Ar leis ES rinktis prekę lietuvišką?

Spausdinti Autorius: Ieva | 2012-07-09

Praėjusią savaitę lietuviškoje spaudoje pasirodė ne itin išsamios žinutės apie tai, kad Europos Komisija kaltina tradicinės parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ rengėjus pažeidus Lisabonos sutartį ir paminus nediskriminavimo ir sąžiningos konkurencijos principus. Šias žinias iš Briuselio dar labiau sustiprino visur minimas neva analogiškos airių parodos „Buy Irish“ atvejis, kurį išnagrinėjus, Komisija uždraudė rengti šią parodą dėl įtarimų protekcionizmu. Pastarosiomis dienomis daugėjo informacijos, kuri turėtų nuraminti tiek parodos organizatorius, tiek ištikimus jos lankytojus – o galbūt po visos šios istorijos atsiras daugiau tokių kaip aš, kurie parodoje po tokios savotiškos jos reklamos užsimanys apsilankyti vien iš smalsumo ir/ar principo.

Faktas, kad Europos Sąjunga tikrai rūpinasi vartotojais joje, jau buvo pakankamai aptartas. Tai įrodo ir neseniai aprašyta naujoji vartotojų teisių apsaugos darbotvarkė, ir daugybė kitų direktyvų, kuriomis siekiama užtikrinti kuo tikslesnį informacijos apie pasiūlą pateikimą ir kaip įmanoma mažiau klaidinti pirkėjus. Dėl to galima spekuliuoti, kad gavusi ES piliečio pranešimą apie Kaune vykstančią parodą „Rinkis prekę lietuvišką“, Europos Komisija prisiminė plačiai Airijoje vykdytą panašaus pavadinimo kampaniją ir išsigando galimo protekcionizmo apraiškų. Vis dėlto atlikus šiokį tokį tyrimą tampa akivaizdu, kad Airijos atvejis turėjo kelis esminius skirtumus nuo lietuviškojo, ir leidžia tikėtis, kad EK nelaikys lietuvišką produkciją reklamuojančios parodos diskriminacijos rinkoje atveju.

 

Kaip airiai pirko prekę airišką

Kaip jau minėjau, kone visose spaudos žinutėse buvo minimas panašus precedentas Airijoje, kai įžvelgęs protekcionizmo apraiškas, Europos Teisingumo Teismas nurodė, kad nacionalinę produkciją reklamuojanti paroda „Buy Irish“ pažeidžia Sąjungos sutartis. Precedentai visuomet skamba bauginančiai, tačiau šiuo atveju buvo pamiršta paminėti labai daug svarbių airių atvejo detalių. Pirmasis yra tai, jog minėtas teismo sprendimas buvo priimtas dar... 1982-ais metais. Iki jo, pati „Buy Irish“ kampanija (paroda buvo tik jos dalis) veikė jau trejus metus. Jos tikslas buvo vartotojams kuo aiškiau išskirti Airijoje gaminamas prekes ir skatinti jų pirkimą; tai buvo daroma ne tik minėtos parodos metu, bet ir užsakomųjų reklaminių kampanijų spaudoje bei televizijoje būdu, taip pat spausdinant tokius reklaminius plakatus bei lankstinukus. Bene svarbiausias faktorius, turėjęs didžiąja dalimi nulemti Komisijos ir Teismo sprendimus, buvo tai, kad visa ši kampanija buvo nacionalinė, taigi remiama Airijos vyriausybės. Tuo tikslu buvo įkurtas Airiškos produkcijos komitetas (Irish Goods Committee), nors šalies vyriausybė ir mėgino atsikratyti sąsajų su šia organizacija. Tačiau vien dėl to fakto, kad minėto komiteto vadovybė buvo skiriama Airijos industrijos, komercijos ir energijos ministro, Komisija tokiais paaiškinimais nepatikėjo ir savo išvadose Airiškos produkcijos komitetą įvardijo kaip tiesiogiai sietiną su vyriausybe. Kitaip sakant, „Buy Irish“ kampanijos metu nacionalinės produkcijos reklamavimas ir prioretizavimas virš importuotų gėrybių buvo nacionalinės politikos dalis, ir Europos Teisių Teismas netruko išaiškinti, kad tai pažeidžia nediskriminacijos principą.

 

Lietuvos atvejis

Tik šią savaitę Lietuvos žiniasklaida pateikė kiek išsamesnę informaciją apie šį Komisijos informacijos prašymą. Būtent taip – „informacijos prašymu“ – šį EK kreipimąsi į Lietuvos Ūkio ministeriją įvardija ir EK Atstovybės Lietuvoje informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas. Šiuo atveju EK svarbu išsiaiškinti, kiek Kaune rengiama paroda primena Airijos atvejį, t. y. koks yra šalies valstybinių institucijų įsitraukimas į jos organizavimą. Vis dėlto tarp „Rinkis prekę lietuvišką“ organizatorių galime rasti šias organizacijas: UAB „Ekspozicijų centras“ (juridinis asmuo), Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija (visuomeninė organizacija, Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė), Lietuvos pramonininkų konfederacija (ne politinė, visuomeninė organizacija, ji nepriklausoma nuo valstybės, savo politiką vykdanti savarankiškai) bei Kauno technologijos universitetas. Rengėjai tvirtina, kad iš Kauno miesto savivaldybės nesulaukia jokios finansinės paramos, tad tai turėtų būti vienas iš svariausių argumentų, įtikinsiančių Komisiją apie parodos atitikimą ES principams. Žinoma, jei nekils tolesnių ginčų apie klientų informavimą, sąžiningos reklamos svarbą ir jos įtaką vartotojo apsisprendimui. Organizatoriai šiuo metu ruošia atsakymą Komisijai, o parodą buvo numatyta rengti spalio mėnesį. Na, bet jei Airijos atveju Komisija tikrai remsis kaip precedentu, esu pakankamai rami, kad tarp jo ir lietuviškos parodos bus įžvelgta pakankamai svarių skirtumų, kad nebūtų priežasčių jos uždrausti.

 

Parengė Ieva Kazakevičiūtė

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!