus Rumunijos lėjomis imamas toks pat atlyginimas kaip už nacionalinius mokėjimus lėjomis.

 

Lietuvoje

Norint patikrinti, ar už tarptautinius mokėjimus imamas toks pats atlygis kaip ir už vietinius, reikia palyginti to paties tipo mokėjimą ta pačia valiuta ir tokio paties dydžio šalies viduje ir užsienyje. Pavyzdžiui, turi būti lyginamas tokios pačios sumos tokia pačia valiuta (euru) pinigų išėmimas savo šalyje iš kito vietinio banko tinklui priklausančio bankomato (savo banko tinkle paprastai mokesčiai būna dar mažesni) ir užsienyje. Jeigu mokėjimai vyksta skirtingomis valiutomis, reikia paimti domėn, kad papildomi mokesčiai gali būti taikomi už valiutų keitimą.

Įvairūs Lietuvos bankai, tarkime, SEB, taiko gana panašius mokesčius už gryninimą užsienyje ar kitiems bankams priklausančiuose bankomatuose Lietuvoje – 2 procentai, bet užsienyje kažkodėl už kiekvieną pinigų išėmimą paima ne mažiau kaip 10 litų mokesčio. Taigi jei iš kitų (ne SEB) Lietuvos bankų bankomatų gryninsiuosi 20 litų Lietuvoje, remiantis oficialiais įkainiais, tai turėtų man kainuoti 40 centų (2 procentai sumos), bet užsienyje išsigryninusi 20 litų atitikmenį sumokėčiau 10 litų arba pusę tos sumos.

Panašūs mokesčiai už pinigų išėmimą Lietuvoje taikomi ir kituose Lietuvos bankuose, pavyzdžiui, banke „Nordea“, gryninantis iš kortelės „Maestro“, taikomas 2 procentų sumos mokestis, ne mažiau nei 10 litų, nesvarbu, pinigai išimami Lietuvoje ar užsienyje.

Vis dėlto Lietuvos vyriausybė, mano nuomone, turėtų kreiptis į Komisiją ir išplėsti reglamento taikymą mūsų šaliai ir valiutai. Trumpai apžvelgiau tik mokesčius už gryninimąsi iš bankomatų, bet reglamentas taikomas daugeliui kitų tarptautinių operacijų, įskaitant ir mokesčius už tiesioginį debetą.

Be to, reglamentas galėtų būti griežtesnis. Net ir Komisija pripažįsta, kad nėra viršutinės ribos, kokius mokesčius bankai gali taikyti už mokėjimo operacijas, tačiau atlyginimas už tarptautinius mokėjimus eurais turi būti toks pat, kaip už vietinius. Tad niekas netrukdo bankams ne mažinti atlyginimą už gryninimą užsienyje, o didinti atlyginimą už pinigų išėmimą „vietoje“ – savo šalyje, bet kitų bankų tinklų bankomatuose. Juk jie puikiai žino, kad klientai savo šalyje vis tiek gryninsis „savo banko“ bankomatuose savo šalyje ir mokės itin mažus mokesčius, o iš išorės atrodys, kad mokesčiai ir vietoje, ir užsienyje vienodi. 

 

Parengė Vija Pakalkaitė

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!