Padaroma tik tai, kas matuojama

Spausdinti Autorius: Vija | 2013-05-15

Vienas iš artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES prioritetų yra Rytų partnerystės šalių suartėjimas su Europos Sąjunga. Pati mėgstanti rungtyniauti įvairiose reitingų lentelėse, iš vienos iš šių Rytų partnerystės šalių Lietuva galėtų pasimokyti, kaip patekti į pačias reitingų viršūnes.

Kalbu apie Gruziją, kuri Pasaulio banko rengiamame „Doing business“ reitinge 2013 metais ir yra pirmajame dešimtuke, ir kurios darbo rinka yra tokia liberalizuota, kad Pasaulio ekonomikos forumo globalaus konkurencingumo ataskaitoje „samdymo ir atleidimo praktikoje“ (kiek mažai tai reguliuojama valstybės) yra 9-ojoje vietoje, o pagal „atleidimo sąnaudas“ (kiek savaičių algos yra išeitinės išmokos) yra 13-oje vietoje.

Pasaulio banko „Doing Business“ reitinge vertinamos sąlygos verslui šalyse ir kaip jos gerinamos. Lietuvai labai rūpi būti aukštai šiame reitinge . Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje paskelbus 2013 metų reitingus Ūkio ministerijos pranešime buvo išskaičiuota, kad nors Lietuva apskritai tai pateko į pirmąjį trisdešimtuką (27-oji vieta), tarp Europos Sąjungos šalių ji buvo netgi devinta. Ir buvimas pirmajame trisdešimtuke nėra taip prastai, reitinge vertinama daugiau nei 180 valstybių.

Tačiau, grįžtant prie Gruzijos, kokiu būdu ši šalis vis patenka į pirmąjį dešimtuką? Užuomina į atsakymą yra ir pačioje reitingų lentelėje – Gruzija per vertinimo metus įvykdė 6 „Doing business“ reformas. Palyginimui, kitos šalys vykdė nuo nulio iki trijų reformų, tik apie penketas šalių įvykdė keturias reformas. „What‘s get measured – gets done“ (liet. “Padaroma tik tai, kas matuojama”) kartą yra mus įspėjęs mokestinės politikos dėstytojas.

Panašu, kad Gruzija pasirinko būtent tokį kelią, daryti reformas ten, kur yra matuojama. O kas nematuojama – kas žino, kaip ten yra. Draugas gruzinas atkreipė mano dėmesį į šį Gruzijos „žaidimą“ su Pasaulio banko „Doing business“ jau seniai: juokaudamas sakė, kad Gruzija tiesiog atsispausdino visus Pasaulio banko kriterijus ir skrupulingai bando juos atitikti.

Dabar darbo rinka liberalizuota taip, kad nebelikę darbuotojų apsaugos esą visiškai. Kad reikia lankstesnės darbo rinkos aplinkos, kartojo ir į Lietuvą krizės metu nusitaikę investuotojai. Išvertus į žmonių kalbą, tai reiškia, pavyzdžiui, kad jie norėtų lengvesnių darbuotojų atleidimo sąlygų (trumpesnio įspėjimo laikotarpio, mažesnių išeitinių išmokų), sudaryti sezonines darbo sutartis (samdyti darbuotojus tik sezonams, o ne įdarbinant su nuolatinėmis sutartimis). Lietuvos darbo kodeksas buvo kiek pakeistas ir Lietuvos darbo rinka tapo „lankstesnė“. Tačiau Gruzija pasižymi viena lanksčiausia darbo rinkos priežiūra, kuo labai didžiuojasi.

Pasaulio ekonomikos forumo Pasaulio konkurencingumo ataskaitoje Tbilisio valstybinio universiteto Tarptautinės ekonomikos mokyklos ekonomistų rašomame tinklaraštyje įspėjama, kad perdėtai liberalizuota darbo rinka kelia daug iššūkių Gruzijai, ir, nepaisant gražių kalbų, nesugebėjo sukurti naujų darbo vietų ir išjudinti rinkos. Todėl šiuo metu prasidėjo diskusijos ir konsultacijos dėl įstatymų peržiūros, kad darbuotojai būtų labiau apsaugoti. Pavyzdžiui, svarstoma, kad atleidžiant darbuotoją, jis būtų informuotas raštu, dėl kokių priežasčių jis buvo atleistas. Pasak šių ekonomistų, dėl perdėto darbo rinkos „lankstumo“ Gruziją kritikuoja ir ES.

Tuo tarpu Pasaulio bankas atkreipė dėmesį į Gruzijos pastangas ir labai jas giria. Pasak Pasaulio banko ataskaitos, Gruzija yra viena sparčiausiai padėtį gerinančių šalių jau nuo 2005 metų ir Rytų Europoje, ir Vidurio Azijoje, ir pasauliniu mastu. Nuo 2005 metų Gruzija įvykdė 35 institucines reformas ir „patobulėjo pagal visus rodiklius, matuojamus „Doing Business“.

Mano draugas gruzinas skeptiškai žvelgia į tokią veiklą, pasak jo – taip, verslą įsteigti Gruzijoje dabar lengva, bet juo užsiimti taip pat sunku kaip visada, ir korupcija esą tik ir klesti.

Tačiau bandydama kuo geriau atitikti rodiklius Gruzija taip pat lengvina užsienio prekybą. Šiuo metu Europos Sąjunga derasi su Gruzija dėl laisvos prekybos zonos, taip pat su Moldova ir Armėnija. Deramasi keturiose srityse – prekybos prekėmis, prekybos paslaugomis, priežiūros klausimų (intelektinės apsaugos teisių, konkurencijos, vyriausybės viešųjų pirkimų) bei subalansuotos plėtros. Gruzijos vykdomos institucinės ir verslo priežiūros reformos, net jeigu vedamos tikslo kuo aukščiau pakilti „Doing Business“ reitinguose, gali pagelbėti jai. Derybos dėl laisvos prekybos zonos vyksta Rytų partnerystės ir ES Kaimynystės politikos rėmuose – kaip minėjau, viena iš Lietuvos pirmininkavimo ES prioritetų. Tai – taip pat ir dalis derybų dėl Gruzijos asociacijos sutarties su Europos Sąjunga. Lietuva gali suvaidinti savo vaidmenį šiose derybose savo pirmininkavimo ES metu.

 Parengė Vija Pakalkaitė

Komentarai

Kitos naujienos

Senovės Graikijos Tėbų miestą gynė ypatingi kareiviai. Elitinis Šventasis būrys buvo sudarytas iš 150 homoseksualių porų. Graikai vadovavosi paprasta logika – joks kareivis nepaliks savo meilužio mūšio lauke. Statistika patvirtino šį mąstymą, nes būrys buvo itin efektyvus kovose. 

Bulgariją apgaubė užsieniečio, pasiryžusio išpirkti žemę, šešėlis. Taip rašė vienas bulgarų apžvalgininkas prieš šių metų pradžią, kai šalis turėjo panaikinti draudimą žemės ūkio paskirties plotus parduoti užsieniečiams.

Baimė būti „nupirktiems užsieniečių“ tarp mažesnių Europos Sąjungos (ES) šalių nenauja. Rytų Europoje ji labai gyva, Vakaruose šis klausimas mažai ką jaudina.

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!